„Kitokio“ kino alkį malšina entuziastai

„Kitokio“ kino alkį malšina entuziastai

Vienas kino klubo kuratorių Nerijus Grigas-Pluhar viliasi, kad simbolinis mokestis į renginius tikrų kinomanų neatbaidys. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Lina Bieliauskaitė

Netikėtas sujudimas, kilęs sostinėje dėl „Lietuvos“ kino teatro uždarymo, ko gero, Klaipėdoje būtų sunkiai įsivaizduojamas. Iš šiandien uostamiestyje likusių „Žemaitijos“ bei „Jūratės ir Kastyčio“ kino teatrų vargu ar kurį klaipėdiečiai vadintų simboliu, o dėl jo išsaugojimo skelbtų akcijas ir rinktų parašus.

Versle – be emocijų

„Toks gyvenimas. Mes irgi verkėme, kai Klaipėdoje buvo parduodami kino teatrai. Man tai buvo kino laidotuvės“, – „Klaipėdai“ prisipažino „Žemaitijos“ kino teatro direktorė Audra Jankeliūnienė.

Trečiajam pagal dydį Lietuvos miestui kadaise per daug nebuvo ir septynių kino teatrų. Šiandien šioje rinkoje be konkurencijos karaliauja vienas – pelno „ryklio dalis“ nusėda „Žemaitijos“ kasose. Bet nekomercinių filmų išsiilgę klaipėdiečiai kino teatrui negaili kritikos strėlių. „Dirbdami iš idėjos bankrutuotume“, – atremia „Žemaitijos“ vadovė.

Tačiau 26 metus šioje srityje dirbanti moteris teigė galinti tik pasidžiaugti, jog nuo šiol „kitokių“ filmų gerbėjai uostamiestyje turės savo erdvę. Prieš porą savaičių uostamiestyje duris atvėrusiame kino klube kinomanai galės mėgautis neholivudinio, „netrafaretinio“ kino seansais bei susipažinti su kino istorija, kiną kuriančiais žmonėmis.

Kol kas dėl filmo premjeros „Žemaitijos“ žiūrovai kasų nešturmuoja. Vytauto Liaudanskio nuotrauka

Pigiau už alų

„Klaipėdoje publika labai nuostabi ir alkana“, – alternatyvaus kino „vartotojų“ poreikius įvardijo vienas kino klubo kuratorių Nerijus Grigas-Pluhar.

Prano Domšaičio galerijos salė klubo atidarymo dieną vos sutalpino visus susirinkusius žiūrovus. Tiesa, tąsyk įėjimas buvo nemokamas. „Klaipėdos“ pašnekovas spėliojo, kokia bus žiūrovų reakcija, kai už renginį reikės mokėti nuo 3 iki 4 litų.

„Tai simbolinė kaina, kadangi reikia iš kažko padengti išlaidas aparatūros, salės nuomai, salei išvalyti. Kavinėje net alaus bokalo neišgersi už tokią kainą“, – juokavo N. Grigas-Pluhar.

Projekto sumanytojų galvose kirba gausybė idėjų. Tarp artimiausių planų – interneto svetainės atidarymas, kur bus galima rasti visą informaciją apie kino klubo veiklą, numatomas programas. Klubo kuratoriai savo žiūrovams norėtų įsteigti ir specialius kino klubo nario pažymėjimus, kurie jo savininkams suteiktų tam tikrų kinomaniškų privilegijų, nuolaidų.

Į kino klubo atidarymą susirinko daug jaunos publikos, nesivaržiusios dokumentinį filmą „Beveik laimingi“ žiūrėti susirangius ant grindų. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Suka uodegą

„Sumestinis“ Kultūrų komunikacijų centro, Prano Domšaičio galerijos bei Dailės parodų rūmų projektas kol kas gyvas tik jo sumanytojų entuziazmu ir gerais norais. Kino klubo kuratoriai tikisi sulauksią Kultūros ir sporto rėmimo fondo paramos, kad galėtų įsigyti bent jau aparatūrą.

Ne mažiau vargo kelių tenka numinti ir tariantis dėl filmų demonstravimo. Nors klubas veikia ne komerciniais tikslais, tačiau, anot N. Grigo-Pluhar, kartais už filmo rodymo teisę užsiprašoma po 50-100 eurų. „Sukame uodegą, kaip tik galime“, – sakė klubo kuratorius.

Ekraną „atidengęs“ dokumentikos žanru, šiandien kino klubas žiūrovus kviečia į žymaus lenkų režisieriaus Andžejaus Vaidos juostos „Ponas Tadas“ seansą. Artimiausiu metu klubas savo lankytojams pasiūlys Vytauto V. Landsbergio filmų peržiūrą, o gegužę turėtų atkeliauti lenkų kino festivalio programa bei vokiečių kultūros dienoms skirta filmų, kuriuos sukūrė Vokietijoje gyvenantys turkų režisieriai, serija.

Auroje „tašių“ nėra

Ambicingų planų, kuriuose buvo skirta erdvė nekomercinio kino gerbėjams, turėjo ir „Žemaitija“. Prieš porą metų kino teatro plėtros projekte buvo numatytos trys papildomos 150, 200 bei 250 vietų salės, kur planuota rodyti ir specializuotą programą.

Tačiau šis projektas dienos šviesos neišvydo. „Ir ačiū Dievui“, – komentavo bendrovės „PC Žemaitija“ generalinis direktorius Vytautas Rickus. Pasak jo, sumanymo plėsti kino teatro veiklą teko atsisakyti dėl Klaipėdos „Akropolio“. „Klaipėdos“ žiniomis, būsimajame pramogų centre, kurį planuojama pastatyti iki metų pabaigos, bus įrengtas 5 kino salių kompleksas. Kas taps jo nuomininku, turėtų paaiškėti kitą mėnesį.

„Mes visiškai talpiname žiūrovus į tas dvi sales, kokia dabar yra paklausa, – „Klaipėdai“ sakė V. Rickus. – Manau, kad „Žemaitija“ neprapuls – tie, kuriems reikia tikros kino auros, jie ją suras „Žemaitijoje“. Kitiems galbūt nesvarbu, kad kažkas tais pačiais takais aplinkui vaikšto su „tašėmis“.

Neatrodo per brangu

Nors praėjusiais metais „Žemaitija“ sulaukė kiek mažiau žiūrovų nei 2003-iaisiais, tačiau kino teatro direktorė A. Jankeliūnienė šio fakto nedramatizuoja. „Pragyvenimo lygis kyla… Užsienyje prieš kino premjerą žmonės bilietų eilėje laukia. Manau, kad ir pas mus tai ateis“, – sakė ji.

„Žemaitijos“ direktorė nemano, jog pasižiūrėti filmą kino salėje daugeliui klaipėdiečių per brangu. Anot jos, bilietų kaina laikosi ta pati, o palyginti su 100-150 litų, kurių klaipėdiečiai nepagaili gastroliuojančioms estrados žvaigždėms, 10-12 litų į kiną neatrodo baisi suma.

Štai JAV, kur kinas yra labai populiari pramoga, bilietų kainos paprastai svyruoja nuo 10 iki 12 dolerių, tačiau prabangiuose kino teatruose gali būti ir brangiau. Nepremjerinius filmus įmanoma pasižiūrėti už 4-6 dolerius. Vokietijos kino teatruose bilietų kainų vidurkis – 7-8 eurai, o neholivudinio, nepremjerinio filmo – apie 4 eurai.

Beje, pastaruoju metu „Žemaitijos“ direktorė teigė pastebinti įdomią tendenciją – romantiškos kino istorijos pritraukia daugiau žiūrovų nei anksčiau. A. Jankeliūnienės nuomone, taip yra todėl, kad į kino teatrą dažniau užsuka brandesnio amžiaus žiūrovai.

by admin