Klaipėdos kūrybinės industrijos – tarsi Nojaus laivas
Valerija Lebedeva
Kultūros fabriko projektas – viena iš ilgiausiai gvildenamų ir ilgiausiai apčiuopiamą pavidalą įgyjančių klaipėdietiškų idėjų. Buvusio tabako fabriko rekonstrukcijos ir pritaikymo kūrybinių industrijų reikmėms projektas įgyvendinamas jau šešti metai. Jį vykdančiai Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai (KEPA) vadovaujanti Raimonda Laužikienė šį darbą vertina kaip vieną iš gyvenimo iššūkių ir drauge – kaip galimybę pažinti bei perprasti kūrybinio sektoriaus dėsningumus.
Gegužės 17-ąją Klaipėdoje tarptautinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų konferenciją „Asmenybė, erdvė ir kūrybinės technologijos gyvybingame mieste“ rengianti agentūra čia sukvietė svečių iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, kurie pristatys savo miestų kūrybinių industrijų ir technologijų objektus. Savo ruožtu Klaipėdoje tikslingai kuriamas tokio pobūdžio centras, kuriame bus skatinamas meno ir technologijų susiliejimas plėtojant kūrybines industrijas, atidarymo lauks dar pusmetį. Anot R.Laužikienės, iškart po to kūrybiškumo sprogimo tikėtis nereikėtų – ilgalaikis jo mobilizavimas savo eiga labiau primena eksperimentą nei sustyguotą viešojo sektoriaus įstaigos darbą.
– Agentūrai vadovaujate šešti metai. Tiek pat laiko plėtojate įvairius kūrybinių industrijų tematikai skirtus projektus. Ar per šį laiką pasikeitė jūsų požiūris į Klaipėdos kūrybinę klasę ir jos galimybes?
– Kūrybinių industrijų sąvoką išgirdau dar prieš pradėdama dirbti agentūroje, kai bendradarbiavome su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriumi Ignu Kazakevičiumi vykdydami Meno kiemo projektą. Tuomet buvo, sakyčiau, mano rožinis domėjimosi šia sritimi laikotarpis, kai atrodė, kad kūrybinės industrijos yra išganinga samprata, galinti pagerinti situaciją.
Po šešerių metų galiu pasakyti įsitikinusi, jog fizinė infrastruktūra yra ne tiek aktuali, kiek esame įpratę vertinti. Patirtis, kaupiama vykdant projektus kūrybinių industrijų srityje, atskleidė mūsų kūrybininkų potencialą. Bendravome ne tik su tais, kurie seniai pripažinti vietos savivaldos bei žinomi visuomenei, bet ir su tais, kurie nesiviešindami dirba savo darbą, galintį garsinti miestą ir už šalies ribų. Ir, žinoma, turėjome galimybę palyginti save su analogiško dydžio miestais kitose valstybėse. Agentūros tarptautinių partnerių Europos šalyse skaičius perkopė 15-a.
Reziumuočiau šitaip: Klaipėdos potencialas nepanaudotas, o fabriko kūrybinio inkubatoriaus idėja ir siekiamybė – žingsnis į šoną nuo tradicinės kultūros. Manau, kad jis neturėtų įkūnyti bazinės miesto kultūros ir meno platformos dėsningumų ir atkartoti jos projektų. Sujungti meną ir technologiją yra didelė ir ne visiems suprantama, bet perspektyvi ambicija išgauti naują kultūros kokybę ir konkuruoti pasauliniu lygiu.
– Tabako fabrikui rekonstruoti prireikė netikėtai ilgo laikotarpio, kuris dar nėra pasibaigęs. Ar dėl to projektui negresia kontroliuojančių institucijų sankcijos?
– Šešeri metai tokiam rekonstrukcijos projektui yra per daug bet kurioje šalyje ir bet kokiomis sąlygomis. Kita vertus, keičiantis aplinkybėms ir atitinkamai koreguojant techninį projektą, jis tobulėjo. Projekto finansavimo sutarties su Ūkio ministerija terminas – iki šių metų pabaigos. Jeigu projektuotojai ir statybininkai nespės padaryti visko šiuo terminu, manau, kad bus rimtų nemalonumų, nes visi limitai tęsti projektą yra išsemti. Turime keistą situaciją, kai rekonstrukcija vyksta be baigtinių techninio projekto korekcijų. Tuo metu KEPA kaip užsakovo, vykdytojo ir būsimo sukurto turto operatoriaus funkcija – prisiimti atsakomybę už projekto sėkmingą įgyvendinimą ir numatytos programos būsimos veiklos rezultatų užtikrinimą. Kadangi dirbame viešojoje sistemoje, neturime įrankių operatyviai keisti netinkamus rekonstrukcijos projekto dalyvius ar imtis kokių kitų radikalių žingsnių. Metus užtrukome vien dėl vieno iš rangos konkurso dalyvių pirkimo rezultatų nepagrįsto apskundimo teismui.
– Orientuojantis į sėkmingą baigtį, kitas aktualus etapas būtų Kultūros fabriko administravimo schemos parengimas?
– Man keista, kad objekto, kurio potencialas iš tiesų yra talentai ir privati iniciatyva, administravimas šitaip sureikšminamas. Jo turinys yra laisvi kuriantys žmonės, o jie tikriausiai nelabai norėtų būti administruojami arba valdomi. Neseniai Kultūros dienos renginyje miesto meras Vytautas Grubliauskas pasakė gerą frazę, kad kritinei masei miesto žmonių reikėtų sutarti dėl savo kultūrinių tikslų ir vizijų. O, kalbant techniškai, reikia pastato operatoriaus, kuris, kaip įprasta nekilnojamojo turto valdymo srityje, prižiūrėtų infrastruktūrą, užtikrintų švarą bei tvarką, surinktų lengvatinį nuomos mokestį iš rezidentų ir pan. Tuomet miesto politikai turėtų patvirtinti programą ir veiklos modelį bei būsimų kūrybinio inkubatoriaus rezidentų atrinkimo tvarką.
– Laisvų žmonių bendrija tam tikru požiūriu vadintinas ir turgus. Tačiau senąją Klaipėdos turgavietę valdančios savivaldybės įmonės veikla nesyk buvo tapusi politikų diskusijų objektu, o nuostolingas pobūdis galiausiai paskatino miestą imtis rimtesnių žingsnių jai pertvarkyti. Ar Kultūros fabriko atveju veiklos finansinė išraiška bus svarbi?
– Pirmiausia reikia pabandyti leisti projektui startuoti, kad jis įrodytų, kiek yra pajėgus išsilaikyti pats, kiek pajėgus pritraukti talentų. Negalima reikalauti iš objekto, kuris buvo statomas šešerius septynerius metus, kad jo funkcionavimas būtų „teisingai“ sudėliotas jau per pirmuosius. Tai yra eksperimentas, daromas drąsiai, kūrybiškai ir tikint tuo, ką darai, o ne iš anksto nusibraižius schemas.
Kalbant apie formaliuosius reikalavimus, Ūkio ministerijos sąlygomis šiuo projektu turi būtų steigiamos ir vystomos kūrybinės smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės – mažiausiai 30 per pirmus trejus veiklos metus, kuriamos darbo vietos. Nemanau, kad fabrikas turėtų tapti buvusios Vydūno mokyklos menininkų lofto kopija, nes darbingesnė, kolaboruojanti dvasia ir kūrybinį produktyvumą skatinanti terpė labai reikalinga.
Klaipėdoje, apytikriai skaičiuojant, tarsi Nojaus laive turime po vieną kiekvieno kūrybinių industrijų sektoriaus atstovą, bet vis tiek bijome konkurencijos ir vienas į kitą žiūrime su nepasitikėjimu. Jeigu šis projektas galėtų užtikrinti natūralų kuriančių žmonių ir jų produktus vartojančiųjų bendradarbiavimą, tai būtų bene geriausia, ką jis bus padaręs.
– Ką patartumėte tiems, kuriuos domina galimybės įsikurti fabrike?
– Gryninti idėjas ir sumanymus, mokytis pristatyti savo projektus ir juos argumentuoti, nes potencialūs fabriko rezidentai bus kviečiami dalyvauti viešajame konkurse. Laimėję jį, be galimybės lengvatinėmis sąlygomis nuomotis patalpas studijai ar biurui fabrike, jie gaus įvairių nemokamų informacinių, reklaminių bei verslo paslaugų paketą, galės naudotis įsigyta inkubatoriaus įranga ir bendrojo naudojimo erdvėmis, dalyvauti bendruose projektuose ir pan.
– Kokią kultūros infrastruktūrą fabrikas pasiūlys miestui?
– Pažangaus skaitmeninio formato įrangą turintį 112 vietų kino teatrą, teatro ir scenos menų salę 200 žiūrovų, su persirengimo kambariais ir grimerinėmis, taip pat konferencijų ir repeticijų sales. Yra erdvės kavinei-klubui su vaizdu į Jono kalnelį ir terasa. Kavinės operatoriaus parinkimo konkursas bus paskelbtas netrukus. Turėsime kiemą, nedidelį stogą, kurį taip pat bus galima eksploatuoti kaip vietą renginiams, daug kitokių erdvių ir senajame pastate įsikursiančius biurus, studijas bei vadinamąjį besikuriančių įmonių hub’ą – kūrybinio ir vadybinio darbo erdvę.
– Kiek pažengusios statybos?
– Naująjį priestatą liko įrengti, senojoje komplekso dalyje vyksta sienų šiltinimo darbai, perdengtas stogas, tuoj bus pradedami dėti langai, tačiau statybininkai vis dar laukia galutinės techninės dokumentacijos sutvarkymo. Tikimės per Kalėdas surengti simbolinį objekto atidarymą, o kitą pavasarį priimti pirmuosius rezidentus, jeigu kojos nepakiš pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros.
– Nuolat bendraujant su kuriančiais žmonėmis nejučia kyla noras pakartoti patikusį pavyzdį arba ryžtis ilgai brandintam žingsniui. Ar patyrėte tai?
– Kūrybiškumo teorija sako, kad inovatyvi idėja yra ankstesnių idėjų naujas junginys, nes sukurti ką nors visiškai naujo po saule vargu ar įmanoma. Bet sumanymų galvoje nuolat pilna – štai dabar, Klaipėdos atstovams grįžus iš pasaulinės šiuolaikinės animacijos konferencijos „Pictoplazma“ Berlyne, būtent ši technologija atrodo itin įdomi ir perspektyvi. O apskritai idėjų generavimas nebėra mano pomėgis – man svarbesnės atrodo įgyvendinimo galimybė ir bendra vizija.
– Nesiliaujant diskusijoms apie miesto švenčių problematiką, su Klaipėdos jaunimo teatru praėjusį rudenį surengėte Senamiesčio turgaus naktį. Ar bus kita?
– Ši mintis gimė kavinėje diskutuojant su Klaipėdos kūrybinių industrijų asociacijos IKRA, kuri taip pat buvo įsteigta bendravimo ir bendradarbiavimo su miesto kūrybininkais procese, nariais. Vėliau idėją – pamėginti Klaipėdai pritaikyti šurmuliuojančio Marakešo turgaus stilių – entuziastingai pagavo Klaipėdos jaunimo teatras. Antroji Senamiesčio turgaus naktis vyks šiemet gegužės 18-ąją, iškart po Baltijos šalių mados festivalio IKRA MADA, taip pat startavusio pernai.
– Žinote daug kūrybininkų sėkmės istorijų. Kuri įsiminė labiausiai?
– Visos jos pasižymi tuo, kad jų herojai – veiklūs, nebijantys kritikos, konkurencijos, iššūkių, nuolat ieškantys ir bendradarbiavimui su gretutinių sričių atstovais atviri žmonės. Šiuo požiūriu sėkmės istorijas dažniausiai galima nujausti įvyksiant iš anksto.
Apie projektą
Projektas „Buvusio tabako fabriko pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai“ yra finansuojamas Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo pagal Ekonomikos veiksmų programos 2-ojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ įgyvendinimo priemonę „Asistentas – 2“.
Viso projekto vertė – 12,56 mln. litų įskaitant PVM. Iš jų ES parama – 8,164 mln. litų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos lėšos – 4,4 mln. litų (be techninio projekto išlaidų).
Projekto vykdytojas – VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA). Techninio projekto autorius, vykdantis projekto priežiūrą – R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“. Rangovas – UAB „Rekosta“. Projekto techninę priežiūrą vykdo UAB „Taem urbanistai“.
Bendrasis Klaipėdos kultūros fabriko plotas po rekonstrukcijos bus 4134 kv. m. Iš jų kūrybinių industrijų inkubatorius – 2480 kv. m.
