MENO LEIDINYS Nr. 12 (198)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
Vyksta meno mainai
Klaipėdiečių ir latvių tapytojų parodos Rygoje bei Klaipėdoje pristatė tarptautinį meno mainų projektą „Baltijos spalvos“, žengiantį kultūrinio bendradarbiavimo atnaujinimo link.
Lapkričio 29-ąją Latvijos sostinės „Galleria Riga“ parodų salėje „Happy Art Museum“ „Klaipėdos galerija“ pristatė aštuonių Klaipėdos dailininkų tapybos parodą. Joje iki Naujųjų metų eksponuojami klaipėdiečių dailininkų Virginijaus Viningo, Arūno Mėčiaus, Edvardo Malinausko, Dalios Kirkutienės, Dalios Skridailaitės, Liudviko Natalevičiaus, Petro Lukošiaus, Algirdo Vadokilio kūriniai. Pristatoma 40 tapybos darbų kolekcija. O gruodžio 7-ąją „Klaipėdos galerijos“ filiale uostamiestyje atidaryta ir iki sausio 19 d. veikia septynių Latvijos tapytojų paroda tuo pačiu pavadinimu.
Klaipėdiečių tapybos vernisaže Rygoje dalyvavo filosofas, Baltijos asamblėjos premijos laureatas Arvydas Juozaitis. „Lietuva ir Latvija iki šiol nėra pasirašiusios kultūrinio bendradarbiavimo sutarties, nors mūsų šalys yra pačios artimiausios kaimynės. Geografiškai mus jungia Baltijos jūra, istoriškai esame baltų tautos, todėl, turėdami tiek daug sąsajų, turime puoselėti draugiškus santykius, – kalbėjo jis. – Kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės „didžiosios“ politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamai atstovauja šaliai, padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti.“
„Šių parodų tikslas – atgaivinti kūrybiškus kaimynystės ryšius, kurie buvo puoselėjami daugelį metų iki Lietuvos nepriklausomybės – prisiminkime kad ir Baltijos tapybos trienales, klaipėdiečių parodas Liepojoje… Todėl džiugu Rygoje pristatyti klaipėdiečių, o Klaipėdoje – Latvijos dailininkų darbus. Puiki proga palyginti skirtingų tapybos mokyklų kūrybą, įžvelgti skirtumus ir panašumus. Tai žingsnis į geografiškai ir istoriškai artimiausių kaimynų dailininkų bičiulystę, naujas meno mainų programas. Turime daug vieningų ir ilgalaikių tikslų“, – tvirtino projekto kuratorė „Klaipėdos galerijos“ direktorė Violeta Jusionienė.
„Emigrantus“ rodė Vilniuje
Oskaro Koršunovo teatro (OKT) studijoje Vilniuje lapkričio 28 ir 29 dienomis parodytas klaipėdiečio aktoriaus Igorio Reklaičio režisuotas spektaklis „Emigrantai“.
Tai dviejų kūrėjų – Klaipėdos dramos teatro aktoriaus I.Reklaičio ir buvusio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Gintaro Čajausko dviejų dalių spektaklis pagal to paties pavadinimo Slowomiro Mrožeko pjesę.
Šis nepriklausomas projektas uostamiestyje gimė pernai rudenį, nuo tol jau bene 15 kartų buvo parodytas mokyklose Klaipėdos regione, taip pat ir trijuose Didžiosios Britanijos, į kurią geresnio gyvenimo beieškodami yra išvykę nemažai lietuvių, miestuose – Londone, Birmingame, Mančesteryje.
„Mes labai bijome kiaulių, paukščių gripo, nuo kurio mirė pora žmonių visoje Lietuvoje, bet visiškai negalvojame, kad praradome beveik pusę milijono Lietuvos. Savo spektakliu mes provokuojame mąstymą“, – teigė I.Reklaitis.
Jo keliai su OKT teatru ir pačiu režisieriumi O.Koršunovu susikirto nebe pirmą kartą: aktorius yra pelnęs Auksinį scenos kryžių už vaidmenį O.Koršunovo spektaklyje „Šaltas vaikas“, vaidino jo režisuotame spektaklyje „Kelias į Damaską“. Anuomet O.Koršunovas spektaklių kurti vyko į Klaipėdos dramos teatrą, dabar I.Reklaitis atvyko į OKT studiją sostinėje.
„Su Oskaru mus sieja kūrybinė draugystė jau ne vienerius metus. Esu jam labai dėkingas už tuos bendrus spektaklius, nes jie mane išprovokavo atsisakyti kūrybinio kuklumo, – sakė I.Reklaitis. – Emigracijos tema mane labai jaudina, mano paties sūnus gyvena Londone, todėl ši tema man asmeniškai skaudi – negaliu apie tai ramiai kalbėti. Ir nors anksčiau priešinausi, manydamas, kad nėra gerai, kai aktorius sau ir kolegai pats režisuoja, prieš metus ryžausi šiai avantiūrai.“
„Emigracija yra begalinės aprėpties tema, besislepianti už neteisingos ar tam tikros politikos, už socialinių kataklizmų, už globalinių krizių. Tačiau tai nėra vien baisi statistika, už to slypi žmonių likimai, lūžiai, dramos. Žmonės keičia ne tik profesiją, bet ir pačius save. Ši tema yra palietusi kiekvieną. Jei mes dar nesame emigravę, tai yra emigravę mūsų draugai, giminaičiai. Deja, apie tai mažai kalbama tiek visuomenėje ir politikoje, tiek mene. Prisiminti S.Mrožeką šiandien yra labai aktualu“, – spektaklio svarbą pabrėžė O.Koršunovas.
Teatrologas Ridas Viskauskas pastebėjo, kad „klaipėdiečių „Emigrantai“ pagrįsti ne kažin kokiomis pretenzijomis „į meną“, teatrinės raiškos paieškomis, iš koto verčiančiu režisūros sumanymu, o doru dramos aktoriaus profesijos išmanymu: psichologine veikėjų ir situacijos analize, žodine dviejų aktorių sąveika. Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje parašyta pjesė šiandien (bent mūsų gyvenimo sąlygomis) turbūt neteko politinio aštrumo. Spektaklyje ryški ekonominės emigracijos tema ir liūdna nuojauta, kad vergiją „nešiojamės“ savyje, nepriklausomai nuo vietos, kur esame. Trečias (būtent režisieriaus) žvilgsnis būtų padėjęs drąsiau interpretuoti pjesę, nuo buitinės emigrantų situacijos pakilti aštresnių filosofinių klausimų link. (Bet didieji režisieriai „nesimėto“…) Savarankiškomis aktorių pastangomis sukurtas spektaklis vis dėlto kelia pagarbą: ištikimybė profesijai ir noras vaidinti – didelės vertybės“.
Klaipėdos knygos rinkimai
Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Vakar startavo uostamiesčio leidyklose per metus išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2011“.
Jį inicijavusios ir jau šešti metai organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė džiaugėsi, kad šiemet renginys išaugo į tikras knygų Kalėdas.
Meno skyriuje trečiadienį nuo pat ryto šurmuliavo uostamiesčio leidyklų knygų paroda ir mugė, buvo galima susitikti su leidėjais, įsigyti knygų už leidyklų kainas, gauti daugelio autorių autografus.
Renginiui įpusėjus į biblioteką sugužėjusiems skaitytojams savo naują romaną „Mirties vandenynas“ pristatė klaipėdietė rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė.
Vakarop paskelbus konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ pradžią ir pristačius jo dalyvius bei rinkimams pateiktas jų knygas, šansonų vakarą susirinkusiesiems surengė akordeonistas Žygimantas Laurinavičius.
„Klaipėdos knygos“ konkurse šiemet dalyvauja 8 uostamiesčio leidėjai – leidybos grupė „Druka“, „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos universiteto leidykla, taip pat Kultūrų komunikacijų centras, Meno kūrėjų sąjunga (MEKUSA) ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Jie rinkimams pateikė 12 knygų, tarp kurių – fotoalbumai, monografijos, moksliniai ir meninės publicistikos leidiniai, padavimų, istorinių apybraižų rinkiniai ir net meno projekto katalogas.
Tradiciškai populiariausią knygą per mėnesį išrinks skaitytojai, balsuodami šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto bibliotekos padaliniuose, elektroniniu paštu info@biblioteka.lt ar interneto svetainėje www.biblioteka.lt.
Kuriai teks gražiausios Klaipėdos metų knygos titulas, sausio 24-ąją atvirame posėdyje su leidėjais bei knygų dizaineriais nuspręs ekspertų komisija, vadovaujama vilniečio grafiko Rolando Rimkūno.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti specialiai šiai progai klaipėdiečių grafikių Danutės Žalnieriūtės ir Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės sukurtais ekslibrisais.
