Langas

MENO LEIDINYS Nr. 7 (205)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt

 

 

Langas

Iš akmens skulptorius kala šventuosius

Rytoj iš klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko dirbtuvių kiemo į platųjį pasaulį iškeliaus nauja didžiulė, balta kaip sniegas skulptūra. Ji bus pastatyta ir sekmadienį pašventinta Laukžemėje.

Pasitinkant Žemaitijos krikšto ir Žemaitijos vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejų, minint Laukžemės parapijos įkūrimo 370-ąsias ir Laukžemės šv. apaštalo Andrejaus bažnyčios konsekravimo 160-ąsias metines (konsekravo vyskupas M.Valančius), Laukžemės šv. apaštalo Andrejaus parapijoje bus pastatyta šv. Andrejaus skulptūra. Ją skulptorius A.Sakalauskas iškalė iš balto karjerinio akmens. Trijų metrų skulptūra stovės prie bažnyčios, Jubiliejinėje aikštėje, kuri bus užbaigta tvarkyti (architektė Daliutė Saveikienė) iki lapkričio 30-osios, šv. Andrejaus atlaidų.

Šv. mišias Laukžemės bažnyčioje liepos 29-ąją aukos vyskupai L.Boruta ir L.Vodopjanovas, Šventosios ir Laukžemės bažnyčių klebonas Vidmantas Gricius, inicijavęs skulptūros sukūrimą, aikštės sutvarkymą ir rengiantis gražią šventę. Skulptūros pašventinimas ir aikštės atidarymas vyks 11 val.

Prie pat Latvijos sienos, už penkių kilometrų nuo Darbėnų esančioje Laukžemėje vyksiančioje šventėje dalyvaus daug garbingų kunigų ir svečių. Šv. Mišių metu ir paminklo šventinimo šventėje giedos dainininkė Giedrė Zeicaitė, vargonuos Edita Zizaitė, renginį ves aktorė Virginija Kochanskytė. „Netikėta, kad mažame miestelyje tokia įspūdinga skulptūra bus pagerbtas šv. Andrejus. Laukžemėje stovės pirmoji jo skulptūra Lietuvoje. Tai didelė klebono ir jo idėją parėmusių žmonių, tarp kurių, džiugu – ir mano vyras skulptorius A.Sakalauskas, dovana ne tik Laukžemei, bet ir visai Lietuvai“, – teigė V.Kochanskytė.

60-metis skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius A.Sakalauskas, lygiai pusę savo gyvenimo praleidęs Klaipėdoje, šiemet švenčia kūrybos 35-metį. Jis sukūrė savitų, svarbių, Klaipėdos ir kitų šalies miestų simboliais tapusių skulptūrų. Jos stovi uostamiesčio Skulptūrų parke, bareljefai žymi istoriškai svarbių pastatų sienas, o paminklas „Vieningai Lietuvai“, skirtas Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos paminėti, pastatytas 2002-aisiais, tapo uostamiesčio vizitine kortele. A.Sakalausko iškaltas paminklas Liudvikui Rėzai Kaliningrade yra visuotinai pripažinta istoriniais ir kultūriniais ryšiais su Klaipėda susijusio miesto puošmena. Vilniuje dangų remia jo paminklas Lietuvos himnui ir dr. V.Kudirkai. A.Sakalausko monumentalių kūrinių rastume ne tik miestų aikštėse ir parkuose, bet ir katedrose, bažnyčiose.

Pastaruoju metu, klausiamas, kur dabar darbuojasi, A.Sakalauskas atsako: „Bažnyčioje… O kur gi dar?.. Dabar tik bažnyčios dažniausiai duoda įdomesnio darbo. Joms reikia altorių, krikštyklų… Joms vis dar reikia akmeninių monumentalių skulptūrų“. Šiemet rugsėjį Utenos bažnyčioje jis pastatys dvimetrę J.Matulaičio paminklinę skulptūrą. Rugpjūčio 13-ąją Betygalos bažnyčioje bus pašventinta A.Sakalausko sukurta paminklinė lenta Maironiui (tai jo tėviškės parapijos bažnyčia). O kitąmet skulptorius imsis paminklo Bronislovui Lubiui. Jis Klaipėdos universiteto kiemelyje turėtų išaugti pavasarį.

Už monumentalų paminklą vyskupui poetui Antanui Baranauskui A.Sakalauskas 1994-aisiais įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Uostamiestis 2008-aisiais jam suteikė Klaipėdos kultūros magistro vardą. Šiemet Lietuvos kultūros ministerija A.Sakalauską apdovanojo garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kūriniais papuošė muziejų

Liepos 21-ąją Lietuvos etnokosmologijos muziejuje atidaryta dviejų klaipėdiečių – skulptoriaus Vytauto Balsio ir fotomenininko Vyto Karaciejaus kūrinių paroda.

Arčiau žvaigždžių, arba Molėtų rajono Kulionių kaime įsikūrusiame Etnokosmologijos muziejuje V.Balsys pristatė šešias iš marmuro ir bronzos sukurtas „Rojaus sodų“ (1995–1999 m.) skulptūras ir dar penkias – iš „Laiškų“ ciklo, pradėto 2004-aisiais. Pastarasis – tęstinis, anot menininko, be pabaigos, trys jo naujausi darbai, nukalti per pastarąjį pusmetį, pirmąsyk dabar eksponuojami Molėtuose. Tai „Bučinys rytdienai“, „Laiškas verkiančiai liepai“ ir specia-liai šiai parodai padarytas, užbaigtas likus tik dviem savaitėms iki vernisažo „Laiškas neatrastai planetai“.

Skulptorius labai patenkintas paroda Etnokosmologijos muziejuje. „Geresnės vietos mano darbams Lietuvoje neįsivaizduoju. Ten jie puikiai atrodo. Išbaigta, solidi ekspozicija“, – džiaugėsi V.Balsys.

V.Karaciejus irgi tvirtino, kad iš Molėtų parsivežė nuostabių įspūdžių. „Atidarymas buvo nepaprastas, pirmas toks mano parodinėje biografijoje, – sakė jis. – Susirinko per 100 žmonių, tarp jų – žymūs mokslininkai iš Vilniaus, sutikome ir klaipėdiečių. Visiems buvo surengta ekskursija po muziejų. Pro teleskopą stebėjome saulės dėmes ir protuberantus. Mano „Smėlio legendos“ fotografijose užfiksuoti Kuršių nerijos smėlynai daug kam asocijavosi su Marso nuotraukomis, kurių gavome dovanų iš muziejaus direktoriaus astronomo Gunaro Kakaro. Įspūdingas muziejus, aplink visur juntamas kosmosas. Mudviejų su Vytautu darbai per du aukštus kažkaip ypatingai ten suskambėjo.“

V.Karaciejaus ciklą „Smėlio legenda“ (1994–2000 m.) sudaro per 60 fotografijų. Specialiai šiai parodai 21-ą jis atspaudė ant drobės. Jos gerokai didesnės nei įprasto, daugeliui jau matyto formato.

„Plartformoje“ – pasaulinė premjera

Šiemet jau septintą kartą Klaipėdoje rengiamas tarptautinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalis „Plartforma“. Tai – daugiašalio kultūrinio bendradarbiavimo projektas, vienintelis tokio pobūdžio renginys ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione.

2010 m. klaipėdiečių „Plartforma“ tapo meno ir festivalių tinklo „DNA. Development of New Art“, vienijančio daugiausia Centrinės Europos kūrėjus, nariu. O 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ją įtraukė į miesto reprezentacinių festivalių sąrašą.

Šių metų „Plartforma“ vyks ne įprastu rudens, bet vasaros metu – rugpjūčio 23–26 d.

Anot festivalio organizatorės Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ lyderės menotyrininkės Godos Giedraitytės, tai lėmė noras pabandyti kultūriniais projektais užpildyti gana tylų rugpjūčio dangų.

Programa šiemet bus išties įvairi. Festivalis pasiūlys ir fizinio teatro (trupė „Wariot Ideal“ iš Čekijos pristatys industrinį trilerį „Platforma – pamirštas sektorius“), ir gatvės šokių (pamatysime Auksiniam scenos kryžiui nominuotą L.Žakevičiaus ir A.Gudaitės spektaklį „Feel Link“), ir muzikos (naujausią savo programą pristatys muzikinis projektas „Driezhas“), o kultūros archeologais vadinami Reda ir Arūnas Uogintai specialiai festivaliui ruošia performansą „Žymėjimas“.

Įdomu, kad net du projektai savo scenografijai naudoja medines paletes – platformas, tai puikiai atliepia ir paties festivalio koncepciją. Šiaulių dramos teatras atveš klaipėdietės režisierės L.Vaskovos spektaklį „Valentinų diena“ pagal I.Vyrypajevo pjesę, už kurį jaunoji kūrėja 2011 m. buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. O šiemet Klaipėdos metų choreografe tituluota ir „Padėkos kauke“ apdovanota choreografė A.Šeiko pristatys šokio spektaklį „Aikštelėje laisvų vietų nėra“.

Tradiciškai festivalis neapsieis ir be jaunųjų kūrėjų pristatymo: žiūrovai galės pamatyti K.Novikovos ir M.Pažerecko spektaklius bei I.Kuznecovos šokio apie krepšinį premjerą.

Taip pat bus atverstas naujas festivalio edukacinis puslapis – bus surengtas scenos menų kritikos seminaras būsimiesiems profesionalams.

Tačiau programos „vinis“ – pasaulinė premjera – šokio teatro „Granhoj Dans“ (Danija) ir tinklo DNA jungtinis projektas – šiuolaikinio šokio spektaklis „Men & Mahler“.

Jame šoka šokėjai iš Vengrijos, Lenkijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Slovakijos ir Lietuvos, kuriai atstovauja Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ narys P.Lisauskas.

Pirmąsyk spektaklis auditorijai buvo parodytas birželį Liublijanoje (Slovėnija). Lietuvoje įvyks vos trečias šio projekto pristatymas pasaulyje.

Festivalį organizuoja: menininkų grupė „Žuvies akis“, remia Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros rėmimo fondas ir ES programa „Kultūra“.

7-oji „Plartforma“ vyks „Švyturio menų doke“.

 

„Durų“ inf.

by admin