Klaipėdos miesto koncertų salė nerimsta

Klaipėdos miesto koncertų salė nerimsta

Klaipėdiečių festivaliniame projekte „Renesanso paslapties šydą praskleidus…“ su Brass kvintetu žaviai pasirodė jauna vokalistė R.Ulteravičiūtė ir istorinių šokių kolektyvas „Saltanda“.

Danguolė Vilidaitė

Ir vėl Klaipėdos miesto koncertų salė nerimsta, it fejerverkais žaižaruoja pateikdama muzikinius siurprizus ir tuo vilioja miesto melomanus.

Šį kartą Kalėdas bei Naujuosius metus kartu pasitikti pakvietė klasikinės muzikos šventę ir ypatingą nuotaiką kuriantis aštuonių koncertų ciklas „Salve musica“ (išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia – būk pasveikinta, muzika). Pirmieji koncertai jau nuskambėjo, tad skubėkite apsilankyti likusiuose kituose – šiandien, rytoj ir šeštadienį.

Gražu, kad šalia ryškių Lietuvos žvaigždžių, tokių kaip choras „Jauna muzika“ (dirigentas Vaclovas Augustinas), ansamblis „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris), pianistė Mūza Rubackytė (šiuo metu gyvena Prancūzijoje), smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, džiazo grandai Leonidas Šinkarenka (bosinė gitara) ir Dainius Pulauskas (klavišiniai), dalyvauja žymūs Klaipėdos miesto kolektyvai – Brass kvintetas, Klaipėdos kamerinis orkestras ir istorinių šokių kolektyvas „Saltanda“. Toks miesto menininkų palaikymas, manyčiau, yra prasmingas ir svarbus padedant ugdyti jaunas muzikų kartas.

Paslaptis ir varis

Choro iš Vilniaus „Jauna muzika“ ir ansamblio „4 Tango“ koncerte publiką kaitino A.Piacolos ir A.Ginesteros kūriniai.

Gruodžio 8-ąją žadėtas M.Rubackytės rečitalis buvo nukeltas į gruodžio 29-ąją, tad labai simboliška, kad koncertų festivalį pradėjo mūsų atlikėjų projektas „Renesanso paslapties šydą praskleidus…“.

Koncertą paruošė Klaipėdos Brass kvintetas (A.Maknavičius – trimitas, S.Sugintas – trombonas, A.Ulteravičius – valtorna, J.Dargis – tūba, vadovas Vilmantas Bružas – trimitas) kartu su istorinių šokių kolektyvu „Saltanda“ (vadovė Tulija Zinčiukienė) ir dainininke, Klaipėdos muzikinio teatro soliste Rasa Ulteravičiūte. Skambėjo įvairių renesanso ir baroko epochų kompozitorių kūriniai – „saldainiukai“ – lengva, grakšti ir puošni muzika, kuri ypač suspindėjo atliekama varinių pučiamųjų instrumentų (daugelį aranžavo klaipėdietis R.Giedraitis). Iškilmingas šio vakaro spalvas dar labiau paryškino žavi choreografija ir ryškūs atlikėjų rūbai. Sužinojau, kad santūrūs ir manieringi renesanso šokiai kartais slepia karštą ir subtilų flirtą.

Labiausiai man imponavo A.Holborno šokių siuitos ir G.F.Hendelio orkestrinės siuitos „Muzika ant vandens“ dalių interpretacija (gal tik arijos tempas kiek per greitas), taip pat solistės a cappella atlikta daina (autoriaus neišgirdau). Gražiai atrasta garso pusiausvyra tarp solistės ir stiprių varinių pučiamųjų.

Šventė vaikams

Edukacinis projektas „Kalėdų laukimas pilies menėje“ – kalėdinė dovana mažiesiems klausytojams iš vaikų globos namų ir Vaiko krizių centro. Jiems grojo Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklos ir E.Balsio menų gimnazijos 2-7 klasių mokiniai, pritarė Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovė Liuda Kuraitienė) diriguojamas Tomo Ambrozaičio. (Kamerinio orkestro klubas įkurtas tik praėjusių metų gegužės mėnesį, bet per tą laiką jau spėjo suburti nuolatinių lankytojų ratą, kartu su jais apkeliauti daug pasaulio šalių, aptarti daug temų.) Su vaikais „draugavo“ muzikologė Laima Sugintienė ir du mieli angelėliai, kurie priminė Kūčių ir Kalėdų papročius, rodė burtus. Gražus, šviesus ir šiltas koncertas, bet labiausiai mane sužavėjo patys klausytojai – seniai nemačiau tokių dėmesingų, kiekvieną žodį ir kiekvieną muzikos garsą gaudančių vaikų.

Brazilijos karnavalo kaitra

Projektui „Fiesta Latina“ susivienijo du kolektyvai – „Leonid Šinkarenko Jazz 4“ ir „Giunter Percussion“. Klausytojus maloniai stebino P.Giunterio (mušamieji) meistriškas, kone mistiškas įsijautimas, gražūs ir kantileniški V.Ramoškos (trimitas) solo fragmentai, originali ir grakšti L.Šinkarenkos (bosinė gitara) kompozicija „P.S.“. Vytauto Liaudanskio ir Darijos Vasiliauskienės nuotraukos

Po choro iš Vilniaus „Jauna muzika“ ir ansamblio „4 Tango“ koncerto „Noches de Buenos Aires“ publika liko sužavėta virtuozišku žymių kompozitorių Astoro Piacolos ir Alberto Ginesteros kūrybos atlikimu, juos sušildė aistringi Lotynų Amerikos muzikos ritmai ir melodijos.

Panašiai temai buvo skirtas kitas, irgi dviejų kolektyvų „Leonid Šinkarenko Jazz 4“ (L.Šinkarenka – bosinė gitara, D.Pulauskas – klavišiniai, V.Ramoška – trimitas, L.Būda – mušamieji) ir „Giunter Percussion“ (mušamieji: P.Giunteris, V.Mogilo-Žano, A.Ivanauskas, A.Maniušis) projektas „Fiesta Latina“. Čia nuo pat pirmųjų koncerto minučių klausytojus užvaldė ir iki pat jo pabaigos nepaleido spinduliuojanti, kiek kietesnio ritmo energija. Lotynų Amerikos muzikos pulsavimą, žėrintį įvairiomis spalvomis papildė tradiciniai džiazo pragrojimai, nuotaikingą „Fiesta Latina“ keitė juokingų pavadinimų kompozicijos „Citrinų sultys“ ir „Suši kvan“, o jas afrikietiškos kilmės braziliškoji samba (archajiško skambėjimo), kubietiškas šokis konga – tikra muzikos fiesta, vos ne Brazilijos karnavalo nuotaika. Stebino P.Giunterio meistriškas ir net, sakyčiau, mistiškas įsijautimas, gražūs ir kantileniški V.Ramoškos trimito solo fragmentai.

Man pačiai visgi artimesnė buvo antrosios dalies programa – „europietiškesnė“, įprastesnė mūsų klausai, o gal ji tą vakarą labiau atitiko mano vidinį ritmą. „Hiphopas“, „Citrininis bliuzas“, „Bolero“ ir originali L.Šinkarenkos kompozicija „P.S.“ skambėjo lėčiau, grakščiau ir pasižymėjo vidine gelme. (Pirmoji dalis skirta kūnui, o antroji – sielai.) Klausytojai ilgai nenorėjo paleisti muzikantų. Ne todėl, manyčiau, kad mūsų mieste mėgstamas džiazas ar kad dabar Lietuvoje labai madingi Lotynų Amerikos ritmai, – papirko šiltas ir nuoširdus bendravimas, genialiai paprastas ir profesionalus, be pigių efektų, atlikimas.