Keturios dešimtys kūrybos metų (3)
Petras Šmitas
Šiemet uostamiesčio dailininkai mini savo skyriaus Lietuvos dailininkų sąjungoje (LDS) įkūrimo 40-metį. Apžvelgę šios menininkų organizacijos atsiradimo aplinkybes, pasižvalgykime, kaip gi klostėsi jos veikla, kas buvo jos lyderiai ir kas turėjo įtakos Klaipėdos dailės situacijai.
Dailininkų traukos objektai
1973 m. birželio 1 d. pirmą kartą Klaipėdos miesto istorijoje atidaryta Paveikslų galerija. Pradžioje ji tilpo nedideliame buvusiame gyvenamajame name (M.Gorkio – dabar Liepų g. 35). 1978 m. Klaipėdos paveikslų galerija buvo rekonstruota ir kelis kartus išplėsta (dabartinis adresas – Liepų g. 33). Ji tapo reikšmingu kultūros židiniu ne tik mieste, bet ir visame pajūrio krašte. Pirmuoju Klaipėdos paveikslų galerijos vedėju buvo menotyrininkas Jonas Tatoris. Nuo 2004 m. galerijai suteiktas dailininko Prano Domšaičio vardas. Dabar Prano Domšaičio galerijai vadovauja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.
Paveikslų galerijos įkūrimas padėjo dailės mėgėjams susipažinti su įvairia Lietuvos, užsienio šalių bei Klaipėdos dailininkų kūryba. Tai buvo vieta, kur burdavosi ir miesto menotyrininkai.
Reikšminga dailininkų traukos vieta tapo 1974 m. Lietuvos (TSR) valstybinės konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetuose įsteigtas Dailės skyrius, kuris 1980 m. perduotas Lietuvos (TSR) valstybiniam dailės institutui (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademija). Klaipėdos dailės katedra ne kartą keitė savo pavadinimą, o šiemet Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos Vizualinio dizaino katedra reorganizuota į fakultetą. Šioje katedroje nuo jos įkūrimo dirbo veiklus, kūrybingas dailininkas grafikas, kaligrafijos meistras ir pirmasis katedros vedėjas bei ilgametis dėstytojas profesorius Algis Kliševičius (1950–2008). Nuo 1988 m. katedros vedėju buvo architektas dizaineris prof. dr. Vytautas Jonas Kasputis, nuo 2010 m. – dizaineris prof. Alvydas Klimas, kuris dabar vadovauja ir VDA Klaipėdos fakultetui.
Čia dirbo ir dirba kūrybingi, įvairių dailės sričių dailininkai: Vytautas Jakštys, Saulius Bertulis, Vakaris Bernotas, Lidija Kuklienė, Mindaugas Petrulis, Arūnas Sakalauskas, Danutė Žalnieriūtė, Augustinas Virgilijus Burba, Virginijus Bizauskas, Adomas Skiezgelas, menotyrininkės K.Jokubavičienė, Goda Giedraitytė.
Nemažas dailininkų būrys, iš kurių vieni daugiau kuria, kiti – kiek mažiau, dirba pedagoginį darbą Eduardo Balsio menų gimnazijos Dailės skyriuje, įkurtame 1985 m. 1986–1987 m. jam vadovavo tekstilininkas Romualdas Terleckas, 1989–1996 m. – keramikas Laisvūnas Kavaliauskas, nuo 1997 m. – keramikė Jūratė Kavaliauskienė. Čia dirbo ir dirba dailininkai sąjungos nariai: Danius Drulys, Violeta Skirgailaitė, Felicija Pinkevičienė, Valdas Pumputis, Aurimas Anusas, Rytis Martinionis, Emilija Pumputienė, Irena Kačenauskaitė, Gintautas Jonkus, Evaldas Bernotas.
Buvo laikai, kai į Klaipėdą gyventi ir dirbti atvykdavo per metus po šešis, o 1976 m. – net 12 jaunų Lietuvos dailės instituto absolventų. 1970–1980 m. kasmet vidutiniškai uostamiestyje apsigyvendavo po penkis įvairių specializacijų dailininkus.
1977 m. Klaipėdoje buvo tik 17 dailininkų sąjungos narių, o jau 1987 m. šis skaičius išaugo iki 50. 1990 m. LDS Klaipėdos skyrius jungė per 150 dailininkų, tarp jų – ir ne sąjungos narius. Klaipėdos dailininkų organizacija susiskirstė į atskiras sekcijas pagal dailės šakas: tapytojų, grafikų, skulptorių, taikomosios dailės, dizaino. Kurį laiką, nuo 1975 iki 1990 m., į sekciją buvo susijungę ir Klaipėdos menotyrininkai. Menotyrininkų sekcijai vadovavo Jovita Skolevičienė, Veronika Taurinskienė, Jonas Tatoris, šių eilučių autorius. Šiuo metu Lietuvos dailininkų sąjungai priklauso keturi uostamiesčio menotyrininkai.
Parodinė ir kita veikla
Nuo 1973 iki 1986 m. Klaipėdoje balandžio mėnesį būdavo organizuojamos Dailės dienos, kurių metu vykdavo dailės kūrinių mugės, įvairiose miesto įmonėse, įstaigose dailininkai ruošdavo savo kūrybos parodas, susitikdavo su ten dirbančiais žmonėmis, mokyklų mokiniais.
Nuo 1972 m. uostamiestyje pradėtos ruošti bendros vasaros dailės parodos, skirtos Jūros dienai ir žvejų šventei. Neretai tose parodose dalyvaudavo ir svečiai dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Rygos, Liepojos. 1973 m. Lietuvos gamybinė žuvies pramonės valdyba įsteigė specialias pinigines premijas, kuriomis buvo skatinama kurti daugiau kūrinių jūros, žvejų gyvenimo ir jų darbo temomis. Tokias premijas gavo tapytojai Algirdas Taurinskas, Juozas Vosylius, Vydas Pinkevičius, Edvardas Malinauskas, Renatė Lūšis, grafikai Vytautas Jakštys, Irena Kačenauskaitė, skulptoriai Elena Augaitytė, Albina Vertulienė, Dmitrijus Jefremovas, tekstilininkė Vida Gabrielaitienė.
Dailininkų ilgai laukti, 1983 m. duris atvėrė Klaipėdos parodų rūmai, kurie mieste pagyvino parodinę veiklą: kas mėnesį ar kiek rečiau būdavo atidaromos individualios, grupinės, jubiliejinės vietinės, respublikinės, užsienio dailininkų kūrybos parodos.
Nuo 1977 iki 1992 m. kas vasarą maždaug mėnesį ar kiek ilgiau Smiltynėje vykdavo kūrybinės skulptorių stovyklos, dažnai vadintos simpoziumais. Juose kūrė uostamiesčio, šalies ir užsienio skulptoriai. Stovyklų metu sukurtos dekoratyvinės lauko skulptūros išeksponuotos Skulptūrų parke (buvusiose senosiose miesto kapinėse), kai kurios prie Danės upės bei Smiltynėje. Skulptūrų temos – įvairios, jų meninis lygis – taip pat.
Uostamiesčio dailininkai monumentalistai savo kūriniais papuošė įvairius visuomeninius bei privačius interjerus. Klaipėdos dailininkų skulptūrų, paveikslų, grafikos raižinių, taikomosios dekoratyvinės dailės darbų yra įsigijusios Lietuvos bei užsienio dailės galerijos, muziejai, įvairūs privatūs asmenys, meno kolekcininkai. Uostamiesčio skulptoriai savo sukurtomis skulptūromis papuošė net tik savojo miesto, bet ir kitų Lietuvos bei kai kurių užsienio miestų skverus, didesnes ar mažesnes aikštes, suteikdami toms erdvėms išskirtinius meninius akcentus.
Vyresnės Klaipėdos dailininkų kartos kūryba remiasi aukštosiose dailės mokyklose (dauguma yra baigę Lietuvos valstybinį dailės institutą, dabar – Vilniaus dailės akademija; vienas kitas – Estijos dailės institutą, dabar – Talino akademija) suformuotu realistiniu kūrybos metodu. Kartu jų kūryboje išryškėjo saviti meninio braižo ieškojimai bei kūrybinio modernumo siekiai. Nemažą įtaką dailininkų kūrybai turi ilga bei sudėtinga uostamiesčio istorija, jo architektūra, artimas miesto ryšys su jūra, laivais – šio krašto romantiškoji dvasia. Lietuvos vakarų krašto savitumai daugiau ar mažiau atsispindėjo ir atsispindi tapyboje, grafikoje, skulptūroje, taikomosios dekoratyvinės dailės bei dizaino kūriniuose. Tie keturi kūrybos dešimtmečiai padėjo suformuoti gana išskirtinį šio miesto dailės kūrybinį kontekstą.
Vykstant kartų kaitai
Vykstant menininkų kartų kaitai, kinta ir kūrybos bei tarpusavio bendravimo tradicijos. Dabartinis jaunimas į tradiciškumą žvelgia kiek pašaipiai. Vyresniosios kartos dailininkai labai nenoriai pripažįsta jaunatvišką maksimalizmą, popsinį darkymąsi ar kūrybinį avantiūrizmą. Laikui bėgant ir kintant dailininkų amžiui, jie, kaip jau įprasta, skirstosi į atskiras grupes, o tos vienybės, to buvusio bendro šurmulio, kuris gyvavo nuo uostamiesčio dailininkų skyriaus, tiksliau, nuo sekcijos įkūrimo beveik iki 1990 m., jau niekada nebebus.
Vyresni uostamiesčio dailininkai jau tapo profesoriais, respublikinių ar tarptautinių premijų laureatais, istorinėmis asmenybėmis. Ne vienas jų ir amžinojo atilsio išėjo.
Jaunieji dailininkai dar ne visai „apsiplunksnavę“, sunkų menininko kelią pradėję. Jų kūrybai įtakos turi įvairiausios naujovės, patrauklios šiuolaikinės avantiūristinės ar konceptualizmo idėjos, ne/meninės intrigos. Jie supami internetinės informacijos srauto, neretai ir fix idėjų supainiojami, vis dar yra kūrybinės savasties ieškojimų kelyje… Žinoma, kad meno istorijoje išlieka tik gabiausi ir ištvermingiausi…
1986 m. keitėsi LDS Klaipėdos skyriaus vadovybė. Ataskaitinis rinkimų susirinkimas naujai kadencijai vietoj V.Skirgailaitės nauju pirmininku išrinko grafiką A.Kliševičių. Kažkiek pasikeitė ir skyriaus darbo stilius. Nuo 1989 m. pradžios pirmininko pareigas kurį laiką ėjo menotyrininkas J.Tatoris. Jam atsisakius, 1989 04 21 skyriaus pirmininku išrinktas skulptorius A.Sakalauskas. 1992 27 08 A.Sakalauskas šias pareigas perdavė skulptoriui Regimantui Midvikiui. Susirgus R.Midvikiui, 1994 m. kovą uostamiesčio dailininkai pirmininku išsirinko grafiką M.Petrulį. Jis šias pareigas ėjo iki 1996 m. Nuo tol iki mirties (2003 08 14) į šias pareigas buvo renkamas tapytojas Algimantas Jusionis. Vėliau tuometis LDS pirmininkas Vaclovas Krūtinis laikinai skyriaus pirmininko pareigas pavedė eiti skulptoriui A.Sakalauskui, kurį uostamiesčio dailininkų bendrija 2004 m. birželio 26 d. išrinko skyriaus pirmininku. Šias pareigas jis eina iki šiol.
Palyginti vykęs „ramių“ bendrų ir individualių dailės parodų rengimas, tarpusavio dailininkų bendravimas buvo pradėtas „jaukti“ maždaug 1986 m. Kiti du dešimtmečiai LDS Klaipėdos skyriui, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo savotiški atsinaujinimo ir įvairių išbandymų metai. Kurį laiką LDS, kaip kūrybinis susivienijimas, prarado savo autoritetą ir reikšmę. Dailininkai būrėsi į nedideles kūrybines grupes, rengė įvairias temines, atskirų dailės šakų ir kitas savo kūrybos parodas (taikomosios dekoratyvinės dailės, metalo plastikos, „Prarastosios kartos“, „Dizainas, Klaipėda – 5“ ir kt.). 1989 m. suruošta konceptualiojo meno paroda, kuria autoriai labai jautriai, patriotiškai atsiliepė į tuo metu vykusius aštrius politinius ir visuomeninius pokyčius SSRS ir Lietuvoje. 1989 m. vasarą Vilniuje, Parodų rūmuose (dabar ŠMC), buvo atidaryta išsami ataskaitinė LDS Klaipėdos skyriaus – pajūrio krašto dailininkų – kūrinių paroda.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Klaipėdos dailininkai, ypač jaunieji, kaip ir visos šalies menininkai, savo kūryboje pradėjo daugiau eksperimentuoti, drąsiau reikšti mintis šiuolaikine plastine dailės kalba. Jaunieji uostamiesčio dailininkai ieško būdų, kaip savo kūryba integruotis į Europos ar net pasaulio kūrybinį dailės kontekstą.
Maždaug 1996–2003 m., LDS Klaipėdos skyriui vadovaujant A.Jusioniui bei perėmus skyriaus pirmininko pareigas A.Sakalauskui, vėl stabilizavosi Klaipėdos dailininkų parodinė veikla. LDS atgavo savo autoritetą, ir dabar jaunieji ir ne tik jaunieji dailininkai vėl stoja į šią kūrybinę organizaciją. Jos Klaipėdos skyriuje šiuo metu yra 129 nariai. Jie noriai, nors ir ne visi, dalyvauja parodinėje veikloje. O kaip gi kitaip. Dailininkas, norėdamas būti žinomas, juolab pripažintas, privalo eksponuoti savo kūrinius bendrose dailės parodose ar rengti individualias kūrybos parodas. Kito kelio nėra, jeigu jis nori supažindinti visuomenę su savo kūrybine individualybe.
(Pabaiga. Pradžia – DURYS 2013 08 29, 2013 09 26)
