Klaipėdoje bibliotekos vis dar populiarios
AIRIDA JURKUTĖ
Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliografė
Yra tendencija Lietuvos bibliotekų teikiamas paslaugas vertinti kritiškai, pabrėžiant jų žemos kokybės ir netinkamo aptarnavimo aspektus. Tuo tarpu pačios bibliotekos skundžiasi nepakankamu finansavimu ir sparčiai “tuštėjančiomis” lentynomis.
Viešoji I.Simonaitytės biblioteka šiemet pagaliau įsikurs taip ilgai lauktame naujajame bibliotekos pastate. Todėl prieš paliekant senuosius rūmus ir persikeliant į naujuosius sumanyta pasitikrinti, ką apie šios bibliotekos bei jos darbuotojų teikiamas paslaugas mano skaitytojai.
Atsakymai į anketos klausimus ir džiugino, ir liūdino, ir vertė susimąstyti. Džiugino, kad esame reikalingi, liūdino, kad mūsų darbe pasitaiko nesklandumų, susimąstyti vertė skaitytojų pasiūlymai tobulinti darbą.
Akivaizdu, jog viena svarbiausių I.Simonaitytės bibliotekos populiarumo priežasčių – patogi lokalizacijos vieta, svarbu ir kultūringas aptarnavimas bei faktas, kad kitose miesto bibliotekose skaitytojai neranda reikiamos literatūros. Negalime pasigirti skaitytojais „veteranais“, nes kone pusė apklaustųjų bibliotekos paslaugomis naudojasi nuo vienerių iki penkerių metų. Tik 12 proc. apklaustųjų bibliotekoje skaito daugiau nei 10 metų.
Absoliuti dauguma skaitytojų į biblioteką ateina ieškoti tam tikroms užduotims atlikti reikalingų spaudinių. Mažiau nei pusė – siekdami užpildyti savo laisvalaikį – skaityti grožinę literatūrą ir tik 10 proc. apklaustųjų – pasinaudoti internetu.
Didelė dauguma respondentų teigė, kad ieškodami informacijos naudojasi tradiciniais kortelių katalogais, o 43 proc. atsakymus į klausimus randa elektroniniame kataloge.
Žmogiškasis faktorius irgi ne paskutinėje vietoje, todėl 58 proc. apklaustųjų pasitiki bibliotekininko konsultacija. Teikiamos informacijos iš „gyvojo“ šaltinio – bibliotekininko kokybe patenkinti visi atsakinėjusieji į anketą. Bet net 30 proc. skaitytojų prisipažįsta palikę biblioteką sugadintos nuotaikos, likusieji to nepatyrė. Priežastys skirtingos: 35 proc. lankytojų nuotaika subjuro, neradus reikiamų spaudinių. Tik trys respondentai atsakė, kad bibliotekoje buvo nekultūringai aptarnauti, du negavo reikiamos informacijos.
Viešoji I.Simonaitytės biblioteka įsikūrusi penkiose skirtingose uostamiesčio vietose, ir tai žinojo tik trys respondentai. 11 apklaustųjų atsakė, kad bibliotekos skyriai yra vienoje, 18 – dviejose, 20 – trijose, 10 – keturiose miesto vietose. Bibliotekos paslaugos nėra plačiai reklamuojamos, todėl apie jas daugiausia skaitytojų sužino tik apsilankę bibliotekoje, iš „pirmų lūpų“, tai yra bibliotekininko ar informacinių užrašų skelbimo lentoje.
Beveik visi apklaustieji žino, kad bibliotekoje galima kopijuoti leidinius, pasinaudoti internetu ar susirasti informaciją duomenų bazėse. Džiugu, kad 78 proc. apklaustųjų yra patenkinti bibliotekos teikiamomis paslaugomis, o nepatenkintieji nurodo priežastis: naujų spaudinių stoka, pasitaikanti prasta darbuotojų nuotaika, aukšti kopijavimo įkainiai, nepakankamas interneto greitis.
Iš apklausos paaiškėjo, kad per mažai propaguojamos prenumeruojamos duomenų bazės, nes apie jas nieko nežino gerokai daugiau nei pusė apklaustųjų. Kita vertus, dalis atsakiusiųjų nesidomi tuo ir tik 26 proc. apklaustųjų skundžiasi informacijos stoka. Mažoka respondentų lankosi bibliotekos internetinėje svetainėje.
Į klausimą, kokių pokyčių tikimasi bibliotekai persikėlus į naująjį korpusą, atsakyta labai įvairiai. Apklaustieji svajoja apie modernias patalpas, erdvesnes, šviesesnes skaityklas, didesnį kompiuterių kiekį, kavinukę. Mes, bibliotekininkai, nekantriai laukdami dienos, kai peržengsime naujosios bibliotekos slenkstį, kartu su skaitytojais viliamės, kad ten bus jauku ir knygoms, ir žmonėms.
