Komentarai

Komentarai

Organizatoriai verti sveikinimų

Aleida Assmann

Atminties kultūros tyrinėtoja

Manau, kad šis festivalis yra nuostabus. Pastebėjau, kad čia susirenka skirtingų kartų žmonės, kad į šį procesą įtraukiama visa Nida, visos jos kultūros vietos. Mane žavi susidomėjimas, jau 17 metų palaikantis festivalį ir verčiantis žmones vėl ir vėl čia sugrįžti keistis nuomonėmis. Mielai dar kartą čia apsilankyčiau! Iš tiesų viskas, kas čia vyksta, glaudžiai susiję ir su mano tyrimuose gvildenamomis temomis. Festivalyje kalbama apie tai, kas sklando ore; aktualizuojamos temos, kurios jaudina žmones. Galima tik pasveikinti organizatorius.

Sėkmės sąlyga – profesionalumas

Vitalija Jonušienė

Th.Manno memorialinio muziejaus direktorė, buvusi ilgametė festivalio koordinatorė

Panašiu metu buvo pradėta daug festivalių, tačiau ne vienas iš jų tyliai nunyko. Th.Manno festivalio sėkme vadinčiau įdirbį, kurio pagrindas buvo paklotas labai profesionaliai žvelgiant į renginio organizavimą. Nėra kalbos, kad organizuoti tokį festivalį kelių žmonių jėgomis yra neįmanoma. Todėl dr. Dietmaro Albrechto iš Baltijos jūros akademijos pasiūlytoji tarptautinio kuratoriumo, sudaryto iš įvairių sričių specialistų, idėja yra vienas iš svariausių nuopelnų. Pirmuoju kuratoriumo pirmininku tapo istorikas prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, įsitraukė literatūrologė, teatrologė prof. Irena Veisaitė, literatūros klasikos vertėjas Antanas Gailius, muzikos programą kuruoti rekomenduota muzikologė Ona Narbutienė, o festivalio struktūrą pasiūlė Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas Vytautas Balčiūnas. Šitaip sumanytas festivalis puoselėja savo orumą iki šiol, nors kuratoriumo nariai ir keičiasi. Be abejo, sulaukiama kritikos, neva renginys – pernelyg statiškas, nesikeičiantis. Tačiau stebėdama jį nuo pat pradžios, negaliu tam pritarti. Festivalis yra gyvas, pulsuojantis ir natūraliai reaguoja į kultūrines aplinkybes. Ir man taip pat džiugu, kad jo metu Th.Manno namas, ir šiaip labai populiarus turistinis objektas, gyvena visavertį gyvenimą.

Vertingų intelektualiųjų mainų vieta

Eva Pluhařová-Grigienė

Menotyrininkė

Prieš dešimt metų pagal tarptautinę programą porą metų dirbau Th.Manno kultūros centre kultūros vadybininke. Dabar, turėdama privilegiją stebėti renginį kaip dalyvė, o ne kaip organizatorė, vėl padariau išvadą, kad čia vyksta neįtikimai vertingi intelektualieji mainai. Šiemet mano dėmesį patraukė išskirtinai įdomūs žodžio programos svečiai A.Assmann, Emanuelis Zingeris. Pokalbius pratęsiantys parodų atidarymai ir koncertai, kartu sudėjus, yra meno kūrinys, užgaunantis mintis ir sielą. Dalyvauti renginyje su savo paroda „Fotografijų migracija. Nostalgiškas senųjų nuotraukų žavesys 1920–1990 m.“, pristatančia mano daktaro disertaciją, man – didelis džiaugsmas ir garbė.

Skulptorius, rašytojas, Goethe‘s instituto stipendininkas

Apie Th.Manno festivalį Nidoje niekada iki šiol negirdėjau, galbūt todėl, kad nesu Th.Manno kūrybos specialistas. Žinoma, mudu suvienija darbas tekstų bare – šiuo atžvilgiu esame kolegos (Th.Mannas, suprantama, yra daug žymesnis ir garsesnis). Tai tapo vienu iš mano Nidoje sukurto teksto išeities taškų. Man įdomi atrodo renginio istorinė perspektyva: kaip žmogus, kadaise čia pabuvęs du tris mėnesius, tampa vietos identifikacijos objektu. Juk tapytojas Lovisas Corinthas bei rašytojas Jeanas-Paulis Sartre’as taip pat lankėsi Nidoje, tačiau jų vardais pažymėtų namų arba festivalių čia nėra. Taigi manau, kad festivalio atsiradimą nulėmė daug atsitiktinumų. Mano galva, šiai Lietuvos daliai svarbu turėti sąlytį su vokiška kultūra, ir labai reikšminga, kad čia nuolat prisimenama šio sąlyčio praeitis. Tam, kad žinotum, kaip elgtis toliau, turi prisiminti, kaip buvo anksčiau.