Mainai – dalykas geras
Mainų vieta – „Klaipėdos galerijos“ filialas uostamiesčio Herkaus Manto gatvėje, objektas – mažoji skulptūra, laikas – iki gruodžio 4-osios, kol veiks paroda „Mainai“.
Kristina Jokubavičienė
Jūs – pas mus, mes – pas jus
Idėją pasimainyti (kataloge paaiškinta kodėl, pacituosiu vėliau – aut. past.) iškėlė VšĮ Dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centras ir Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Vilniaus skulptorių sekcija.
Mainų principas paprastas, nė vienos pusės nediskriminuojantis: šiandien – mes pas jus, rytoj – jūs pas mus. Kitaip sakant, Klaipėdoje parodomi 10-ies Vilniaus ir 12-os Kauno menininkų mažosios skulptūros darbai, o klaipėdiečių skulptorių mažoji plastika gruodžio mėnesį bus eksponuojama Vilniuje. Kaip visada, daugiausia iš to laimi žiūrovas.
Pravartu prisiminti, kad Klaipėdos mažąja skulptūra nenustebinsi – mūsų mieste nuo 2005-ųjų kas dveji metai rengiamos respublikinės „Mažosios plastikos“ parodos, kurias organizuoja LDS Klaipėdos organizacija, o joje susibūrusios tikrai stiprios skulptorių pajėgos. Gal šie „Mainai“ paskatins kauniečius ir vilniečius skulptorius aktyviau dalyvauti būsimose „Mažosios plastikos“ parodose.
Kelia iššūkius menininkams
Matyt, jau laikas atskleisti „Mainų“ parodos uždavinį, kurį projekto kuratorius skulptorius Rytas Jonas Belevičius kataloge nusakė taip: „Visuotinis pasaulinis tinklas skulptoriams ir apskritai menininkams kelia iššūkį – atsilaikyti pagundoms naudotis kitų menininkų atradimais. Pagrindinis šio projekto uždavinys – skatinti originalią kūrybą“. Ką jau ir kalbėti, iššūkius menininkams kelia kas tik netingi, ne tik „visuotinis pasaulinis tinklas“ – nuo mažiausio valdininko iki įkyraus gerbėjo, kuriam prireikia sužinoti visas kūrybos paslaptis. Už išskirtinę profesiją tenka mokėti valiuta.
Mažoji, dar vadinama parodine, skulptūra mūsų dienomis gana populiari. 1979 m. Vilniuje buvo surengta pirmoji respublikinė medalių ir mažosios plastikos paroda. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje pradėtos organizuoti Vilniaus skulptorių mažosios plastikos parodos, iki šiol rengiami dailininkų skulptorių mažosios plastikos pristatymai, renkamos geriausios metų skulptūros.
Skulptūrinės plastikos intrigos
Taigi 22 autoriai, tiek pat – skulptūrų. Mažų dydžiu, talpių idėjomis, skirtingų formų raiška, medžiagų įvairove ir atskleidimu. Ir visa tai – priimtinu žiūrovui masteliu. Nedideliame formate gali rastis pakankamai jėgos, paprastai priskiriamos monumentaliosios skulptūros darbams, ir kartu jaukaus artumo pojūčio. Pastarasis ypač patrauklus, nes lyg ir nelieka barjero tarp kūrinio ir žiūrovo, žvilgsniu iš arti „apčiuopiant“ plastiką, faktūras, tekstūras, menkiausią formos judėjimą bei visumą. Ir taip vienu virtualiu „palytėjimu“ mezgasi dialogas.
Tik labai nuosekliai sekančiam šiandienį dailės vyksmą parodos autoriai susidėsto pagal kartas, meno studijų baigimo metus, nuopelnus, trumpesnius ar ilgesnius parodų, projektų, skulptūrinių kūrinių viešosiose erdvėse sąrašus.
Be viso to „bagažo“ paprasčiau: tiesiog būti savotiškame eksperimentų lauke, tarp techniškai ir idėjiškai profesionaliai atliktų kūrinių.
Pajusti skirtingų mažosios plastikos darbų kuriamą netikėtą ekspozicijos vientisumo atmosferą, leistis būti nustebintam plastikos asociatyvumo, įprasto daikto, objekto, žinomos medžiagos virsmo visai kitu, nauju, bet irgi stebėtinai atpažįstamu, nors sunkiai įvardijamu. Stebėti, kaip per konkrečių detalių interpretacijas ar abstrahuotų formų dermes atskleidžiamas kūrėjų santykis su pasauliu (ir pačiu savimi), paliečiamos egzistencinės būties prasmės, laikinumo temos, provokuojančiai prisiliečiama prie visuomenės istorinės atminties ir šiandienio gyvenimo grimasų. Tiesiog grožėtis medžio, bronzos, akmens, aliuminio, geležies galimybėmis ir plastika. Įsitikinti mažosios skulptūros gyvybingumu ir aktualumu šiuolaikinio meno ir gyvenimo kontekste.
