Laukinis festivalio šėlsmas vis dar aidi širdyje
 |
| Grupė “Čankišou” iš Čekijos ir egzotiškasis jos vokalistas. Energingoji “Jazzin’ Jacks” trijulė iš Švedijos. Fleitininkas iš Olandijos Ronaldas Sneidersas savo melodijomis pakerėjo publiką ir laimėjo festivalio “Džiazo švyturį”. Geltonieji žmogeliukai “Jive Aces” iš Didžiosios Britanijos Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje šėlo antrus metus iš eilės. Nerijaus Jankausko nuotraukos |
Karina Juodelytė
XII Klaipėdos pilies džiazo festivalis šiemet nudžiugino publiką ne tik garsiais pasaulio atlikėjais, bet ir energingais naujo skambesio projektais, verčiančiais išsijudinti. Tris dienas Klaipėdoje siautė lotyniškos muzikos ritmai, legendos apie vienakojus, geltonieji žmogeliukai bei daug teigiamos energijos. Net protarpiais pliaupiantis lietus nesugadino geros nuotaikos ir nesustabdė šokių Teatro aikštėje. Festivalis praėjo, kojos nuo šokių jau nebeskauda, tačiau įspūdžiai iš šių trijų dienų vis dar ryškūs ne tik organizatorių ar atlikėjų širdyse, bet ir festivalio publikos atmintyje.
Patyrė nuotykių policijoje
Pirmąjį vakarą pradėję energingieji vyriškiai iš Švedijos “Jazzin’ Jacks” festivalio publiką bandė išjudinti mambos bei salsos ritmais. Tris dienas ir tris naktis viešėję Klaipėdoje “Jazzin’ Jacks” turėjo progų pamatyti ne tik džiazo festivalį, bet ir Klaipėdą už festivalio ribų.
– Esate švedai, tačiau grojate “lotynišką” muziką. Kodėl?
– Pradėjome groti tokią muziką dar būdami jauni. Mums labai didelę įtaką padarė Naujasis Orleanas ir jame populiarūs muzikos stiliai. Tikriausiai ir užstrigome tame laikotarpyje. Grodami savo jaunystės muziką mes vėl jaučiamės jauni. Samba, kalipsas, mamba mus atjaunina.
– Ką manote apie Klaipėdos pilies džiazo festivalį?
– Nors festivalis nėra didžiausias, kuriame mums teko groti, bet jis tikrai nemažas. Stebėtina, jog jis itin gerai suorganizuotas. Matome, kad organizatoriai daug padirbėjo prie programos išdėstymo. Čia taip pat radome geriausius iki šiol sutiktus garso režisierius. Jie tikrai nuostabūs.
– Kaip jums patiko publika?
– Mus labai puikiai sutiko. Pirmą kartą grojome tokiai jaunai publikai džiazo festivalyje. Turėjome progos pasikalbėti su daugeliu Klaipėdos pilies džiazo festivalio klausytojų. Tai – labai šilti žmonės. Šitoje publikoje atpažinome save prieš daugelį metų. Šeštąjį dešimtmetį mes patys šokdavom panašiuose festivaliuose.
– Ar turėjote galimybę apsidairyti po Klaipėdą?
– Taip, tai miestas, kuriame sklando kultūros dvasia. Čia daug senų pastatų, turinčių istorinę vertę. Helsinborge, iš kur esame, septintąjį dešimtmetį buvo sugriauta didžioji dalis senų pastatų, o jų vietoje išdygo modernūs namai. Helsinborgas – komercinis miestas, o Klaipėda – rami ir kultūriška. Čia galima pamatyti jaunus žmones, sėdinčius miesto gatvėse su molbertais. Šis miestas mums primena jaunystę.
– Gal čia kokių nuotykių patyrėte?
– Apsilankėme net trijuose policijos komisariatuose. Vienas grupės narys pametė piniginę su visais dokumentais, kreditinėmis kortelėmis, pinigais. Mums pranešė, kad ja bandoma atsiskaityti, tad teko vykti į policijos komisariatą. Kadangi nežinojome į kurį, apsilankėme net trijuose. Susitikome ir su įtariamuoju. Smagu, kad atgavome dokumentus ir kreditines korteles.
– Ar tokie nuotykiai nesugadino nuotaikos?
– Nė trupučio. Taip galėjo nutikti bet kur. Be to, turėjome progą pamatyti kitokį miestą.
– Ar norėtumėte atvykti į šį festivalį kitąmet?
– Labai. Tai puikus festivalis, ir džiaugiamės, kad Kongas mus pakvietė. Manome, kad ir jam reikėtų atsidėkoti tuo pačiu. Greitai švęsime “Jazzin’ Jacks” dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Ta proga surengsime didelį koncertą Los Andžele bei Helsinborge. Būtinai pakviesime Kongą atvykti į Švediją ir dalyvauti koncerte.
Gyva čanki legenda
Grupė “Čankišou” iš Čekijos šiemet buvo viena pagrindinių pretendenčių į Klaipėdos pilies džiazo festivalio “Džiazo švyturį”. Šios grupės keistais instrumentais bei etniniais motyvais prisodrinta muzika, kupina teigiamos energijos, įaudrino festivalio publiką taip, kad ši net tris kartus kvietė “Čankišou” ant scenos.
– Kaip sugalvojote panaudoti legendą apie čanki žmones savo muzikoje?
– Tiesiog norėjome kažkuo išsiskirti. Mes nesame nei juodaodžiai, nei arabai, nei kinai, tad norėjome sukurti kažką savito. Legendą apie čanki žmones radome XV a. čekų keliautojo užrašuose. Vėliau perskaitėme Umberto Eco “Baudoliną” ir apsisprendėme, kad savo muzikoje galime panaudoti būtent šios legendos motyvus. Suradome šios tautelės žodžių, pridėjome žodžių kitomis kalbomis, surinkome instrumentus ir pradėjome.
– Kuo ypatinga ši legenda?
– Čanki žmonės – vienakojai.
– Ar pastebėjote, kad publika skirtingose šalyse jus priimtų skirtingai?
– Svarbiausia mūsų atliekamoje muzikoje – teigiama energija, o ją supranta visi. Koncertavome Austrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, bet žmonės mus visur priėmė vienodai gerai. Mūsų muzika yra “world music”, tad čia neegzistuoja kalbos barjeras.
– Ką manote apie šį festivalį?
– Fantastiška, kad per koncertą visi šoka. Mūsų muzika tampa visaverte tik tada, kai klausytojai šoka. Vadinasi, mūsų teigiama energija juos pasiekė. Šiuo atveju, taip ir buvo, tad labai šaunu.
– Ar pavyko pamatyti Klaipėdą, ne tik pagroti festivalyje?
– Taip, buvome prie jūros ir ieškojome gintarų. Radome kelis nedidelius gabalėlius. Kai kurie grupės nariai sušoko į vandenį atsigaivinti. Šaltoka.
Sugrįžo, kaip žadėjo…
Dar iš XI Klaipėdos pilies džiazo festivalio gerai pažįstami britų geltonieji žmogeliukai “Jive Aces”, kaip ir žadėjo, sugrįžo ir į XII festivalį. Šiais metais jiems pritrūko vos 26 balsų, kad laimėtų “Džiazo švyturį”, tačiau publika per jų koncertą šėlo tikrai ne mažiau nei pernai. Nors grupės nariai į sceną lipo iškart po ilgos kelionės, joje visas nuovargis iškart dingo.
– Ar per metus Klaipėdos pilies džiazo festivalis labai pasikeitė?
– Ne, jis vis dar puikus organizaciniu požiūriu, o publika vis dar tokia pati šilta, labai draugiška ir kupina entuziazmo. Džiugu matyti tokią jauną publiką džiazo festivalyje. Ir jis – vis dar miesto širdyje. Ši aikštė puikiai tinka tokiam renginiui.
– Ką tik atvykote į Klaipėdą. Kas suteikia jums energijos po ilgos kelionės?
– Suprantama, linksma publika. Užlipus ant scenos, visa kita aplink nustoja egzistuoti. Energijos bei pasitikėjimo taip pat atradome ir scientologijoje. O visi faktoriai kartu prilygsta energijos bombai.
– Ar keliaudami po turnė bandote platinti scientologijos idėjas?
– Kai dainuojame, mes tik dainuojame ir stengiamės, kad visiems būtų linksma, o aplink sklistų teigiama energija.
– Atrodo, kad visada turite
paruošę publikai nedidelį siurprizą. Ar ruošiate juos iš anksto?
– Kai ką paruošiame, tačiau didžioji dalis gimsta spontaniškai. Daug ką sugalvojame tik ant scenos, pamatę, kaip į mus reaguoja žmonės.
– Ar sugrįžtumėte dar kartą į šį džiazo festivalį?
– Mielai. Mums patinka ši publika.
“Džiazo švyturys” – į Olandiją
Publikos sprendimu, šiais metais nė vieniems festivalio svečiams nepavyko aplenkti fleitininko iš Olandijos Ronaldo Sneiderso (Ronald Snijders). Surinkęs daugiausia balsų, jis vienareikšmiškai laimėjo “Džiazo švyturį”. Šis kupinas geros nuotaikos atlikėjas ant festivalio scenos virtuoziškai raitė melodijas. Per dieną jis sukuria apie penkias naujas melodijas, tad rinktis tikrai turi iš ko.
– Į ką pirmiausia atkreipėte dėmesį šiame festivalyje?
– Čia puiki atmosfera, laimingi žmonės kartu. Atrodo, kad juos jungia nematomas siūlas.
– Jums yra tekę lankytis Lietuvoje jau anksčiau, tačiau Klaipėdoje viešite pirmą kartą. Ar, Jūsų akimis, ji kuo nors skiriasi nuo Vilniaus?
– Kai atvykau į Lietuvą pirmą kartą, buvau sužavėtas. Tada sau pasakiau, kad čia dar sugrįšiu. Taip ir nutiko. Man čia labai patinka žmonės. Jie labai gražūs, ypač moterys, ir kupini teigiamų emocijų. Jie kur kas malonesni nei Olandijoje. Čia nesijaučia rasinių prieštaravimų, terorizmo nuotaikų. Labai puiku, kad lietuviai nusiteikę teigiamai. Mačiau Klaipėdą iš dvylikto viešbučio aukšto. Tai labai puikus miestas. Jis ramus ir turi glaudų ryšį su vandeniu. Man tai labai patinka, nes manau, kad vanduo, žemė ir oras apima visumą.
– Ar šiemetinė viešnagė patvirtino lūkesčius?
– Su kaupu. Pamačiau tai, ko tikėjausi. Jaučiu tokią pat puikią atmosferą. Be to, man čia labai patinka maistas bei žmonės.
– Per dieną sukuriate po kelias naujas melodijas. Iš kur semiatės tiek įkvėpimo?
– Mane įkvepia daugelis dalykų: žemė, gamta, žmogus, vyro ir moters santykiai. Moteris mano kūrybai labai svarbi. Juk Mocarto, Verdžio ar Pikaso įkvėpėjos taip pat buvo moterys. Taip pat iš kiekvienos kelionės į kitą šalį parsivežu naujų minčių bei išgyvenimų. Nauji žmonės, naujos pažintys man suteikia peno mintims, o taip ir gimsta melodijos.
– Kas Jums yra muzika?
– Muzika man yra geriausias atsakymas į klausimą: “Kas yra gyvenimas?”. Ji į šį klausimą atsako kur kas geriau nei bet kokia mokslo šaka. Muzika suvienija, ir tuo yra puiki. Mano kuriama muzika yra entuziastinga ir, viliuosi, teigiamai nuteikianti.
– Ar norėtumėte dar kartą čia sugrįžti?
– O, taip! Tikiuosi, kad taip ir bus.
