Langas
Iškeliavo į „Sarijos salono” parodą Ispanijoje
Šešių Lietuvos tapytojų darbus, tarp jų – ir klaipėdiečio Dano Andriulionio paveikslą „Sergėtojas II” (2004), Lietuvos institutas išsiuntė į didžiulę tarptautinę parodą, kuri šiąvasar veiks Ispanijoje, Galicijoje.
Paroda vyks Sarijos mieste, o ją organizuoja „Paryžiaus rudens salonas”. Taigi „Sarijos saloną” galima pavadinti „Paryžiaus rudens salono” filialu. Šiais metais „Sarijos salonas” organizuojamas jau ketvirtąsyk, jame dalyvaujančių šalių geografija platesnė, atitinkamai daugiau ir dalyvių. Dominuos Prancūzijos menininkai, bet pristatomas ir Rytų Europos, Tolimųjų Rytų, Pietų Amerikos menas.
„Salono organizatoriai siekia įvairovės plačiąja šio žodžio prasme – ji ne tik regioninė ar tautinė, bet ir teminė bei žanrinė. Salone bus eksponuojama skulptūra, tapyba, fotografija, grafika, kiti vaizduojamieji menai”, – pasakojo „Durims” Lietuvos ambasados Prancūzijoje kultūros atašė Ina Kniurienė.
Ketvirtajame „Sarijos salone” bus pristatyti 170 menininkų darbai. Taip pat ir lietuvių – vilniečių Audriaus Gražio, Lino Liandzbergio ir Aleksandro Vozbino, kauniečių Egidijaus Šimatonio ir Vytauto Kauno bei klaipėdiečio D.Andriulionio. Salono organizatorių atsirinkti šių tapytojų kūriniai birželio viduryje iškeliavo į Prancūziją, o iš ten pasieks ir Ispaniją.
I.Kniurienės teigimu, „Sarijos salone” Lietuvai taip gausiai atstovaujama pirmą kartą. Pirmąsyk savo atstovę ten turėjome pernai – tai Prancūzijoje gyvenanti Aistė Jurgilaitė, kuri šiemet ir vėl dalyvaus.
Pasak I.Kniurienės, šių metų salonas siekia ypač pabrėžti geografinę savo vertę, primindamas, kad Sarijos miestas yra Jokūbo kelyje. Daugiau dalyvių ir ekspozicijų salių. Be Sarijos, Salonas bus surengtas penkiuose kituose miesteliuose, kurie išsidėstę Jokūbo kelyje, – Cebreire, Triakasteloje, Paradeloje, Portomarine ir Samos vienuolyne.
Salono atidarymas – liepos 10-ąją, parodos truks iki rugpjūčio pabaigos. Kai kurie iš „Sarijos salone” pristatytų darbų rudenį gali būti eksponuojami „Paryžiaus rudens salone”.
Klaipėdiečio darbas – grafinio dizaino aukštumose
Čekijos Brno mieste birželio 17-ąją atidaryta 23-ioji Grafinio dizaino bienalė. Joje eksponuojami 162 dizainerių iš 27 šalių kūriniai. Šiemet tarptautinė komisija, sudaryta iš Čekijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Japonijos grafinio dizaino specialistų, pagrindinei parodai atrinko ir dviejų Lietuvos autorių darbus. Brno pristatomas klaipėdiečio fotografo ir dizainerio Gyčio Skudžinsko sukurtas projekto „Erozija – 2006” katalogas ir vilniečio grafiko Kęstučio Vasiliūno Vilniaus menininko knygos parodos katalogas.
1963 metais startavusi Brno bienalė yra pats seniausias ir vienas prestižiškiausių grafinio dizaino renginių pasaulyje. Šiemetinėje bienalėje pristatomos per pastaruosius ketverius metus sukurtos knygos, katalogai, žurnalai, iliustracijos, o po dvejų metų pagrindinė tema bus reklaminė grafika.
Šiemet, be pagrindinės bienalės parodos, taip pat vyksta specialių istorinių kolekcijų pristatymai ir grafinio dizaino simpoziumai, lankytojų akį traukia nacionalinės ekspozicijos, praėjusios bienalės laureato Fumio Tachibana’os personalinė paroda. Kaip ir kas dveji metai, Brno vėl keturiems mėnesiams tapo šiuolaikinio grafinio dizaino centru Europoje, pranešė Tarptautinis grafinio dizaino asociacijų centras (ICOGRADA).
Išleido dvikalbį kaliningradiečio poezijos rinkinį
Klaipėdoje „Eglės“ leidykla išleido Kaliningrade gyvenančio fizikos mokslų daktaro Boriso Bartfeldo eilėraščių knygą rusų kalba su greta spausdinamais vertimais į lietuvių kalbą. Knygos prakalboje teigiama, kad „rinkinio pavadinimu „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“ autorius nusako ir savo eilėraščių turinį, ir intencijas. Nepaprastai domėdamasis Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos istorija bei šiandiena, autorius, keliaudamas po Kaliningrado sritį, mato joje ir mitinę Prūsą, ir Mažąją Lietuvą, ir Karaliaučių. Tas domėjimasis tarsi koduotas gimimo vietos – autoriaus vaikystė bei jaunystė prabėgo gimtuosiuose Trempuose (Novostrojevo) šalia bažnyčios, kurioje tarnystę andai ėjo legendinės Taravos Anikės vyras kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Jonas Partacijus (1610 – 1646)”.
Apsilankymai Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Panevėžyje, Priekulėje, Šilutėje B.Bartfeldui paliko turtingų įspūdžių, pasitarnavusių dingstimi emocingai erudicijos puotai. Autorius eilėraščiams parašė komentarus, kurie skaitytojams atveria asociacijas bei metaforas.
Didžiulę reikšmę B.Bartfeldas teikia gerai kaimynystei tarp Rusijos ir Lietuvos. Jo manymu, šalia politikos svarbų vaidmenį plėtojant tarpusavio santykius atlieka ir draugiškas paprastų žmonių – lietuvių ir rusų – bendravimas.
Eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė klaipėdietis rašytojas Rimantas Černiauskas. „Ši poezijos knyga – tai dvasinė didelio Lietuvos draugo ir istorijos vertintojo dovana abiem kaimyninėms tautoms, kurių žmonėms tokie svarbūs šilti žmogiškieji ryšiai, kultūros mainai, pagarba istorijai bei ateičiai“, – teigiama knygos pratarmėje.
Parengė Rita Bočiulytė
