MENO LEIDINYS Nr. 8 (182)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
„Kultūrpolis“ įveikė Sevastopolio tvirtovę
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras rugpjūčio 13–15 dienomis prisistatė 2-ajame medijų ir performansų festivalyje „Balaklavos odisėja“ Ukrainoje.
Per tris festivalio dienas Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Austrijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos menininkai Balaklavoje pristatinėjo vaizdo instaliacijas, animaciją, performansus, eksperimentinę muziką, šiuolaikinio šokio ir kitus projektus.
Šis renginys vyko įžymiojoje Juodosios jūros pakrantėje esančioje Michailovo baterijoje, menančioje XIX a. Krymo karo laikus. Tvirtovė atlaikė ir Antrąjį pasaulinį karą, o kariniu objektu išliko iki pat šių metų pradžios. Šioje Krymo pusiasalio tvirtovėje tarptautinis meno desantas savo pajėgas išdėstė po pagrindinės festivalio temos „Karas ir taika“ vėliava.
Klaipėdos „Kultūrpolio“ projekto kuratorius Ignas Kazakevičius „Balaklavos odisėjoje“ pristatė lietuvių dailininkų Bronės Neverdauskienės ir Tado Vosyliaus kūrinius.
B.Neverdauskienė festivaliui Ukrainoje sukūrė instaliaciją „Ex oriente Lux“, kurioje pateikusi Artimųjų Rytų raštais dekoruotas minas klausė, kokias asociacijas šiandien mums sukelia tūkstančio ir vienos nakties šalys.
T.Vosyliaus garso instaliacija „Staugsmas“ taip pat buvo į festivalio temą. Ji sukonstruota iš asociatyvių garsinių klausytojų ir žiūrovų reakcijų į kareiviškąją poeziją, prozą bei filmus.
Vilniuje parodys ne tik premjerą
24-ąjį sezoną Klaipėdos muzikinis teatras pradės nacionaline premjera ir gastrolėmis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kaip skelbia afišos, rugsėjo 17 ir 18 dienomis Klaipėdos muzikinis teatras publikai pagaliau pateiks seniai žadėtą, ilgai lauktą teatro vadovės kompozitorės Audronės Žigaitytės operos-fantasmagorijos „Frank’Einstainas – XXI amžius“ premjerą. Autorės teigimu, nuo pat pirmųjų akimirkų šis veikalas buvo kurtas būtent šio teatro kolektyvui, jo individualybėms, fenomenams. Modernioje operoje susipina ir modernios technologijos – elektroninė muzika, garso ir vaizdo instaliacijos, itin drąsi scenografija, kostiumai, net brutalūs žodžiai, betgi veiksmas vyksta mūsų dienomis. Operą stato drąsių menininkų komanda, vedama pačios kūrinio autorės bei jaunos režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės, tame pačiame teatre sukūrusios šiuolaikinį šokio spektaklį „Spragtukas“. Pagrindinius vaidmenis kuria solistai Rafailas Karpis ir Andrejus Kalinovas (Profesorius) bei Tadas Girininkas ir Dmitrijus Afanasjevas (Frank’Einstainas), operą diriguos Modestas Barkauskas.
Premjerinį kūrinį klaipėdiečiai parodys ir per rugsėjo 24–26 planuojamas gastroles Vilniuje. Kadangi šiemet Lietuvos profesio-nalioji opera mini 90-metį, o Klaipėdos muzikinis teatras garsėja nacionaliniais pastatymais, į sostinę rengiamasi vežti tris šiuolaikinius lietuvių kūrėjų spektaklius. Rugsėjo 24-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės pernai Klaipėdoje startavęs Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Veronika“ (rež. Jonas Vaitkus). Šiame spektaklyje Veronikos gyvenimo dramą atskleis solistai Ona Kolobovaitė ir Mindaugas Rojus, diriguos Dainius Pavilionis. Rugsėjo 25-ąją vilniečiams bus pristatyta premjerinė A.Žigaitytės opera-fantasmagorija „Frank’Einstainas – XXI amžius“. Gastroles sostinėje rugsėjo 26-ąją užbaigs 2008-aisiais aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Antano Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“ (rež. Ramūnas Kaubrys).
UNESCO konkurse Lietuvos
uostamiesčiui – tik viltys
Varžytuves dėl Pasaulio knygų sostinės vardo 2012 metais Klaipėda pralaimėjo garbingai. Iš keturių miestų pretendentų UNESCO pasirinko Jerevaną, bet Lietuvos uostamiesčiui suteikė vilčių savo pateiktą projektą įgyvendinti po kelerių metų.
UNESCO kasmet organizuojamą Pasaulio knygų sostinės konkursą jau yra laimėję Amsterdamas, Aleksandrija, Buenos Airės, Rio de Žaneiras, Madridas, kiti planetos miestai. Šiemet Pasaulio knygų sostine paskelbta Liublijana. Tokiems nedideliems miestams kaip Klaipėda šis vardas iki šiol dar nebuvo suteiktas. Klaipėdiečių projektą kuravusios menotyrininkės Godos Giedraitytės žodžiais, tai būtų puiki proga atkreipti dėmesį į šį miestą ir kraštą, turėjusį unikalią knygnešių tradiciją, paskatinti čionykščių žmonių domėjimąsi knyga. Todėl Klaipėda teikė UNESCO paraišką ir Pasaulio knygų sostine pretendavo tapti savo jubiliejiniais metais – nuo 2012-ųjų balandžio 23-iosios iki 2013-ųjų pavasario.
Su klaipėdiečiais konkurse varžėsi Velingtonas (Naujoji Zelandija), Guilinas (Kinija) ir Jerevanas (Armėnija), kuriam UNESCO nusprendė suteikti pirmenybę.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė Lauksmina Kriščiūnaitė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos vardu padėkojo Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui, kad parengė itin gerą paraišką Pasaulio knygų sostinės 2012 m. vardui gauti. „Klaipėdos paraiška tikrai buvo verta laimėjimo, tad tikimės tolimesnio bendradarbiavimo kituose projektuose“, – sakė ji.
Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Nida Liubertienė šiek tiek paaiškino, kokiais kriterijais vadovaujantis vyko konkursas: „Pavyko pasikalbėti su UNESCO sekretoriato atstovu Mauro Rossi, atsakingu už šią sritį. Klausiau, kaip buvo priimamas sprendimas, kas lėmė. Sakė, kad buvo vertinama tik pagal pateiktas programas. Buvo žiūrima, ar jos realios, ar „gyvos“. Svarbiausia, sakė, kad nebūtų parengta, pavyzdžiui, vienos ministerijos, kad nebūtų „dirbtinė, nekvėpuojanti“. Tokia, minėjo, buvusi Kinijos programa. Komisija vertino, ar programa įgyvendinama, kokios apimties. Jei vieni pasiūlė 20 renginių, o kiti – 40, tai, suprantama, laimi, kas pasiūlo daugiau. Buvo atsižvelgta ir į biudžetą. Aš ginčijausi, ar galima lyginti Lietuvos ir Kinijos biudžetus, bet M.Rossi sakė, kad skaičiai buvę palyginami. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kaip atspindimas tarptautiškumas: negana to, kad programa apimtų miestą, regioną ir šalį – turėjo būti įtraukta renginių su dalyviais iš užsienio ar šiaip įdomių globaliau. Pabrėžė, kad buvo labai atidžiai analizuojama ir verslo atžvilgiu. Sprendimą priėmė keturi atstovai – trys iš organizacijų, susijusių su knygų leidyba, ir UNESCO. Taigi UNESCO balsas nelėmė. Kiekvienais metais komisija susideda iš tų pačių organizacijų, nors atstovai gali keistis. Domėjausi, ar čia įmanomas lobizmas. Man atsakė, kad tai neleidžiama, tačiau tų organizacijų atstovai turi ryšių visose šalyse, todėl apklausė, kaip pačią galimybę vertina tenykščiai knygų leidėjai. Jiems buvo svarbu sužinoti, ar yra politinė valia visos šalies, ar tai tik mažos grupelės interesas. M.Rossi taip pat pažymėjo, kadangi laimėjo Europos miestas, todėl 2013 m. nominacijai Europos miestas nebus renkamas, kad būtų užtikrinta rotacija. Todėl patarė kandidatūros net neteikti. Tačiau vėliau, anot jo, galima drąsiai vėl bandyti“.
Parengė Rita Bočiulytė
