Kultūros istorijos puslapiai: senosios Klaipėdos spaustuvės ir leidyklos

Kultūros istorijos puslapiai: senosios Klaipėdos spaustuvės ir leidyklos

Senosios Klaipėdos spaustuvės – kaip tie pamario smėliu užpustytieji kaimai, kaip tie po smėliu sustingę jų gyvenimai. Nedaugelis pasakys, kada jos atsirado, kiek jų buvo, kokia spaustuvių reikšmė. Tie kultūriniai dirvonai tik tyrinėtojus domina.

Jovita Saulėnienė

Klaipėdos ir jo krašto spaustuvių istoriją yra aptaręs prof. D.Kaunas. Įdomios medžiagos randame istorikų A.Tylos, V.Merkio, R.Vėbros monografijose, L.Vladimirovo „Knygos istorijoje“. Vertingi ir vokiški šaltiniai.

Spaustuvė – ar senoji primityvioji, ar moderni šiuolaikinė – tai kultūros židinys. XV a. viduryje Vokietijoje Johannui Gutenbergui išradus spaudą metalo spaudmenimis, suprasta, jog knygų spausdinimas – tai „menų menas, mokslų mokslas“, nes iškeliami „iš tamsybės žinių ir išminties lobiai, kad praturtintų pasaulį ir jį apšviestų“. Jau XVI a. viduryje knyga ėmė plisti kaip reikšminga dovana. Vienoje siunčiamoje Žygimantui Augustui knygoje apie karo meną yra užrašas: „Karaliau, kiti dovanų teduoda tau ginklų, šarvų ir lankų. Tebūna tai kunigaikščių dovanos, o mūsų dovana – knyga. Ji moko stiprinti miestus, kad tavo stovyklos nebotų priešo būrių“.

Įsikūrimo priežastys

Senosios spaustuvės tęsė Prūsijos spaustuvių tradicijas, kurios pradėtos formuoti XV a.

Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas (1490–1568), priėmęs protestantų tikėjimą, ėmė rūpintis jo sklaida. 1524 m. Karaliaučiuje jis įkūrė protestantiškos spaudos židinį, 1524–1816 m. buvusį vienintelį Rytprūsiuose. Tą švietėjišką misiją atliko trys spaustuvės: Hanso Veinreicho, kurioje 1547 m. buvo išspausdintas ir M.Mažvydo „Katekizmas“, akademinė Johanno Daubmano ir kunigaikščių rūmų akademinė Johanno Roisnerio spaustuvė, kurioje 1653 m. pasirodė ir pirmoji lietuviška D.Kleino „Gramatica Litvanica“.

Svarbiausios knygos buvo Biblija, giesmynai, pamokslų rinkiniai, maldaknygės, gražiai įrištos „Burtikės“ – 100 numeruotų, maždaug 6×9 cm dydžio kortelių rinkiniai su prasmingomis Biblijos sentencijomis bei giesmių posmeliais. Populiarūs tapo kalendoriai (kalendros), kuriuos leisdavo dauguma laikraščių.

1816 m. Prūsijos valdžia panaikino draudimą steigti spaustuves provincijos miestuose ir leido kurtis privačioms. 1816 m. įsteigta pirmoji spaustuvė Klaipėdoje. Jų sparčiai daugėjo: 1816–1919 m., prof. D.Kauno skaičiavimu, Klaipėdoje veikė 19 (kitur nurodoma net 33) spaustuvių. Iškilo žymūs spaustuvininkai F.W.Horchas, F.W.Siebertas, W.Siebertas, A.Stobbe, M.Šernius ir kiti. Pradėta leisti knygų katalogus, dalyvauti Leipcigo knygų mugėse. Gimė miesto spauda, atsirado knygynai, komercinės bibliotekos, skaityklos, antikvariatai. Menininkai turėjo galimybę skelbti savo kūrybą.

Pirmąją inicijavo mokytojai

Aukštesniosios lotynų mokyklos mokytojai dr. J.S.Rozenheynas, Musaesas, K.Besseldtas ir E.Hermesas pakvietė iš Karaliaučiaus į Klaipėdą spaustuvininką F.W.Horchą (1778–1855), kuris atvykęs 1816 m. įkūrė spaustuvę Didžiojoje Vandens gatvėje.

Minėtieji mokytojai tapo pirmojo Klaipėdos laikraščio „Memelsches Wochenblatt“ („Klaipėdiškių savaitraštis“) įkūrėjais. Pirmasis laikraščio numeris išėjo 1817 m. ir ėjo iki 1857 m. du kartus per savaitę. Laikraštyje buvo spausdinama poezijos, prozos, meninių vertimų.

F.Horchas sutelkė žymius klaipėdiečius švietėjiškam darbui. 1849 m. jis išspausdino ir pirmąjį evangelikų liuteronų laikraštį lietuvių kalba „Lietuvininkų priedelis“, kurį redagavo R.Cypelis. Jo parengtos lietuviškos „Prūsiškos kalendros ant meto 1847“ pasirodė kartu su L.Ivinskio kalendoriumi.

Iš F.W.Horcho spaustuvėje išleistų knygų įdomesnės E.Hermeso „Eilėraščiai“, J.S.Rozenheino „Žinios apie Klaipėdos mokyklas“. Ten išspausdinta ir 40 knygų lietuvių kalba. Leidiniai buvo aukštos poligrafinės kultūros. F.Horchas buvo užmezgęs ryšius su Magdeburgo meno albumų leidykla, Karaliaučiaus knygynų savininkais.

Per didįjį 1854 m. Klaipėdos gaisrą F.W.Horcho spaustuvė sudegė.

Vėlesni spaustuvininkų bandymai

F.W.Horcho sūnus Hermanas Horchas 1855 m. įkūrė spaustuvę „F.W.Horcho našlė“. 1865 m. ją nupirko F.W.Siebertas. Nelengvai sekėsi ir ant F.W.Horcho spaustuvės griuvėsių iškilusiai „Waikinnis & Co“ spaustuvei, gyvavusiai tik kelerius metus.

Panašaus likimo susilaukė ir vėlesnės M.Šerniaus, M.Jankaus spaustuvėlės. Ryškesnius veiklos pėdsakus paliko iš Heilsbergo atvykę Augustas Stobbe ir C.E.Teubertas. Savo spaustuvėje 1849 m. jie leido tris kartus per savaitę spausdinamą laikraštį „Memeler Dampfboot“ („Klaipėdos garlaivis“). A.Stobbe buvo žinomas spaustuvininkas, tačiau konkurencijos su F.W.Siebertu neatlaikė ir jam 1869 m. pardavė laikraštį.

Trijų kartų dinastija

Žymiausi Klaipėdos spaustuvininkai – Siebertai, kurių trečioji karta įrengė modernią spaustuvę Klaipėdoje. Pastatas iki šiol išlikęs Herkaus Manto gatvės pradžioje – dabar jame veikia picerija „Bambola“. Laikraštis „Memeler Dampfboot“ vienintelis iki šiol nepertraukiamai jau eina 162 metus ir susijęs su Siebertais daugiau nei 100 metų.

Iš Heilsbergo kilęs Friedrichas Wilhelmas Siebertas (1833–1900) nupirko Horcho, Waikinio bei kitas spaustuves ir nedideliame name, į kurį vedė puošnūs laiptai su turėklais, puoštais žalvariniais metaliniais rutuliais, 1866 m. įkūrė spaustuvę. 1872 m. atvėrė duris leidykla „Memeler Dampfboot“. Ši pajėgiausia mieste spaustuvė ir leidykla leido laikraščius, tarp jų – ūkininkams skirtą „Lietuwiszka Ceitunga“, spausdino knygas, kalendorius vokiečių ir lietuvių kalbomis. Išleista ir 80 lietuviškų knygų.

1899 m. F.W.Sieberto sūnus Hermanas Wilhelmas Siebertas (1868–1925) įsigijo Holzo ir Šerniaus spaustuvę. 1900 m. kartu su mama Helene Siebert jis tapo tėvo įmonės įpėdiniu. 1909 m. Biržų gatvėje jis įkūrė F.W.Siebertų firmą, o 1922 m. – firmą „F.W. Siebert Memeler Dampfboot AG“. 1899 m. „Memeler Dampfboot“ tapo pagrindiniu Rytprūsių laikraščiu.

1924 m. H.W.Sieberto sūnaus Friedricho Wilhelmo (Friedel) Sieberto (1899–1983) rūpesčiu Herkaus Manto gatvės pradžioje ėmė kilti modernus keturaukštis namas. Šis išvaizdus pastatas nebuvo gerai matomas iš Liepojos gatvės pusės. Priešais buvo miesto taupomosios kasos naujasis statinys. Todėl buvo padarytas platus įėjimas su nauja mūro siena. 1938 m. nugriautas senasis kieme stovėjęs namas. Iš Biržos gatvės pusės augusios dvi liepos, kurių viena su keistai išlenktu kamienu ir galingu vainiku, buvo nupjautos. Miestiečiai gailėjo tos liepos. 1939 m. į naująjį namą persikėlė „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės valdyba. Pirmame aukšte buvo didelė salė, spaustuvės patalpos, knygrišykla. Ten įsikūrė trys modernios AEG krautuvės, Kaizerio kavos parduotuvė, Liepų vaistinė, komercinė biblioteka. Viršutiniame aukšte įrengti nauji 3,4 ir 5 kambarių butai. Vytauto gatvės pusėje buvo žurnalistams skirtos patalpos, du tarnybiniai butai.

1944 m. redakcija persikėlė į Heiligenbeilą, kur buvo spausdinamas „Memeler Dampfboot“. Nuo 1948 m. iki šiol jis spausdinamas Oldenburge.

Ankstyvosios uostamiesčio spaustuvės

Friedricho Wilhelmo Horcho spaustuvė Didžiojoje Vandens gatvėje 1816–1854 m.

„F.W.Horcho našlės“ spaustuvė, knygrišykla, knygynas Kepėjų gatvėje 1855–1865 m.

Augusto Stobbe ir C.E.Teuberto spaustuvė 1849–1872 m.

„Waikinnis & Co“. spaustuvė Kepėjų gatvėje 1857–1864 m.

Hendricho Holco ir Martyno Šerniaus spaustuvė Tomo gatvėje, vėliau Biržos skersgatvyje 1875–1894 m.

„Holco ir Šerniaus įpėdinis“ Didžiojoje Vandens g. 23 1894–1900 m., Laukininkų g. (vėliau F.Wilhelmo Nr. 21) 1905–1909 m.

F.W.Sieberto spaustuvė Žvejų gatvėje 1865 m. F.W.Siebertų firma nuo 1900 m. Knygų spaustuvė ir litografinė įstaiga Kepėjų gatvėje. „Memeler Dampfboot“ leidykla“ Biržos g. Nr. 8. F.W.Sieberto „Memeler Dampfboot“ akcinė bendrovė 1922 m. Liepojos gatvėje. „Memeler Dampfboot“ laikraščio leidykla ir spaustuvė 1924 m. „Kurto Sieberto ir Co“ raštinės reikmenų namai, spaustuvė, knygynas, knygrišykla, kanceliarinių prekių krautuvė, komercinė biblioteka.

M.Jankaus spaustuvė Griovių ir Kirpėjų gatvių kampiniame name Nr. 7/9, vėliau – Didžiojoje Smilčių gatvėje Nr.13/14 1909–1913 m. Knygrišykla, spaudos kioskas Klaipėdos turgaus halėje.

„Rytas“, nuo 1939 m. Gutenbergo spaudos rūmai Simono Dacho gatvėje 1921–1944 m.

 

Simonas Dachas

Paguodos eilės, mirus Karaliaučiaus spaustuvininko
Johanno Roisnerio sūnui


Mes gyvenime šiame
Prilygstame spaustuvei.
Panašūs esam į raides,
Nes Dievas mus išliejo.
Iš jo mes esam gimę
Šios žemės karalijoj.

Jis motinos kūne
Nešioja mus lyg futliare,
Ir ten pavidalą suteikia.
Paskui mūs dėklais tampa
Kambariai, namai, miestai,
Mokyklos visokiausios.

Jis paima mus ten
Ir pareigoms paskirsto,
Sukioja mus ir varto:
Šis žemėje taps Viešpačiu,
Tam privalu būt miestiečiu,
Anam – stropiu valstiečiu.

Tik nepamirški, juk ir čia
Trankosi slėgtuvai.
Tai kryžiaus našta
Slegia kiekvieno nugarą –
Juk tam ir buvo sutverta
Neduoti mums ramybės.

Spalva irgi mums duota,
Matyti juoda ir raudona.
Juoda – kantrybė varguose,
Raudona – tikėjimo šviesa,
Sužėrinti visa jėga
Dievo kraujyje ir mirtyje.

Pragaras yra mums rėmai,
Tramdantys mūsų jausmus,
Širdys – popierius,
O ašaros – dažai,
Taip leidžiamės dėliojami,
Spaudžiami be atvangos…
1650


Vertė Rasa Krupavičiutė-Tarik

 

by admin