Klaipėdos muzikinis teatras sukilo
Jei teatro vadovė neatsistatydins, artistai ruošiasi streikuoti
 |
| Klaipėdos muzikinio teatro artistai po gastrolinio „Šikšnosparnio“ spektaklio Vilniuje surengė viešą protesto akciją, anot jų, norėdami visiems pranešti apie katastrofiškai blogą padėtį teatre. Atsistatydinti neketinanti A.Žigaitytė-Nekrošienė teigė, kad visų revoliucijų variklis yra baimė dėl savo likimo. |
Rita Bočiulytė
Per gastroles Vilniuje Klaipėdos muzikinio teatro artistai į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po spektaklių išėjo su plakatu: „Išsaugokite mūsų teatrą! Kūrybai – taip, Žigaitytei – ne!“.
Tylią protesto akciją sostinėje Klaipėdos muzikinio teatro artistai sakė surengę todėl, kad nori pranešti visiems apie katastrofiškai blogą padėtį teatre ir reikalauja tam dėmesio.
Kaip rašoma jų pareiškime, artistai protestuoja „prieš tolimesnį A.Žigaitytės-Nekrošienės vadovavimą teatrui“ ir kaltina ją „elementarių teatro kolektyvinio darbo principų neišmanymu, autoritariniu vadovavimu, arogancija, kitų nuomonės nepaisymu, nuolatiniais pažeminimais ir įžeidinėjimais“. Anot jų, tai „galutinai suskaldė kolektyvą, o provokuojami vieši konfliktai ir skandalai su atlikėjais, teatro kūrybiniais ir administracijos darbuotojais, pasiekę spaudą ir teismus, baigia sugriauti visuomenės pasitikėjimą mūsų teatru“.
Tai pirmoji vieša įspėjamoji protesto akcija per visą 20 metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvavimo istoriją.
Kreipėsi į visus
Praėjusią savaitę teatro darbuotojai išplatino viešą pareiškimą Lietuvos visuomenei, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams, kultūros ministrui Jonui Jučui. Pareiškimą pasirašė 60 kūrybinių teatro darbuotojų. Teatro atstovai jį su visais parašais dar prieš akciją įteikė Kultūros ministerijai.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai taip jau antrąkart bando atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į, kaip rašoma pareiškime, „užsitęsusią kritinę padėtį teatre“, „nerimą keliančius faktus, susijusius su vadovės A.Žigaitytės-Nekrošienės veikla“.
Į Kultūros ministeriją iniciatyvinė grupė pirmąsyk kreipėsi dar pernai spalio pradžioje, reikalaudama sustabdyti jos įgaliojimus ir skelbti naują teatro vadovo konkursą. Tuomet ministerija į teatrą atsiuntė savo auditorius, kurių atliktas tyrimas baigėsi kultūros ministro J.Jučo pareikšta pastaba teatro vadovei A.Žigaitytei-Nekrošienei, kuri su nuobauda nesutiko ir ją užprotestavo.
„Deja, po valstybės audito įvardintų darbo drausmės pažeidimų, susijusių su nekompetentingu vadovavimu, iki šiol delsiama priimti kardinalų sprendimą. Tai tik dar labiau komplikuoja kūrybinio darbo kasdienybę, demoralizuoja kolektyvą“; „kai vyrauja nuolatinė nežmoniška įtampa, nepakantumo atmosfera ir baimė – nebeįmanomas nei visavertis darbas, nei kūryba visuomenės labui, nei tolimesnis asmenybių puoselėjimas“, teigiama teatro darbuotojų pareiškime.
„Nors kolektyvas suskaldytas ir supriešintas, dabar mus palaiko visa scena – solistai, baletas, choras“, – „Klaipėdai“ sakė solistai Virgis Pupšys ir Šarūnas Juškevičius, pabrėžę, kad tai pirmiausia teatro kūrybinių darbuotojų sukilimas. Šiuokart jį inicijavo teatro solistai.
„Nebegalėdami toliau taikstytis su dviprasmiška situacija, su visa atsakomybe pareiškiame: arba teatro vadovė atsistatydina, arba mes būsime priversti rengti pilietinio nepaklusnumo akcijas“, – rašoma teatro kūrybinių darbuotojų pareiškime.
Tarp jį pasirašiusiųjų 60 žmonių – žinomi teatro menininkai Dalia Kužmarskytė, Šarūnas Juškevičius, Artūras Kozlovskis, Vladimiras Konstantinovas, Ramūnas Kaubrys ir kiti. Protestuotojus palaiko Klaipėdos muzikinį teatrą prieš jubiliejinį sezoną palikęs Mindaugas Gylys ir kviestinis solistas Deividas Norvilas (Deivis), teatre dainuojantys pagal sutartį.
Jie visi skambina pavojaus varpais, kad teatro meninis lygis krenta, į sceną išleidžiami neparuošti spektakliai, artistai alksta darbo, o tiems, kurie jo turi, gėda pasirodyti publikai. Iš teatro, kaip iš skęstančio laivo, bėga specialistai, nes atmosfera teatre – nepakeliama. Protestuotojų teigimu, A.Žigaitytė-Nekrošienė ne stato teatrą, o jį griauna, nes teatras visų pirma yra žmonės.
Išeina specialistai
Jie susirūpinę, kad iš teatro, kaip iš skęstančio laivo, bėga žmonės – atleidžiami ar patys išeina geriausi jo specialistai.
„Neteisėtai buvo atleista vadovės pavaduotoja, išėjo juristė, vyriausioji finansininkė, literatūrinės dalies ir pastatyminės dalies vedėjai, rinkodaros vadovas, abu dailininkai, koncertmeisterė, daug choristų, naujajai literatūrinės dalies vedėjai, kurią A.Žigaitytė-Nekrošienė pati atsikvietė iš Vilniaus, irgi pasiūlyta rašyti pareiškimą“, – vardijo artistai.
„Pusė teatro choro vyrų perėjo dirbti tik pusei etato, vidinė choro veikla paralyžiuota, atstovai gali dalyvauti repeticijose, bet visavertis darbas nebeįmanomas“, – tvirtino chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Prieš jubiliejinį sezoną iš teatro pasitraukė jo primarijus Mindaugas Gylys, dabar teatre dainuojantis tik pagal sutartį. Teatro vadovės teigimu, jis išėjo dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą doktorantūroje.
„Koks iš manęs mokslininkas?! Aš esu praktikas. Išėjau todėl, nes jaučiau, kad taip bus. Žinojau, kad dirbdamas teatre turėsiu atsistoti į kurią nors barikadų pusę. Kaip aš galiu atsistoti prieš savo kolegas, su kuriais 23-ejus metus dirbau?!.“ – sakė M.Gylys, dabar pagal sutartis dainuojantis ir Nacionaliniame operos ir baleto teatre, taip pat Kauno muzikiniame teatre.
Alksta darbo
„Visur, ką bedarytų, teatro vadovė paskui save palieka baisų chaosą. Jos žodžiai prieštarauja darbams, – teigė V.Pupšys. – Anksčiau į teatrą mes eidavome kaip į šventovę. Artistai prisirišę prie teatro, myli jį. Dabar aš ateinu į teatrą kaip į barą. Išlenkiu taurelę ir išeinu. Neturiu daugiau ką čia veikt.“
„Mes norime dirbti, bet mums neduoda, – tvirtino S.Konstantinova, – Per pusę metų aš čia, nors gaunu visą atlyginimą, neturėjau nė vieno spektaklio, o Vilniuje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur esu samdoma solistė, dainavau keturis.“
„Visada iki šiol pas mus buvo normali atmosfera – kūrybinė ir draugiška. Dabar eidamas į teatrą jaučiuosi kaip pensininkas, gaunantis stebuklingą pensiją. Gaunu visą atlyginimą, bet dirbu juokingai – vienas spektaklis per mėnesį. Ateinu į teatrą, pasižiūriu tvarkaraštį, ir viskas. Nebesinori net praeiti koridoriais“, – sakė Š.Juškevičius ir pacitavo teatro vadovės ne kartą artistams sakytus žodžius: „Svarbiausias dalykas yra tikslas, priemonės jam pasiekti visai nesvarbu.“
„Tai, kas pas mus dabar vyksta, yra genocidas – kūrybinių žmonių gniuždymas, išstūmimas, varymas į visišką neviltį“, – guodėsi solistės S.Konstantinova ir J.Grikšienė.
Darbo per akis kol kas turintys solistai D.Kužmarskytė ir A.Kozlovskis „Klaipėdai“ irgi sakė, kad „atmosfera teatre – slegianti, normaliai dirbti nebeįmanoma“.
Dešimt premjerinių „Eugenijaus Onegino“ spektaklių iš eilės dainavusi Aurelija Dovydaitienė kūrybinio darbo trūkumu, atrodo, taip pat negalėtų skųstis.
„Aš manau, kad tai labai mažai, – sakė ji. – Visi mes esame šio teatro patriotai, norime dirbti, dainuoti daug spektaklių ir po jų jausti pasitenkinimą tuo, ką darome. O dabar išeiname iš scenos ir patys stebimės – kaip šitaip galime, kaip galime dalyvauti tokiame prastame spektaklyje, nors vadovė visus tikina, kad jis nuostabus.“
Krito meninis lygis
„Spektaklių beveik nėra. O tie, kurie rodomi, – labai žemo lygio, – įsitikinusi solistė. – Seni spektakliai rodomi be repeticijų. „Šikšnosparnis“ po penkių mėnesių pertraukos į sceną sugrįžo tik po vienos repeticijos. Taip tiesiog neįmanoma. Paskutiniai pastatymai – operos „Eugenijus Oneginas“ ir „Don Žuanas“ suręsti per mėnesį. Galima ir taip, sutinku, bet solistai partijas turi gauti prieš 2-3 mėnesius, kad spėtų pasiruošti, o ne prieš 2-3 savaites, kaip nutiko su „Eugenijumi Oneginu“. Jau pirmąją dieną – prašom, eikite į sceną.
„Nerepetuojami solistų ansambliai, kas būtina teatre. Mes einame tiesiai į sceną ir turime dainuoti. Repeticijos su orkestru – tiesiog chaltūra“, – tvirtino S.Konstantinova.
„Teatro vadovės dėka mes esame suskaldyti, sukiršinti. Niekada anksčiau to nebuvo. Niekada scena nekonfliktavo su orkestru, kaip dabar“, – tikino V.Pupšys.
„Orkestre anksčiau buvo griežta tvarka: muzikantai, kurie dalyvauja repeticijose, turi groti ir spektaklyje, jie negali keistis. Dabar jie savo grupėse gali laisvai keistis – repeticijose groja vieni, spektaklyje – kiti. Visiškas chaosas, nes jie nebuvo girdėję dirigento pastabų. Muzikantams patogu, jie patenkinti. Ir dirigentas I.Lapinis įsitikinęs, kad su orkestru pakanka 1-2 repeticijų, ir visi galime eiti į sceną“, – stebėjosi A.Dovydaitienė.
„Mums dirigentas I.Lapinis aiškina, kad taip yra visoje Europoje – spektaklį per mėnesį išleisti į sceną neva normalu. Bet ten visą juodą darbą iki tol nudirba dirigento asistentas, paskui ateina šefas ir padiriguoja“, – aiškino Š.Juškevičius.
„Prieš naujametę „Traviatą“ mums buvo gėda eiti į sceną. Žinojom, kad žmonės perka bilietus po 100 litų, o spektaklis po didžiulės pertraukos repetuotas tik vieną kartą, pagrindinė solistė A.Grigorian iš Vilniaus atvažiavo tiesiai į jį, prieš tai su ja nebuvo nė vienos repeticijos, ji nieko nežinojo apie mūsų pastatymo režisūrą“, – pasakojo S.Konstantinova.
„Mūsų meninės produkcijos vertė, mano akimis, žlunga, asmeniškumai ima viršų, – tvirtino V.Konstantinovas. – Nebus pas mus „Bohemos“ pastatymo, nediriguos jam Dantė Anzolinis, kaip jau buvo spaudoje apsiskelbusi teatro vadovė, neva tuo siekianti sujudinti, užvesti kolektyvą. Nors su D.Anzoliniu buvo susitarta, honoraras jau buvo suderėtas, viešbutis užsakytas, kelionei apmokėti suradome rėmėjų, buvo prieita iki kontrakto pasirašymo, bet… Tuomet, remdamasi tik tuo, kad susipyko su manimi, vadovė persigalvojo, nebereikalingas tapo ir Anzolinis. Jis Klaipėdoje nebediriguos, jis pavasarį diriguos premjerą „Metropolitan“ operoje. O Klaipėdai nereikia tokių žmonių?..
Iš tikrųjų teatro meninis lygis reikalauja staigios injekcijos. Mūsų pajėgumai geri, tik reikia juos išjudinti, sutelkti.“
Turi užnugarį
S.Konstantinovos žodžiais, pagrindinis priekaištas vadovei – nekompetencija, kišimasis į meninius teatro reikalus, kurių ji visai neišmano. „Bet visur kišasi labai drąsiai, perša savo nuomonę, – sakė solistė. – Kai vadovės paklausiau, kuo pagrįsti jos priekaištai mano vokalui, vis dėlto turiu apdovanojimų, mokausi aspirantūroje ir garsūs pedagogai Virgilijus Noreika ir Vladimiras Prudnikovas gali patvirtinti mano profesionalumą, vadovė atsakė, kad pedagogai labai dažnai klysta, o ji labai gerai išmano vokalą, kadangi nuo trejų metų sėdi Glinkos konkursuose ir klausosi, jos vokalo supratimas yra tiesiog neginčytinas“.
Š.Juškevičius: „Mūsų teatro vadovė – demagogijos genijus. Ji puikiai išmano viešuosius ryšius, moka viską apversti aukštyn kojom – kas yra balta, padaryt juoda. Tai, ką darė ji nuo pat atėjimo į teatrą, yra nepaprastai gerai, o tai, kas buvo padaryta iki jos, – niekinga. Jeigu tu negali šokti pagal jos dūdelę arba kitaip mąstai, tuomet tampi priešu. Tų „priešų“ kompanija vis didėja.
Bet ji labai drąsiai jaučiasi, kadangi turi stiprų užnugarį. Iš labai patikimų šaltinių žinome, kad ją palaiko Seimo socdemų seniūnė I.Šiaulienė. Seime yra dar keletas tokių. Kodėl taip nutilo ir kultūros viceministras G.Sodeika, ir ministras J.Jučas? Tik todėl, kad spaudimas labai didelis. Jie yra tik valdininkai, o anie – politikai. Neva, artistai, ko čia spurdat, gal nenorit dirbt?..“
Koziris – naujas pastatas
„Didžiausias A.Žigaitytės-Nekrošienės koziris – naujo teatro pastato statymas, – teigė Š.Juškevičius. – Ji sutapatina save su kažkokiu mesijumi, kuris atėjo ir viską padarys. Ji sutapatina save su teatru. Betgi teatras yra visi jo žmonės!..“
„…O mums ji ne kartą yra sakiusi, kad į mūsų vietą eilės stovi“, – pridūrė A.Dovydaitienė.
„A.Žigaitytė-Nekrošienė teigia įkūrusi sąjūdį, kad Klaipėdoje būtų pastatytas naujas muzikinis teatras. Palaukite, šis sąjūdis seniai jau buvo dar iki jos, – tvirtino M.Gylys. – Bet mums buvo pasakyta, kad turime palaukti, tik po Lietuvos tūkstantmečio minėjimo 2009-aisiais, kai bus pastatyti Valdovų rūmai, užbaigti kiti kultūriniai objektai, tik tada atsiras lėšų mūsų teatro statybai ir galėsime įgyvendinti jo vizijas. Iki tol mes turime būti pasiruošę, bet nereikia žmonių apgaudinėt, manipuliuoti jų patiklumu ir jausmais – neva aš atvažiavau ir pastatysiu naują teatrą. Visi mes jo norime ir visi statysime, ne ji viena.“
„Drįstu teigti, kad ne jos darbas statyti teatrą. Teatro statymą laimina Premjeras po visokiausių Vyriausybės nutarimų. Tai reikia išgimdyti aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tai ne teatro vadovės kompetencija. Jos darbas – visai kitoks – teatro veiklos vadyba“, – priminė V.Konstantinovas.
„Vadovauti teatrui, kuriame pustrečio šimto žmonių, – tai ne keliems „Muzikos barų“ žurnalo darbuotojams. Čia reikia daug daugiau sugebėjimų“, – pastebėjo solistas Kęstutis Nevulis.
„Teatras – tai pirmiausia trupė, repertuaras, – įsitikinęs M.Gylys. – Mes daug turėjom vadovų, jie per mūsų sprandus perlipo su savo idėjom – ir blogom, ir gerom, kol buvo išsiaiškinta, kad vis dėlto Klaipėdos muzikinė publika yra labai įvairi. Jai reikia ir miuziklų, ir operečių, ir operų, baleto, ir vaikiškų spektaklių. Jie ir buvo statomi. Mūsų teatras buvo repertuarinis. Ir kiekvienas artistas čia turėjo darbo pagal savo galimybes. Iš Vilniaus atvažiavusi nauja vadovė, nežinodama šio miesto kultūrinio kvėpavimo, ėmėsi reformų. Betgi čia ne ta terpė, kur publika veršis tik į operas. Nereikia mums tokių vadovų, kurie yra buldozerininkai. Bet, kas baisiausia, šluoja su visais žmonėmis, ne tik repertuarą. Nesuvokdama, kad jeigu pereinamumo nebus, jei jauniems artistams, kurie, mes visi suprantame, būtini teatrui, vyresnieji nepadės atsistoti scenoje ant kojų, teatro lygis visai kris“.
Protestuotojai nusiteikę ryžtingai. „Mes atsisakome dirbti su šia vadove. Jei A.Žigaitytė-Nekrošienė neatsistatydins ir jei ministerija nesustabdys jos įgaliojimų, mes ruošimės streikui“, – vienbalsiai tvirtino jie.
Trauktis nesiruošia
Teatro vadovė kompozitorė A.Žigaitytė-Nekrošienė atmetė protestuotojų kritiką, sakydama, kad „tai – tušti kaltinimai, grįsti vien emocijomis“.
Prieš gastroles Vilniuje vadovė teatre išplatino 2006 metų veiklos ataskaitą, kurioje – iškalbingi skaičiai: 7 premjeros, 5 atnaujinti spektakliai, 8 koncertinės programos, 22 gastroliniai pasirodymai, išvardinti atlikti ūkiniai darbai.
Bet, teatro literatūrinės dalies vedėjos Nijolės Jačėnienės teigimu, kiekybė dar nereiškia kokybės, viską darant reikia išmanymo ir nuoseklumo, o teatre – visiškas chaosas.
Laimėjusi Kultūros ministerijos konkursą, A.Žigaitytė-Nekrošienė Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovauja jau 14 mėnesių ir atsistatydinti neketina.
„Manęs ši situacija negąsdina, – sakė ji „Klaipėdai“. – Šią situaciją gimdo vadovo darbo pobūdžio nesupratimas. O jis – tikrai kitas, akcentai kiti. Aš esu išugdyta labai didelių pedagogų. Tai, ką aš dariau su greitais pastatymais, yra etapinis veiksmas pakely į rimtą kokybę. Kai Klaipėdoje pradėjau kalbėti apie naujo teatro statybą, iš labai rimtų, atsakingas pareigas einančių žmonių sulaukiau klausimo: „Juk nėra pas mus teatro. Ar su šiais žmonėmis tu statysi?!.“. Ir tada aš sutelkiau visas savo jėgas ir išmanymą. Pažiūrėkit statistiką – kiek atnaujintų spektaklių, koncertinių programų…
Aš nebijau atsakomybės. Kolektyvą suburti nelengva. Bet jis – ne tik tie keliolika solistų. Pasakysiu žiauriai – iš jų tik devyni tinka charakteriniams vaidmenims. O jų dauguma neturi solinio dainavimo kvalifikacijos. Bet aš visąlaik sakiau, kad visi, kurie yra čia, – liks, nes jie yra šio teatro siela. Ir tie, neturintys išsilavinimo, nepratę prie įvairių nuomonių.
Čia aš susiduriu su klausančiojo problema. Aš niekad gyvenime nejutau tokio diskomforto, tokio nesupratimo, apie ką kalbi. Ir supratau, kad, matyt, tikrai dar turiu gerokai nusileisti į apačią. Pirmąkart po 23 metų teko prisiminti, kad aš Maskvoje baigiau mokslus. Sudėkim dabar visi ant stalo savo kvalifikacijas, savo darbus, savo supratimą, savo norą dirbti – ir emocijoms vietos neliks.“
Bet kas nutiko, kodėl taip susiskaldė, susipriešino kolektyvas?..
„Auditas padarė išvadą, kad dalis kolektyvo akcentuoja mano diktatūrinį valdymą, o kita dalis – demokratinį, – šyptelėjo teatro vadovė. – Kurie sugeba suprasti, savarankiškai organizuoti savo veiklą, tie ir turi demokratinį valdymą, o tie, kurie nesugeba, – patiria diktatūrą. Gal šio maišto paslaptis slypi būtent kvalifikacijoje? Pusę metų atidėlioju ministerijos įsakymą dėl profesinės kūrybinės atestacijos. Ji artėja, ir žmonės bijo dėl savo likimo. Pažiūrėkit, kodėl „Eugenijus Oneginas“ – toks blogas projektas. Todėl, kad su jaunimu. Kodėl teatre šiandien toks sukilimas? Todėl, kad šeštadienį buvau sukvietusi dainuojantį Klaipėdos jaunimą, su kuriuo norime statyti „Buratiną“. Teatro artistai nesupranta, kad tai bus ne vietoj jų, o šalia. Supratimas išreiškiamas veikla su suprantančiu lygiu. Apie to nesupratimo priežastis pasakys mano naujausia opera, kurios premjera Klaipėdos muzikiniame teatre įvyks vasarą.“
