Klaipėda – svarbiausių pasaulio folkloro forumų žemėlapyje

Klaipėda – svarbiausių pasaulio folkloro forumų žemėlapyje

Tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ pernai užtvindė Klaipėdos senamiesčio gatves ir aikštes. Jono kalnelyje koncertavo portugalų „Grupo de Dancas e Cantares de Perre“.

Rimantas Sliužinskas
Klaipėdos universiteto profesorius,
Lietuvos CIOFF asociacijos prezidentas

Lietuva sugrąžinta į Tarptautinių folkloro festivalių organizacijos CIOFF, esančios UNESCO sudėtyje, tikrųjų narių gretas. 2005-ųjų išvakarėse Lietuvai buvo atsiųstas oficialus CIOFF asociacijos pripažinimo sertifikatas. Mūsų šalis – 87-oji pasaulio valstybė, įsiliejusi į CIOFF. Be to, Klaipėdos etnokultūros centro rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ įtrauktas į CIOFF renginių sąrašą. Taigi uostamiesčio festivalį globos UNESCO.

Primena, kas esame

Vis glaudesni tampa įvairių Lietuvos mokslo, meno ir kultūros organizacijų ryšiai su tarptautinėmis institucijomis tiek Europos Sąjungos, tiek ir pasaulio mastu. Ir visada malonu pasidžiaugti, kad Klaipėdos miesto vardas šioje srityje taip pat minimas vis dažniau.

Istorinė Klaipėdos krašto kultūrinio paveldo situacija yra sudėtinga ir daugiaplanė. Miestelėnams būtina žinoti ir gerbti senąsias Mažosios Lietuvos lietuvininkų etninės kultūros apraiškas. Tai ir liuteroniškųjų giesmių tradicija, ir gerai žinomos šiupinio šventės, ir unikalus klaipėdietiškas jomarkas – visko neišvardinsime.

Padedamas pačių lietuvininkų, visa tai pagal išgales propaguoja Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro kolektyvas. Tačiau vien tuo jų darbas nesibaigia. Argi neįdomu pasižiūrėti, kaip tradicinę savo krašto košę prie Danės krantų verda iš mažo Portugalijos kaimelio atvykusios darbščios šeimininkės, kokius tradicinius savo regiono drabužius dėvi, kokias dainas dainuoja ir kokius šokius šoka čekai, graikai, norvegai ar indai?.. Kad tai pamatytume, rengiami spalvingi tarptautiniai folkloro festivaliai, dalyvauti juose kviečiami kuo įvairesnių šalių ir kultūrų folkloro perteikėjai, tradicinių amatų meistrai.

Iš sąrašo išbraukė

Žymiausiems tarptautiniams folkloro festivaliams atstovauja prie UNESCO jau nuo 1970-ųjų metų veikianti Tarptautinių folkloro festivalių organizacija CIOFF (pranc. – Conseil International des Organisations de Festivals de Folklore et d‘Arts Traditionnels). Geriausiai žinomas CIOFF pripažintas mūsų krašto forumas – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dar sovietmečiu pradėtas rengti tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. Beje, šis festivalis šiemet liepos mėnesį vyks Vilniuje.

Visos trys Baltijos šalys dar nuo 1987-ųjų tapo oficialiomis CIOFF narėmis, tačiau Lietuvos CIOFF organizacija dėl organizacinių nesklandumų vėliau buvo iš oficialaus šios organizacijos sąrašo išbraukta.

Šią nemalonią situaciją taisyti teko praėjusiais, 2004, metais naujai suburtos Lietuvos CIOFF asociacijos tarybai. Jos narių gretose daugiausia visos Lietuvos folkloro renginius koordinuojančios įstaigos – Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio – darbuotojų. Tarybos pirmininku bei visos nacionalinės asociacijos prezidentu buvo išrinktas šių eilučių autorius.

Sugrįžti buvo sunku

Sugrįžimo į CIOFF gretas ceremonija – ilga ir sudėtinga. Teko paruošti, su tarptautine teise suderinti ir į anglų kalbą išversti naujus Lietuvos CIOFF asociacijos įstatus, gauti Lietuvos Vyriausybės garantijas, kad bus mokamas kasmetinis šalies nario mokestis (lengvatų laikai jau pasibaigė). Oficialų prašymą su garantijomis laikytis griežtų CIOFF nuostatų praeitų metų gegužės mėnesį teko vežti į Norvegijos Bergeno mieste vykusią CIOFF Šiaurės Europos regiono šalių konferenciją.

Įrodžius rimtus mūsų ketinimus aktyviai dalyvauti šios pasaulinės organizacijos veikloje ir parsivežus teigiamus aprobacijos rezultatus, spalio mėnesį buvau įpareigotas dalyvauti Generalinės CIOFF Asamblėjos, vykusios Stockton-on-Tees mieste Anglijoje, darbe. Svarstant naujų narių priėmimo klausimą, balsų dauguma buvo nuspręsta, kad Lietuva (kartu su Šiaurės Kipro ir Armėnijos delegacijomis) gali būti sugrąžinta į tikrųjų šios organizacijos narių gretas. Ir tik prieš pat Naujuosius, 2005-ųjų išvakarėse mums buvo atsiųstas oficialus Lietuvos CIOFF asociacijos pripažinimo sertifikatas. Lietuva – 87-oji šalis, įsiliejusi į CIOFF gretas.

Kas yra CIOFF?

Kas gi toji CIOFF organizacija, ką ji veikia?

Idėja suvienyti tarptautines folkloro forumų rengėjų pajėgas kilo 1970-aisiais dešimties Europos šalių folkloro festivalių prezidentams, kurių aktyviausi buvo Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir Portugalijos atstovai. Vėliau prie jų prisijungė dar per 80 šalių nacionalinės asociacijos.

1984-aisiais CIOFF tapo UNESCO C kategorijos, o 1990-aisiais – B kategorijos organizacija. Oficialios kalbos – prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų ir rusų. Pagrindinis veiklos tikslas – koordinuoti autentiškojo folkloro propagavimo bei sklaidos veiklą, globaliniu mastu skatinti vietinių, regioninių jo ištakų išsaugojimo bei perteikimo dabarties kartoms apraiškas.

Pripažino „Parbėg laivelį“

CIOFF folkloro festivaliams yra keliami aukšti reikalavimai. Yra sukurta vieninga informacinė sistema, kurioje sertifikuojami periodiškai rengiami atitinkamo meninio lygio festivaliai, suburiantys nustatytos geografinės vietos folkloro kolektyvus, sudarantys reikiamas sąlygas jų pasirodymams, nakvynei, maitinimui, galimybėms bendrauti ir keistis daugialype savo patirtimi ar kita informacija.

Be „Balticos“, tarptautiniu mastu buvo pripažinti bei į CIOFF folkloro festivalių kalendorių įtraukti dar du Lietuvoje rengiami folkloro forumai. Vienas jų – nuo 1992 metų Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“, kuriame jau yra dalyvavę kolektyvai iš Anglijos, Graikijos, Indijos, Japonijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos, Čekijos, Portugalijos, Prancūzijos ir visų Lietuvos etnografinių regionų.

Festivalio „Parbėg laivelis“ rengėjams CIOFF aplinkoje bus lengviau rasti ir pasikviesti įdomių egzotiškų kraštų folkloro kolektyvų. Kas antrų metų vasariškiausią liepos mėnesį Danės upe Klaipėdužėn ir toliau parbėgs laiveliai ne tik su Šiaurės ar Pietų Europos, bet, tikėkimės, ir su Azijos, Afrikos tautų etninių tradicijų puoselėtojais.

Artimiausias folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ bus rengiamas 2006-ųjų vasarą. Jau dabar CIOFF informaciniais kanalais pradeda plaukti dėmesio verti pasiūlymai iš Taivano, Togo Respublikos, Indonezijos…

Pavymui svajonę

Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuvoje skambantis folkloras yra nykus, pernelyg liūdnas ir monotoniškas. Kita vertus, televizijos laidų „Krašto garbė“ (beje, kodėl čia buvo užmirštas Mažosios Lietuvos etnografinis regionas?) ar „Duokim garo“ populiarumas tiek tarp garbaus amžiaus, tiek ir jaunimo leidžia manyti ir kitaip. Beje, pastarosios laidos vedėja Loreta Mukaitė-Sungailienė – Lietuvos CIOFF asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja.

Priekaištauti dėl lietuviškųjų dainų ar sutartinių monotoniškumo būtų nedrąsu, pasėdėjus Šiaurės tautelės samių elnio kailiais dengtoje jurtoje ir išklausius be perstojo tris valandas šamano būgno palydimas apeigas. Tai prieš keletą metų teko patirti Norvegijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodantis žymiai didesnis tų apeigų monotoniškumas, įsigilinus į jų pirmapradę prasmę, tampa visiškai priimtinas, įdomus ir nepakartojamas.

Tam ir yra rengiami vis egzotiškesni tarptautiniai folkloro festivaliai. Nenustebkime, kad kurio nors ateities klaipėdiečių CIOFF festivalio „Parbėg laivelis“ renginių programoje bus numatytos ir kokio nors autentiško Šiaurės Skandinavijos ar Amerikos indėnų tautelės šamano atliekamos apeigos – su senaisiais elnių kanopomis dekoruotais didžiuliais būgnais, laukiniais (o gal taip ir nevertėtų vadinti…) šokiais, šūkavimais bei kvietimu žiūrovus įsijungti į šį vyksmą. Na, sakykim, kad ir kažkur Danės krantinėje ties „Meridianu“ ar Žvejo paminklu…

Pasvajokime. Šios svajonės naujai atsivėrusių tarptautinių ryšių dėka gali tapti dar ne viena malonia staigmena, praturtinančia mūsų etninės kultūros suvokimo akiratį. Įvairių pasaulio tautų tradicinio meno kontekste galėsime geriau suprasti ir savosios istorinio Mažosios Lietuvos krašto tautosakos paveldo unikalumą. Tada gal ir patys jam dar žemiau nusilenksime.

by admin