Dėl gražiausios knygos – batalijos

Dėl gražiausios knygos – batalijos

Beveik du mėnesius vykęs konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ baigėsi Klaipėdos universiteto leidyklos triumfu. Ji susišlavė abu apdovanojimus – už skaitomiausią ir gražiausią uostamiesčio metų knygas.

Rita Bočiulytė

Konkuravo 12 leidinių

Skaitytojų balsai lėmė, kad populiariausia knyga tituluota „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“, sudaryta istoriko Vasilijaus Safronovo. Gražiausią knygą rinkusi ekspertų komisija laurus atidavė vėlgi Klaipėdos universiteto leidyklai už Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istoriją“.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos jau septinti metai organizuotame konkurse dalyvavo 9 uostamiesčio leidėjai. Tai leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos universiteto leidykla, taip pat Klaipėdos pramonininkų asociacija, VšĮ „Žinių namai“, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Lietuvos jūrų muziejus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Visi jie rinkimams buvo pateikę 12 knygų.

Garbingų įvertinimų siekė Bernardo Aleknavičiaus fotoalbumas „Kelionė. Sugrįžtantys iš praeities“ („Eglės“ leidykla), parodos katalogas „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ (Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras), Raimundo Urbono fotografijų albumas „Rytų Prūsija“ (leidykla „Kitas takas“), Juliaus Žuko, Vasilijaus Safronovo ir Rolandos Lukoševičienės „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ (Klaipėdos pramonininkų asociacija), leidinys „Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“ (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), Romualdo Adomavičiaus mokslo studija „Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija (1921–1940 m.)“ (Lietuvos jūrų muziejus), R.Lukoševičienės knyga apie jūrinę kultūrą ir mokslą „Jūros pašaukti“ (VšĮ „Žinių namai“), dvi leidyklos „Libra Memelensis“ knygos: studija-albumas „Kuršių nerija senuose atvirukuose“ ir monografija „Kuršių nerijos burvalčių vėtrungės“ bei trys Klaipėdos universiteto leidyklos knygos: Andželikos Bylaitės-Žakaitienės monografija „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“, Michele Bianchi (Alberto Vimina) faksimilinis leidinys „Lenkijos pilietinių karų istorija“ ir istorinė studija „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“.

Dėl populiariausios knygos nepasiginčysi – ją išrinko skaitytojai. O dėl gražiausios vyko audringos batalijos, kol ekspertai galiausiai apsisprendė.

Vertino išvaizdą

Pačią gražiausią knygą tradiciškai rinko specialiai suburta vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus dailės akademijos lektoriaus, šiuo metu einančio Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjo pareigas Aurimo Švedo. Kartu su juo knygų grožį vertino fotomenininkas Remigijus Treigys, kultūros žurnalistė Rita Bočiulytė, dizaineris Ernestas Šimkūnas, dailininkai Lidija Kuklienė, Virginija Giniotytė ir Anatolijus Klemencovas.

Grafikės L.Kuklienės žodžiais, šiemet rinkimams pateikti leidiniai pirmiausia džiugino turinio aktualumu ir knygos – kaip kultūros objekto – svarumu. Visos nepaprastai reikalingos ir reikšmingos ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos kontekste, jos turi nenykstančią istorinę vertę. Tačiau komisija rinko gražiausią knygą ir vertino turinio bei formos meninio sprendimo santykį, sumanymo, maketo originalumą, dėmesingumą tipografijos taisyklėms, šriftų parinkimą, iliustracijų kokybę ir komponavimą, viršelio dizainą, bendrą knygos emocinę nuotaiką.

„Kalbant apie emociją, visos 2012-ųjų knygos tamsokos ir niūrokos, – pastebėjo L.Kuklienė. – Klaidos, kurios dažniau krito į akis: teksto rinkinyje naudojami per tamsūs šriftai, senstelėję ir neišraiškingos garnitūros (pagiriamasis žodis E.Šimkūnui – nepatingėjo B.Aleknavičiaus knygos viršeliui surasti įsimintiną šriftą), tekstas surinktas per ilgomis eilutėmis – labai vargina skaitytoją (vienoje eilutėje gali būti daugiausia 64 ženklai), per daug aktyvūs ir tamsūs, išsišokantys užrašai po fotografijomis, daugelyje leidinių per mažai baltos erdvės paraštėms. Jei jau kalbame apie tuščią erdvę – metų gražiausia knyga išrinkta „Lenkijos pilietinių karų istorija“ užburia savo švara, pateikimo kultūra, pagarba baltai erdvei. Vertintinas milžiniškas maketuotojos triūsas tvarkant tokį didžiulį medžiagos kiekį. Šią knygą komisija ir išrinko gražiausia, ko gero, už tą tylų, sąžiningą kasdienį darbą, nesivaikant pigių vienadienių efektų.“

Karštai ginčijosi

Šįsyk komisija pretendentes svarstė ilgai ir ginčijosi karštai. Net buvo iškilęs klausimas, ar nebūtų galima pirmosios vietos neskirti, nes nėra aiškios lyderės.

A.Klemencovo teigimu, „nematyti jokios popieriaus įvairovės – tik matinis arba gliancinis. Ši tendencija labai provinciali. Apskritai trūksta kažko, kad supurtytų, norisi kažko atraktyvaus, drastiško“. Jam pritarė ir V.Giniotytė su R.Treigiu. „Tos knygos atrodo stagnacinės. Jų išvaizdai trūksta šmaikštumo, smagumo, kad trauktų akį. Kai matau tokius gražius Europos leidyklų leidinius, širdis alpsta nuo poligrafijos, šriftų, spalvų… Mes tos prabangos dar negalim sau leisti“, – atsiduso V.Giniotytė. „Tai tada ir nesiimkim. O jeigu darom, tai reikia daryti gerai. Štai į R.Urbono knygą dizaineris turėjo atsakingiau, jautriau pasižiūrėti, labai mėgėjiškas maketas“, – mano R.Treigys. Bet beveik visų nuomonė sutapo dėl parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ katalogo. Anot G.Giedraitytės ir E.Šimkūno, jis padarytas kone tobulai: logiškai, racionaliai, informatyviai, inovatyviai, profesionaliai. Tačiau V.Giniotytės ir ne tik jos nuomone, kelinti metai konkurse sužibantys „Mamaikos“ grupės darbai jau nebestebina, nes dizaineriai ėmė kartotis…

Ne vienas komisijos narys atkreipė dėmesį, kad kiekviena konkursinė knyga turėjo puikių meninių sprendimų ir atradimų. Originaliais, šiuolaikiškais maketais kasmet stebina Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro leidiniai, šiemet virtuozišką profesionalumą demonstravo dizainerės Jūratės Bizauskienės maketuotos knygos „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ bei „Jūros pašaukti“, nors pretenzingi jų viršeliai komisijos nariams sukėlė abejonių.

Galiausiai po nemažų diskusijų vis dėlto išrinkta knyga laimėtoja. Ja tapusi M.Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istorija“, anot A.Švedo, nusipelnė daugiausia pagyrimų: „Pagrindiniai teigiami leidinio bruožai – maketo saikingumas, nereikšmingų, nebūtinų detalių išvengimas, pagarba popieriaus erdvei. Šios knygos dizainas nepretenzingas, minimalus ir skoningas – puikiai atspindi leidinio dalykinį pobūdį, kultūrinę turinio vertę. Informacija nesugrūsta, nebijoma pauzių, tuščių plotų, suteikiančių maketui erdvės ir švaros įspūdį. Šriftai, teksto blokai suderinti harmoningai, nekrenta į akis kokios nors visumą išbalansuojančios detalės. Knyga kokybiškai įrišta, kelia solidaus leidinio įspūdį. Diskutuota dėl popieriaus, bet pasirinktasis nesumenkina bendro knygos įspūdžio“. Gražiausios 2012 m. Klaipėdos knygos dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, ją maketavo Danguolė Stepukonienė, spausdino „Petro ofsetas“ Vilniuje.

Pritrūko savitumo

Daugelyje ir kitų knygų atrasta teigiamų bruožų, tačiau vienoms pritrūko tiesiog savitumo, kitose gerąsias savybes pritemdė koks nors „šaukštelis deguto“. Tarp išskirtų savo gerosiomis savybėmis leidinių taip pat pateko „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“, kurioje atliktas nemažas darbas kokybiškai, estetiškai sutvarkant didelės apimties faktinę ir iliustracinę medžiagą. „Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudas, herbas, vėliava“ – geros kokybės, nors ir neišskirtinis knygos vidaus maketas, kritikuotas viršelis bei kai kurie teksto blokai. Vertingo turinio ir įdomios iliustracinės medžiagos serijiniam leidiniui „Kuršių nerijos burvalčių vėtrungės“ pritrūko savitumo, stilistinio veido. Atskirai aptarta R.Urbono „Rytų Prūsija“. Ši knyga yra aiški paraiška į subtilaus, aukštesnės meninės prabos leidinio statusą, tačiau išsakyta nemažai kritikos knygos maketui, šriftams, iliustracijų kokybei ir nepatikimam (neatspariam) aplankui. Likusių leidinių gerosios savybės, be išsakytų kritinių minčių, komisijos narių taip pat buvo pastebėtos ir aptartos. Apibendrinant konstatuota, kad daugelis konkurso leidinių šiemet pripažinti apylygės kokybės poligrafijos ir meninio dizaino atžvilgiu.

Komisija vieningos nuomonės, kad gražiausios uostamiesčio metų knygos rinkimai yra teigiamas įnašas skatinant Klaipėdos leidėjų pastangas leisti kokybiškus leidinius, kurie galėtų išsiskirti bendrame lietuviškų knygų sraute. Tokie renginiai žadina ir visuomenės susidomėjimą vietinių leidyklų produkcija, o galbūt ugdo ir atidesnį, reiklesnį kokybei skaitytoją. Kartu akcentuota, kad daugelis pateiktų konkursui leidinių pasižymėjo vertingu turiniu, aukšta išliekamąja verte Klaipėdos krašto kultūros bei istorijos kontekste, kuris yra ir bendranacionalinio paveldo dalis.