Kūrybos idėjos iš tautinės skrynios
Mantė Meikerytė
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) veikia Inrerreg III B projekto „Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslumą ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“ paroda „Kaip atidaryti skrynią?“.
 |
| Klaudijaus Pūdymo „Lino pasaka“ bei Simono Daunio ir Rapolo Henriko Rimeikos „Kraitis“. Saulius Petkus „Lobio” skrynia pavertė šiukšlių konteinerį. Rūtos Valušytės „Skrynia – ne skrynia” – iš metalo ir tekstilės. |
Pirmuoju Interreg projekto meno renginiu – paroda „Kaip atidaryti skrynią?“ simboliškai palydėti metai ir kūrybiškai pasitiktas 2007-ųjų sezonas.
Dviejų polių sąsajos
Interpretuodami etnomotyvus menininkai pažėrė pakankamai daug idėjų. Vienos jų veikiausiai ir išliks realizuotos tik šioje paro-doje, taps unikaliais eksponatais, kitas galima sėkmingai tiražuoti.
O žiūrovų dėmesys verčia galvoti apie realias šių dviejų (kas sako, kad nesuderinamų?) polių sąsajas. Tikimasi, jog sekdami šio projekto naujienas, žiūrovai nuolat aptiks sau dar neatvertų minėtos sintezės lobynų.
Ši paroda atspindi teorinės projekto veiklos rezultatus. Žiūrovams pristatoma bendros liaudies meistrų ir menininkų profesionalų kūrybos idėja. Liaudies meistrai su menininkais jau buvo susitikę konferencijoje ir savaitės trukmės mokymuose. Jie diskutavo, „brainstormindami“ tobulino gaminius.
Liaudies meistrų Angelės ir Vytauto Raukčių skrynios paro-doje tapo atskaitos taškais. Jų rankų darbo skrynias dekoravo klaipėdiečiai menininkai Virgilijus Bizauskas ir Saulius Bertulis, jaunieji grafitininkai Simonas Daunys ir Rapolas Rimeika.
Atveria eksperimentas
 |
| Giedrės Kriaučionytės „Kraitelė” ir jos lobiai. Kita realybė” – Vytauto Raukčio skrynia, Virgilijaus Bizausko vitražas. Agnės Danelevičiūtės ir Audriaus Vaišnio “Monsieur kuparas” – tarsi iš veidrodinio stiklo šukių. Nerijaus Jankausko nuotraukos |
Eksperimento „auka“ pasirinkta skrynia. Kodėl? Tai vienas labiausiai apdainuotų ir apčiuopiamiausių lietuvių liaudies meno objektų. Kuparas – medinis, masyvus, funkcionalus, dekoruotas ornamentais ir kalvystės elementais. Iš pažiūros nepaslanki klasika yra itin palanki interpretacijai. T.y. keisti ir sukeisti vietomis įmanoma beveik viską…
Galima pakeisti skrynios funkciją į grynai dekoratyvią, estetinę, vietoje medžio naudoti veidrodinį stiklą, apkaustus išvelti iš vilnos… Kodėl gi dekoro neparinkus linksmesnio, žaismingesnio, socialiai aktyvesnio – pavyzdžiui, graffiti?… Ir tai tik keletas parodoje panaudotų išraiškos priemonių, kurias galima vystyti ir toliau.
Vienas pagrindinių parodos reikalavimų – sukurti lengvą, paslankią, vizualiai intriguojančią metaforą. Skrynia šiuo požiūriu universali. Juk galima vykusiai panaudoti penkias esamas plokštumas dekorui, o kur dar ornamentinės ir formos variacijos?!. Ir po šių inovacijų skrynia vis vien išliks atpažįstama. Nereikia pamiršti, kad pati skrynia asocijuojasi su paslaptimi, pasaka, kažkuo netikėtu, trumpai tariant – stebuklu.
Derinama, kas nesuderinama
Parodoje yra keli interaktyvūs kūriniai.
Kai žiūrovas pakviečiamas žaisti, į meno kūrinį jis pažvelgia kitomis akimis. Antai Astos Gedminaitės pasakai „Eglė žalčių karalienė“ skirta skrynutė. Atvėręs ją regi savotišką sceną, kurioje pats gali komponuoti veikėjus pagal pasakos tekstą.
Sauliaus Petkaus etnoprovokacija kelia gana prieštaringus jausmus. Autorius skrynia pavertė šiukšlių konteinerį; panaudojo klasikinį, skrynių tapybai būdingą tamsiai žalią foną, pritaisė lenktas geležies rankenas ir spyną, o viduje įkurdino dainuojantį kalėdinį atviruką, kuriame kiekvienas norintis gali įrašyti savo sveikinimo versiją.
Medžiagiškumu intriguoja Bronės Neverdauskienės, Domantės Šarakauskaitės ir Giedrės Kriaučionytės veltos, šilkografija, liuminescenciniais dažais dekoruotos skrynios.
Narstant tradiciją neišvengiamas ir funkcijos atsisakymas. Tradicinius rėmus žaismingai „pramuša“ agresyvus sudaužyto (ar dekoruoto dūžiais?) ir subtiliais sluoksniniais ornamentais ėsdinto veidrodinio stiklo derinys (A.Danelevičiūtė ir A.Vaišnys).
Į visas keturias puses atsiverianti Rūtos Valušytės skrynios išklotinė byloja apie gryną estetinę objekto vertę. Jos skrynia tampa šviečiančiu, išorėn besiveržiančiu kiauraraščiu, laisva etnoabstrakcija.
Telšiškė Zita Inčirauskienė vienintelė pažvelgė į skrynios vidų, „ištraukė“ aplikacijomis margintas ir kaligrafija „kaustytas“ kraičio drobes.
14 eksponuojamų objektų vertintini kaip modernios klasikinės skrynios versijos, kuriose derinami nesuderinami dalykai… Tai tam tikri mąstymo modeliai, savo ruožtu keliantys aibę asociacijų ir kviečiantys mąstyti kartu. Apie ką?
Kad ir apie tai, jog dizainas kilo iš amato, o dabar atėjo laikas gražinti amatui ir liaudies tradicijai tai, ką abu praranda: poveikį, poreikį būti normaliai vartojamiems, galimybę būti ištrauktiems iš kultūrinio rezervato.
Būsima Meno ir amatų dirbtuvių veikla yra orientuota į patikimą, patvarų, originalų gaminį, kuris kalbėtų šiuolaikine tradicijos kalba.
Atvirų durų ir galimybių dienos
Po šv. Velykų laukiame veiklos pradžios prie KKKC prisišliejusiose Meno ir amatų dirbtuvėse. Tuomet bus realizuotos idėjos, apie kurias buvo pakankamai daug kalbėta.
Nauji amato pristatymo visuomenei būdai? Tai ne tik parodomosios veiklos, ne tik šarmingi intriguojantys gaminiai, bet ir pats procesas. Laisvalaikio praleidimo būdas, kai bet kada įžengęs į kiemą, susidursi su įvykiu, bendraminčių būriu, idėjų sūkuriu, susidursi ir su tuo menu, ir su jį kuriančiais.
Dirbtuvių durys plačiau atsivers keletą kartų per mėnesį, savaitgaliais. Tuomet kiekvienas norintis galės įsijungti į kūrybą ir pats paragauti menininko duonos. O įprastomis dienomis tam tikromis valandomis svečiai tiesiog bendraus su kūrėjais.
Meno ir amatų kieme bus palaikomas renginių pulsas. Tarp Ventspilio ir Klaipėdos vyks studijiniai mainai, patirtimi keisis kuriantys dirbtuvėse, vyks teminės parodos, mugės, „vorkšopai”, klaipėdietiško suvenyro konkursas. „Vorkšopuose” menininkai profesionalai demonstruos technikos esmę ir įvairius atlikimo būdus, o KKKC galerijoje eksponuos šiuolaikinio meno kūrinius. Taigi žiūrovai galės pamatyti ir kūrinio ištakas, ir rezultatą, įvertinti etno motyvų pritaikymą dizaine, pasireiškimą šiuolaikinio meno tendencijose.
Pasitinkant turistinį sezoną dviejose specialiose mugėse bus pristatoma novatoriška Klaipėdos ir Ventspilio (Latvija) dirbtuvių produkcija, atliekami savotiški rinkos tyrimai – kokie ir kodėl kūriniai yra paklausūs. Rudens derlių sukaupsime kilnojamose parodose, kuriose pristatysime geriausius projekto kūrinius. Ši reprezentacinė ekspozicija aplankys didžiąją dalį Kurzemės (Latvija) ir Klaipėdos rajonų, taip pat bus pristatyta Rygoje (Latvija) bei Vilniuje. O visas projekto kelias bus dokumentuotas kataloge ir kuriamame filme.
