Klaipėdos lėlininkai triumfavo Norvegijoje
Salomėja Burneikaitė
Klaipėdos lėlių teatras neseniai viešėjo Norvegijoje, Bergeno mieste vykusiame tarptautiniame teatrų vaikams ir jaunimui festivalyje „MiniMidiMaxi’06“.
Paaugliams ir jaunimui
 |
| Klaipėdos lėlininkės Renata Kutaitė ir Viktorija Dambrauskaitė prieškalėdiniame Bergene. Salomėjos Burneikaitės nuotraukos Klaipėdos lėlių teatro spektaklio „Vienintelė“ kūrybinė grupė Bergene prieš savo pasirodymą. |
Tarptautinės kelionės šiais laikais jau nieko nestebina, tačiau teatrui būti pakviestam dalyvauti festivalyje ir atstovauti savo šaliai bei miestui neabejotinai yra profesinis pripažinimas.
Teatrų vaikams ir jaunimui festivalis „MiniMidiMaxi’06“, kuriame klaipėdiečiai svečiavosi lapkričio 29-ąją – gruodžio 2 dienomis, buvo organizuojamas tik antrą kartą ir, kaip tvirtino Vestlandske teatro centro meno vadovas ir festivalio direktorius Steinaras Torsenas, yra vienintelis tokio tipo festivalis Norvegijoje. Jo publika – vaikai arba jaunimas nuo 13 metų.
Norvegijoje yra festivalių vien suaugusiems arba vien vaikams, bet šis išskirtinis tuo, kad spektakliai yra adresuoti paaugliams ir jaunimui.
Susitiko kurso draugės
 |
| „Cukrinio namelio“ režisierė teatro FORMA vadovė Viktorija Rudytė po savo spektaklio. Aktorė Rūta Bunikytė prieš spektaklį „Vienintelė“ Bergene. Scena iš Viktorijos Rudytės spektaklio „Cukrinis namelis“ Vestlandske teatro centre. |
Klaipėdos lėlių teatro spektaklio „Vienintelė“ (rež. ir dail. Gintarė Radvilavičiūtė), skirto būtent jaunimui, įtraukimas į šio festivalio programą buvo natūralus, tačiau ypatingas tuo, kad priminė lėlių teatro režisieriaus profesijos, įgytos Klaipėdos universitete, tarptautinį pripažinimą.
Tarp jaunųjų režisierių, lėlininkų diplomus gavusių Klaipėdos universitete 2004-ųjų pavasarį (kurso vadovė doc. Jūratė Januškevičiūtė), buvo ne tik prie Klaipėdos lėlių teatro vairo stojusios Aušra Daukantaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė, bet ir Viktorija Rudytė.
Ji jau porą metų darbuojasi Norvegijoje, išmokusi kalbą tęsia studijas Bergeno universitete ir garsina Lietuvą, Klaipėdą ir save naujais teatro FORMA spektakliais. Tai nepriklausomas ir nekomercinis postmodernus lėlių, objektų ir vaizdų teatras.
Du lietuvių spektakliai
 |
| Nacionalinis teatras Bergene, pasipuošęs festivalio „MiniMidiMaxi‘06“ atributika. |
Aplinkybės lėmė, kad Bergeno festivalyje „MiniMidiMaxi’06“ buvo parodytas ne tik naujas Viktorijos spektaklis „Cukrinis namelis“ liaudies pasakos „Jonukas ir Grytutė“ motyvais, bet ir klaipėdiečių spektaklis „Vienintelė“, kuriame daug muzikos, judesio, plastinių judančių formų, kaukių, didžiulių lėlių, bet nėra teksto.
V.Rudytės teatro FORMA spektaklis „Cukrinis namelis“ programoje įrašytas kaip atstovaujantis Lietuvai, nors vyko norvegų kalba. Tai spektaklis apie priklausomybių saldybę ir narkomanijos problemas.
Mūsų teatro misija – populiarinti tradicinį ir netradicinį lėlių teatro meną Klaipėdoje, Lietuvoje ir užsienyje, supažindinti vaikus ir jaunimą su lėlių teatro meno išraiškos galimybėmis, ugdyti jaunojo žiūrovo meninį skonį – puikiai papildė festivalio „MiniMidiMaxi“ nuostatas kalbėtis su jaunimu apie jų problemas patrauklia menine kalba.
„Esate puikūs!“
Yra tekę dalyvauti daugelyje tarptautinių renginių, kuriuose pasirūpinama, kad dalyviai galėtų bendrauti, matyti vieni kitų darbus ir suprastų vieni kitus. Šis festivalis buvo išskirtinis tuo, kad nors, be kelių Norvegijos teatrų, jame dalyvavo svečių trupės su spektakliais iš Anglijos, Danijos, Švedijos ir Lietuvos, šio festivalio programos, bukletai, plakatai buvo išleisti tik norvegų kalba. Vyko seminarai, kūrybinės dirbtuvės, tačiau festivalis, orientuotas į jaunimą, geriausiai suprantamas buvo vietinei publikai. Nors tarp visų 16 spektaklių programoje buvo tik keletas naudojusių lėlių teatro meninę kalbą, tačiau tos kalbos universalumas teikė privalumų, padedant giliau pajausti tai, kas išreiškiama per vyksmą, daiktą, naudojant vizualines plastines formas, muziką, lėlių, kaukių bei objektų teatro estetiką.
Klaipėdiečių „Vienintelė“ buvo kaip tik tokia. Spektaklį festivalio organizatorių prašymu teko rodyti net du kartus, o apie jo poveikį žiūrovams galėjome spręsti iš neįprastos tylos spektaklių metu, padėkų ir ne kartą išgirstų – „esate puikūs!“.
Mūsų naudai
Tai yra labai daug, nes FORMOS teatro vadovės V.Rudytės, treti metai gyvenančios ir studijuojančios Bergene, liudijimas, kad Norvegijoje požiūris į teatrą nėra toks rimtas kaip Lietuvoje, byloja mūsų naudai. Norvegijos publikai teatro spektaklis paprastai yra pramoga, tokia kaip kino filmas, kurio metu galima užkandžiauti, kramsnoti, atsinešti gaiviųjų gėrimų ir po kėde palikti plastikinius butelius.
Norisi tikėti, kad netradiciniai lėlių teatro spektakliai „Cukrinis namelis“ ir „Vienintelė“, šalia kurių programoje buvo įrašytos ne tik kūrėjų pavardės, bet ir mūsų šalies vardas, primins, kad Europoje turime apie ką kalbėtis rimtai, raštingai, universalia ir įdomia jaunimui TEATRO KALBA.
