Šviesios šviesio žvaigždžiu kekės,

Žemėn lingdamos žydės.

Skaityti→

Įsikibę tamsos, šakos meldžias į geliančią būtį.
Raško juodas natas nuo šaligatvio vėtros ranka.
Gelsvutėliuos žibinto delnuos snaigė supas lengvutė,
Skaityti→

as laukiu tavęs

Kai saulė tyliai nusileis

Skaityti→

Pašokime šį vakarą

Mėnesienos pilnaty

Skaityti→

Dūsavo, ręžės, kevalas plyšo… Bogina upės vaga vėl ižą.
Krantus galanda lytys ir lopą išgriaužę šoka ledo galopą.
Skaityti→

Istark tik viena zodi,
Pajausk malonu jausma,
Mylek visus,
Nes meile tai daugiau nei vejas.

simba

Girgžda žibintas lyg lopšys vaikystę kuriame išsupo,
vėjo kaulėti pirštai slys, dejuos sniege parklupus
Skaityti→

Krito iš dangaus žvaigždė į delną, sudejavusi, paprašė: –
Pasūpuok.
Pavargau. Ilga kelionė buvo, – spalvą pakeitė, – mane širdim
Skaityti→

Išėjau ant laiptelių, liūtis
lyg iš kibiro, dangų man pila.
Kiaurai permirkau, semias širdis
Skaityti→

Bėga, nubėga sekundė, vejasi
ją valanda, pastaroji – į parą.
Taip ir praeina mano gyvenimas,
Skaityti→