Klaipėdai – 760: istorinis miestas (2)

Klaipėdai – 760: istorinis miestas (2)

Žvalgydamiesi po istorinę Klaipėdą, praeitąsyk užsukome į vieną nepaprastą namą prie Dangės ir atvertėme pirmuosius jo svaiginamos biografijos puslapius. Šiuosyk pasižiūrėkime, kaip uostamiestyje išaugo ir plėtėsi rotušė.

Jovita Saulėnienė

Pirmojoje publikacijos dalyje prisiminėme istorinio namo dabartinėje Danės gatvėje savininkus, čia ne kartą apsistojusią Prūsijos karališkąją šeimą. Tik neužsiminėme apie šiame name 1810 m. gyvenusį žymųjį Prūsijos generolą, 1807 m. buvusį Klaipėdos m. gubernatorių Hansą Davidą Liudviką Yorcką. Nekalbėjome ir apie dažnai čia buvojusius garsius Prūsijos valstybės veikėjus H.F.K.Šteiną, K.Hardenbergą, T. fon Šioną, F.L.Šrėterį ir kitus, taip pat čia apsilankiusius užsienio šalių vadovus. Neatskleidėme ir prancūzmečiu su šiuo namu susijusių istorinių asmenybių. Tai atskira tema.

Šįkart vartome tuos puslapius, kuriuose iškyla Klaipėdos didžpirklių nuopelnai miestui, jų ieškojimai dėl istorinio pastato paskirties.

Pats svarbiausias namas

Miesto gyvenimas aktyviai virė rotušėse, kur būdavo sprendžiami svarbiausi miestiečių klausimai. Svarbios buvo ir priešais rotušes aikštės, kuriose nusikaltusiems būdavo vykdomos viešos bausmės. Galėjo ir patys miestiečiai čia ant specialiai tam skirtų stulpų kabinti įvairius paskvilius, nukreiptus prieš miesto negeroves ar konkrečių miesto deputatų „paslydimus“…

Pasak J.Zembrickio, pirmoji rotušė Klaipėdoje buvo pastatyta XV a. dabartinių Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje, kur stovėjo ir kartuvės. Neretai pro Kūlių vartus atvykstančius į miestą žmones bei pačius miestiečius šiurpindavo paliktas kartuvėse pakaruoklis, ten pat viešai plakamas rykštėmis ar prie gėdos stulpo prirakintas nusikaltėlis, kad visiems primintų, kaip svarbu kiekvienam neužsimiršti, kad reikia giežtai laikytis nustatytos tvarkos.

1770–1802 m. rotušė veikė Tiltų gatvėje, iš kurios 1802 m. magistratas persikėlė į Turgaus gatvę. Paaiškėjus, jog rotušei čia per ankšta, namas buvo parduotas ir toje pačioje gatvėje už 6 000 talerių įsigytas kitas namas, priklausęs burmistrui Johanui Simpsonui, vėliau jo sūnui slaptajam komercijos tarėjui Johanui Simpsonui, o nuo 1799 m. – pirkliui Johanui Gotfriedui Argelanderiui, žinomo astronomo tėvui.

Tačiau beveik po pusės amžiaus ir šis pastatas nebeatitiko rotušei keliamų reikalavimų. Pasirinktas buvo didžpirklio Consentiaus šeimos namas Danės gatvėje. 1845 m. birželio 26 d. miesto magistratas nupirko jį už 13 tūkst. talerių. Po metus užtrukusios rekonstrukcijos naujoji rotušė atvėrė duris 1846 m.

Visas pastatų kompleksas

Rotušės restauravimui ir plėtrai buvo negailima lėšų. 1846 m. magistratas rotušei nupirko gyvenamąjį namą dešiniajame Dangės krante. Vėliau susitelkta į namo rekonstrukciją, kurių pirmoji, pakeitusi namo išorę, buvo atlikta 1875–1877 m. Fasadus projektavo statybos patarėjas Cornelius, kuris orientavosi į Vokietijos rotušėms būdingą renesansą. Fasadas pasipuošė heraldika: namą padabino miesto herbas, ereliai, virš pirmojo aukšto – senių galvų kaukės. Pastatas buvo paaukštintas apie metrą. Tačiau ir po rekonstrukcijos namas iš esmės išliko klasicistinio stiliaus.

Rotušės vidaus interjeras buvo kuriamas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio projektą. Išskirtinis dėmesys skirtas posėdžių salei, kuri buvo išpuošta drožinėtu ąžuolu, joje pakabintas įspūdingas šviestuvas, ant sienų kabojo daug istorinių paveikslų.

1928 m. S.Šimkaus gatvėje buvo pristatytas fligelis, įgijęs tuo metu populiaraus ekspresionizmo bruožų. Posėdžių salei buvo nupirktos išvaizdžios naujos kėdės. 1883 m. pristačius dar vieną sparną, rotušė, kaip pastebėjo J.Tatorius, įgijo U raidės konfigūraciją. Dar buvo įsigytas sklypas rotušės sporto salei. 1894 m. rotušei dar daugiau nupirkta žemės ir dar vienas namas.

Po 1854 m. didžiojo gaisro, aplenkusio rotušę, 1855–1856 m. šalia jos iškilo gaisrinės kompleksas, iš kurio išsiskyrė sargybos pastatas – dviejų aukštų su stebėjimo bokštu, primenančiu viduramžių pilių kuorus. Jo laikrodis, sujungtas su varpu, mušė ne tik valandas, bet reikalui esant skelbė ir aliarmą. Moderni tų laikų gaisrinė įėjo į rotušės kompleksą. Nugriauta ji 1981 m.

Galėjo būti meno galerija

Rotušė plėtėsi, tačiau ilgainiui ji nebetenkino poreikių. Kilo sumanymas pastatyti naują, o senajame istoriniame pastate atidaryti miesto dailės galeriją.

Imta kaupti meno kūrinius. Čia kabojo S.Rosmeslerio tapytas XVI a. Klaipėdos vietininko G. fon Klingenbecko portreto fragmentas su Klaipėdos vaizdu, J.Heydecko „Balgos pilis“, R.Daeglingo „Napoleonas, caras Aleksandras ir Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III susitinka paviljone ant Nemuno prie Tilžės“ paveikslai, G. fon Kiugelgeno Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės portretai, kuriuos atidavė našlė Consentius. 1828 m. buvo iškilmingai atvežtas C.J.Begaso Prūsijos karaliaus Vilhelmo III portretas, kurį dovanojo miestiečiams pats karalius. Ta proga buvo dalijami pinigai vargšams ir drabužiai neturtingiesiems. 1884 m. slaptasis komercijos tarėjas H.Gerlachas būsimai miesto galerijai įteikė R.Seemanno tapytą natūralaus dydžio Vilhelmo I atvaizdą. Prūsijos imperatoriaus Vilhelmo I apsilankymo Klaipėdoje proga 1890 m. miesto deputatų pirmininkas konsulas H.Pietschas posėdžių salei padovanojo R.Baervaldo imperatorių Friedricho ir Vilhelmo II biustus. Salės prieškambaryje kabojo F.Doerno „Karališkosios poros išvykimas“.

Rotušėje buvo kaupiama ir istorinė medžiaga. Čia buvo 1768 m. Roecksiaus sudaryto „Klaipėdos miesto ir priemiesčio tikslaus žemėlapio“ kopija, „Klaipėdos miesto bei senų ir naujų įtvirtinimų planas. 1812 m. rugsėjo mėn. situacija“. Čia buvo saugomos ir karališkosios poros dovanos Consentių šeimai, garsaus skulptoriaus Danielio Raucho skulptūros projektas, skirtas Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimo Klaipėdoje įamžinimui.

Ir šiandien tebestovi

Svarbu pabrėžti, jog nuolat buvo skiriamas dėmesys šio istorinio namo išsaugojimui ir jo istorinės vertės įamžinimui. Minint 100-ąsias kovų prieš Napoleoną metines, priešais namą Luizės aikštėje buvo pasodinti medžiai, sutvarkytos krantinės, o Dangės upėje įrengta prieplauka. 1907 m. priešais rotušę skverelyje iškilo „Borusijos“ paminklas, kurį dar 1904 m. buvo nutarta Klaipėdoje pastatyti kaip nacionalinį Prūsijos paminklą, skirtą pergalės prieš Napoleoną 100 metų sukakčiai. Buvo praėję ir 100 metų, kai Prūsijos karališkoji pora Wilhelmas III su karaliene Luize buvo suradę prieglobstį Klaipėdoje, vieninteliame Prūsijos mieste, kurio nebuvo okupavusi Napoleono kariuomenė.

Gražius sumanymus pastatyti naują rotušę ir atidaryti meno galeriją nutraukė prasidėjęs karas, po kurio nauji istoriniai vėjai vėl ėmė vartyti buvusios Klaipėdos rotušės gyvenimo puslapius. Senasis istorinis namas ir šiandien gyvuoja, tik jo istorija daugumai, deja, nedaug ką sako. O juk kaip tik čia turėtume dažniau stabtelėti, kad pajustume savo miesto didingos istorijos pulsą…

(Tęsinys. Pradžia DURYS, 2012 03 29, 2012 04 26, 2012 05 31, 2012 06 28)

Iš Prūsijos karalienės Luizės dukters Nyderlandų princesės Luizės laiško Consentiaus dukrai

Mieloji ponia Plaw, kokia nedėkinga ir nusikaltusi turėjau Jums pasirodyti, neištarusi nė vieno padėkos žodžio už Jūsų žadėtą piešinį (rotušės – J.S.) ir jį lydėjusias draugiškas eilutes, kurios mane jau senokai pasiekė ir neapsakomai nudžiugino. Giliai susigėdusi dėl savo tylėjimo, kuris labiausiai skaudina mane pačią, vis dėlto tikiuosi gauti Jūsų atleidimą nuoširdžiai paaiškinusi to priežastis. Jūs tikriausiai žinote, kokį sunkų išbandymą Dievas suteikė atimdamas mūsų mylimąjį vienintelį sūnų. Šis likimo smūgis ištiko mane tik gavus Jūsų laišką ir atėmė jėgas užsiimti bet kokia veikla. Berlyne, kur atvykome vasaros pradžioje, tikėjausi sutvarkyti uždelstus reikalus, bet sutrukdė laiko trūkumas, vėliau ir dideliu silpnumu kamavusi reumatinė karštinė. Tik dabar pagaliau radau jėgų parašyti Jums, kaip mane sujaudino Jūsų duoto pažado išpildymas ir koks brangus man Jūsų tėvo namo paveikslas. Aš tiek daug apie jį girdėjau, kad pamilau tą vietą jos nepažinodama. Todėl iš širdies esu dėkinga Jums gavusi atvaizdą namų, kuriuose mano tėvai, broliai ir seserys nelaimės dienomis rado prieglobstį ir išsaugojo šviesius atsiminimus. (…) Dar kartą nuoširdžiausiai dėkodama Jums, mieloji ponia Plaw, už Jūsų gerumą, prašau maloniai prisiminti Jūsų dėkingą ir atsidavusią Luizę.

by admin