MENO LEIDINYS Nr. 1 (199)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
Pristatė „Dekonstrukcijas“
Prieš pat Naujuosius Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerijoje“ Vilniuje buvo atidaryta ir iki sausio vidurio veikė klaipėdiečio Dariaus Vaičekausko fotografijų paroda „Dekonstrukcijos“.
Naujajai fotografų kartai atstovaujantis D.Vaičekauskas – Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) narys nuo 2006-ųjų, šiuo metu vadovauja LFS Klaipėdos skyriui, rengia kolegų parodas ir organizuoja meno projektus. Kūrėjas ir pats nuolat fotografuoja, eksperimentuoja, keliauja, tobulinasi, pernai surengė savo fotografijų parodą „Streets of Arles“ Panevėžio fotografijų galerijoje, kur pasidalijo asmeniniais fotografiniais įspūdžiais iš Arlio miesto Prancūzijoje, kadangi lankėsi jame vykusiame tarptautiniame fotografijos festivalyje. Fotografas sukūrė „Fotomozaikų“ ir „Dekonstrukcijų“ serijas, kurios nėra baigtinės, nuolat pasipildo naujais darbais.
Vilniuje veikusioje parodoje „Dekonstrukcijos“ buvo eksponuojamos D.Vaičekausko dekonstruotos kitų autorių fotografijos. Anot parodos autoriaus kolegos fotomenininko Gyčio Skudžinsko, jos gali būti aptariamos keliais aspektais, ryškiai pastebimais šiandienės vizualiosios kultūros lauke: „Pirma. Autorius atsisako paties fotografavimo veiksmo, taip kvestionuodamas savo, kaip fotomenininko, funkciją. Bet dirbdamas su fotografiniu atvaizdu jis neleidžia priimti vienareikšmiško sprendimo. Be to, gerai žinome, jog amerikiečio Richard Prince dekonstruoti amerikietiški archetipai netgi yra trečioje vietoje pagal brangiausių fotografijų sąrašus. Antra. Autentiškos autorystės vertės devalvacija. Juolab kad Darius visada prie savo darbų nurodo ir „medžiagos“ autorių. Ši problema, eskaluota dar postmodernizmo priešaušryje, nūdienos Lietuvoje išlieka viena opiausių. Trečia. Ir bene įdomiausia projekto dalis – Lietuvos fotografijos istorijos klastojimas. Kad ir suraižydamas ir modifikuodamas autorių darbus, Vaičekauskas kartu dirba ir kaip fotografijos istorijos analitikas. Nežinia, kokiu būdu autorius atsirenka fotografijas, kurios paklius po jo skalpeliu, bet tai kartu parodo, kas bent jau jam yra svarbu ir įdomu lietuviškoje fotografijoje. Naikindamas fotografinį archyvą, Darius kartu sukuria ir naują hierarchiją. Čia tarp klasikinės mokyklos atstovų įsiterpia nekonformistiniai nuobodulio atstovai, pasirodo vienas kitas jaunesnis autorius. Ir dar daugiau – visos fotografijos, anksčiau spausdintos daugiau nei vieno egzemplioriaus tiražu, po Dariaus prisilietimo tampa vienetinės…“
Iš Švedijos ir Rusijos – į Vilnių
Klaipėdoje sumanytą dviejų menininkių instaliaciją, su pasisekimu eksponuotą tarptautinėse bienalėse Švedijoje ir Rusijoje, Vilniuje pirmą kartą gali pamatyti Lietuvos meno gerbėjai.
Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje dvi menininkės tekstilininkės – klaipėdietė Bronė Neverdauskienė ir kaunietė Monika Žaltauskaitė-Grašienė – pristato bendrą kūrinį „Absoliuti lygybė“.
Ši instaliacija, kurios autorės tyrinėja lygybės stereotipo galios lauką, pernai buvo pristatyta 11-ojoje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje Švedijoje ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje Rusijoje.
„Šiame darbe, interpretuodamos vaikiškus šliaužtinius, mes norime atskleisti stigmatizuotųjų padėtį visuomenėje. Ši juos tarsi įkalina vaikiškame amžiuje, tad stigmatizuotiesiems belieka tik paklusti ir vaidinti „vaiko tarp suaugusiųjų“ vaidmenį. Kūrinyje jungdamos seno žmogaus kūną ir vaikiško drabužio užuominą, atkreipiame dėmesį į tai, kad minėtas „įkalinimas“ sukelia saviidentiteto paieškos problemų, nes asmuo išmetamas už „normalaus“ pasaulio ribų“, – kalbėjo autorės.
Jų projektu teigiama, kad, nepaisant rasinių ar nacionalinių skirtumų, žmonės paženklinti likimo „etikete“ būti „teisingais“ žmonėmis, profesionalais karjeristais, namų šeimininkėmis ar nevykėliais…
Pasak menotyrininkės Laimos Kreivytės, „kiekvienas kūnas yra ne tik dabarties, bet ir ateities galimybių suma. Tačiau apie šių pažymėtų kūnų perspektyvas mes sprendžiame pagal paviršių ir visuomenės prilipdytas etiketes. Paviršutiniškiausi, bet geriausiai matomi kūno bruožai tampa nenuplaunama tapatybės tatuiruote. Mes negalime nusiplėšti šių kūno įrašų. „Absoliuti lygybė“ siūlo pripildyti tuščiavidurius kūnus savo ir kitų gyvenimo istorijomis“.
Projektą pristato Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. Projekto kuratorius – menotyrininkas Ignas Kazakevičius. B.Neverdauskienės ir M.Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija „Absoliuti lygybė“ sostinės Pamėnkalnio galerijoje eksponuojama sausio 6 – vasario 3 dienomis.
Pasirodė festivalyje „Kitoks teatras vaikams“
Klaipėdos lėlių teatras ir menininkų grupė „Žuvies akis“ dalyvavo antrajame festivalyje „Kitoks teatras vaikams“, sausio 17–22 dienomis vykusiame Vilniaus menų spaustuvėje.
Pernai išbandęs jėgas, šiemetis vaikams ir paaugliams kuriamo teatro, šiuolaikinio šokio, lėlių, objektų, šiuolaikinio cirko spektaklius suvienijęs festivalis padidino programą, išplėtė geografiją ir dar karščiau pasisakė už kitokį teatrą – atvirą ir linksmą bendravimą su savo mažaisiais žiūrovais.
Šiemet festivalyje dalyvavo Keistuolių teatras su naujausia premjera „Mykolas žvejas“, Stalo teatras su trimis spektakliais, šokio teatras „Dansema“ su dviem vaidinimais, teatras „cezario grupė“, pristatęs savo pirmąjį bandymą kreiptis į jauniausią auditoriją. Iš uostamiesčio atvyko Klaipėdos lėlių teatras su dviem vaidinimais ir menininkų grupė „Žuvies akis“ su šiuolaikinio šokio spektakliu. Iš Italijos festivalis pasikvietė trupę „Scarlattine Teatro“ su interaktyvių komiksų spektakliu visai šeimai „ManoLibera“. Šiemet pristatytas dar vienas naujas žanras – šiuolaikinis cirkas. Lietuvių žonglierių grupė „Antigravitacija“ kartu su Menų spaustuve parodė spektaklį „Stebuklingas medis“.
Klaipėdos lėlių teatras festivalio scenoje sausio 20-ąją pristatė objektų spektaklį visai šeimai „Stebuklingas Pelenės laikas“, o sausio 21-ąją – lėlių vaidinimą kūdikiams „Apapa“. Abu režisuoti Gintarės Radvilavičiūtės. Menininkų grupė „Žuvies akis“ sausio 22-ąją vilniečių festivalyje parodė choreografės Dovilės Binkauskaitės šokio spektaklį 3–8 metų vaikams „Apkabinsiu tave“. Po jų klaipėdiečiai surengė lėlių teatro ir šokio kūrybines dirbtuves, atsiliepdami į festivalio kvietimą būti atviriems.
Koks tas kitoks teatras vaikams? Profesionalus, keliantis sau aukštus estetinius ir etinius reikalavimus, ambicingas, mažuosius žiūrovus traktuojantis kaip protingas ir labai įdomias asmenybes.
Parengė Rita Bočiulytė
