Langas
Improvizacijos virto menininkų knyga
Dviejų meno rūšių – dailės ir muzikos – sintezė teikia puikių emocinių išgyvenimų, skatina kūrybiškumą, įsitikinę naujo edukacinio projekto ir leidinio „Ant muzikos sparnų“ autoriai džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, dailininkas Danas Andriulionis ir muzikos pedagogė Rūta Girdzijauskienė.
Pernai pavasarį jie pradėjo edukacinį projektą su uostamiesčio vaikais. Žaidybinėmis pamokėlėmis „Garso ir vaizdo nuotykiai” buvo siekiama supažindinti su profesionalia daile ir muzika, bendraujant su vaikais išsiaiškinti, ką jie mėgsta, koks jų požiūris į dailę, muziką ar kitas meno sritis. S.Šiaučiulis improvizavo pagal vaikų pateiktas temas, dailininkas D.Andriulionis muzikinių improvizacijų įspūdžius perteikė piešiniuose. Suvokę ryšį tarp muzikos ir dailės, pamokėlėse dalyvavę vaikai galėjo patys pabandyti muzikinius įspūdžius perteikti spalvomis. Dailininkas piešiančiams vaikams negailėjo patarimų.
Projektas tuo nesibaigė. Klaipėdos universitete vasario 8-ąją rengiamas seminaras „Muzikinio ugdymo inovacijos”, kuriame R.Girdzijauskienė skaitys paskaitą „Menų integracija muzikinio ugdymo kontekste” ir bus pristatytas dviejų uostamiesčio menininkų ir pedagogės bendro projekto rezultatas – ką tik pasirodžiusi gausiai iliustruota mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė „Ant muzikos sparnų“.
Naujas leidyklos „Mūsų žodis” leidinys skirtas įvairių amžiaus tarpsnių ugdytiniams bei jų pedagogams. Knyga plėtoja dešimt temų. Beveik kiekvienos jų neatskiriama dalis yra trys kontrastingi muzikos kūriniai. Visi jie ir dar keli gamtos garsų įrašai pateikti prie knygelės pridedamoje kompaktinėje plokštelėje. Siekiant parodyti, kaip įvairiai galima perteikti įspūdžius spalvomis, muzikos kūrinius iliustruoja gyvų improvizacijų pagal juos metu gimę dailininko D.Andriulionio darbai, kurie knygelėje atsidūrė greta muzikos aprašymo, o plokštelėje – kartu su pačia muzika, atliekama S.Šiaučiulio.
Knyga ir plokštelė parengs vaikus susitikimui su muzikos ar dailės darbais, pažadins vaizduotę ir fantaziją, sukurs tinkamą nuotaiką, viliasi jos autorių trijulė.
Oponuoja tradicinei grafikai
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius neužmiršta ir savo profesijos. Menotyrininkas buvo pakviestas į tarptautinės 3-iosios eksperimentinės grafikos bienalės Bucharešte (Rumunija) žiuri. Bienalės parodos prasidės balandį, o sausio 19-20 dienomis įvyko pretendentų atranka.
„Ši bienalė oponuoja tradiciniam Rumunijos grafikos menui ir skirta eksperimentuojantiems šalies ir užsienio menininkams. Nors bienalės objektas – grafika, dauguma joje dalyvaujančių autorių kuria iš esmės šiuolaikinį meną, peržengia oficialias meno sferų ribas”, – sakė „Durims” I.Kazakevičius.
Jo teigimu, rumunų bienalės ir jos kuratoriaus Cipriano Ciuclea tikslai sutampa su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro organizuojamos bienalės „Now Art Now Future” idėjomis – leisti grafikai kalbėti šiuolaikinio meno kalba, konceptualiai pristatyti atspaudą.
Antroji tarptautinė grafikos bienalė „Now Art Now Future” prasidės pagrindine paroda Vilniaus šiuolaikinio meno centre šiemet balandžio 5-ąją. O gegužę Klaipėdoje pamatysime kuratorines bei personalines Kanados, Suomijos ir Rumunijos menininkų ekspozicijas.
Jaunoji Lietuvos dramaturgija – Londone
Viename iš Didžiosios Britanijos sostinės traukinių tunelių įsikūrusiame „Southwark Playhouse” teatre, laikomame bene originaliausia Londono teatrinių platformų, sausio 7-26 dienomis duris atvėrė Vilniaus „Menų spaustuvės” kartu su Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos ambasada Londone surengtas „Lietuvių festivalis“, pristatęs britams lietuvišką kiną, muziką, dizainą ir debiutuojančią dramaturgiją.
Festivalio ašimi tapo jaunųjų Lietuvos dramaturgų debiutas tarptautinėje scenoje. Visos trys festivalio metu parodytos pjesės – Gabrielės Labanauskaitės „Skaudžiausia-2“, Dovilės Katiliūtės „Lėlė“ ir Mariaus Macevičiaus „Antoškos kartoškos“ – suvaidintos po tris kartus.
Tai prieš keletą metų Menų spaustuvėje atsiradusios programos jauniesiems dramaturgams „Rašanti karta“, kurios seminarus vedė įvairiuose Londono teatruose statanti serbų kilmės režisierė ir dramaturgijos specialistė Svetlana Dimcovič, pergalingas finalas. Režisierė ir „Lietuvių festivalio“ meno vadovė atsirinko tris lietuvių pjeses, kurios buvo pastatytos su tam specialiai suburta Londono aktorių komanda. Dvi pjeses režisavo pati S.Dimcovič, o „Antoškos kartoškas“ – kviestinis režisierius Simonas Usheris.
Londone viešėję pjesių autoriai vienbalsiai tvirtino, kad tarptautinė scena jiems asmeniškai buvo ir iššūkis, ir galimybė tarsi iš šono pasižiūrėti į savo darbą. Tai, kad britai neretai labai netikėtai interpretavo pjeses ir jų personažus, ir džiugino, ir stebino jaunuosius kūrėjus. Palangiškis dramaturgas M.Macevičius, kurio „Antoškos kartoškos“ pastatytos ir Kauno dramos teatre, o Londone pristatytos kaip „Goodbye My Love“, džiaugėsi, kad teksto išbandymas kitame kultūriniame ir kitokios teatrinės tradicijos kontekste davė gerą rezultatą.
Parengė Rita Bočiulytė
