Lemtinga 15-oji Klaipėdos Pilies džiazo festivalio banga
Kelioms dienoms šiąvasar Klaipėda tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos džiazo sostine
Rita Bočiulytė
Uostamiestyje birželio 20 –29 dienomis praūžęs 15-asis Klaipėdos Pilies džiazo festivalis buvo ne tik ilgiausias, didžiausias ir brangiausias jo istorijoje. Džiazo gerbėjai jį prisimins kaip ambicingiausią ir įspūdingiausią iš visų buvusiųjų. Užkopusį į tokias aukštumas, kad sunku net įsivaizduoti, ką dar geresnio jis begali pasiūlyti, kuo nustebinti, priblokšti ir papirkti publiką. Kartu festivalio ateitis atsidūrė didelių permainų kryžkelėje. Jo organizatoriai žada kardinalius pokyčius.
Geresnio gyvenimo bliuzas
Klaipėdą užliejusi džiazo banga neatslūgo net dešimt dienų vietoj įprastų trijų. Festivalio scenose pasirodė beveik 300 atlikėjų, o finalinį „didįjį savaitgalį” Teatro aikštėje nušvito tokios džiazo žvaigždės kaip „Tower of Power”, legendinę „Earth Wind & Fire” priminę „A.McKay All-Stars”, Jojo Mayeris ir Lurrie’s Bellas iš JAV, Cecile’ės Verny kvartetas iš Prancūzijos, „Jazz Orchestra of the Concertgebouw” bigbendas iš Olandijos ir kitos.
Europoje yra gal tik trys džiazo festivaliai, kuriuose pasirodo tokie džiazo grandai. Juos išgirsti gyvai Klaipėdoje veržėsi tūkstančiai žmonių, specialiai atvyko džiazo gerbėjai iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir visos Lietuvos. Festivalyje fotografavo vienas žymiausių pasaulio fotografų Martinas Schreiberis. Jo fotografijomis žinia apie Klaipėdos Pilies džiazo festivalį pasiekė pasaulio spaudą.
Rengėjai liko ištikimi festivalio devizui: „Gera muzika – geriems žmonėms!”. Šiemet programa buvo itin gerai subalansuota. Ji atidavė duoklę ir istorijai, ir festivalio dvasiai, ir pačiam aukščiausiam džiazo atlikėjų kalibrui. Neliko pamirštas ir tradicinis diksilendas, nuo kurio prasidėjo Klaipėdos Pilies džiazo festivalis. Be gero bliuzo ir diksilendo jis tiesiog neįsivaizduojamas.
Jubiliejinis – ypatinga atsakomybė ir renginiui, ir miestui. Bet organizatorių įdirbis – solidus, Ingos Grubliauskienės vadovaujama Klaipėdos džiazo festivalio asociacijos komanda šauniai susidorojo.
Jubiliejinė džiazo fiesta buvo ne tik gerokai didesnė nei bet kada iki šiol, bet ir pati brangiausia. 15-ojo festivalio biudžetas perkopė per 800 tūkstančių litų. Bet publikai jo koncertai tradiciškai nieko nekainavo. Juk, anot festivalio iniciatoriaus, ilgamečio organizatoriaus, o pastaruosius ketverius metus – jo globėjo Vytauto Grubliausko (Kongo), mums visiems „jis kaip kelrodė žvaigždė, kaip geresnio gyvenimo bliuzas”. Tai viena iš vertingiausių Klaipėdos Pilies džiazo festivalio ypatybių. Jo išskirtinumas. Toks jis vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europoje – laisva laisvo miesto šventė, prieinama kiekvienam.
Galybės bokštas
Pirmoji festivalio savaitė buvo savotiškas įsibėgėjimas prieš „didįjį savaitgalį”, apšilimas daugiausiai su Klaipėdos atlikėjais. Koncertai vyko Laikrodžių muziejaus, Dailės parodų rūmų ir Meno kiemeliuose, Klaipėdos universiteto ir miesto koncertų salėse. Festivalis atsigręžė į savo istoriją: koncertavo jo pirmųjų metų dalyviai – Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos muzikantai. Renginiui prasidedant buvo pristatytas džiazo fotoalbumas – pirmasis Klaipėdos Pilies džiazo festivalio metraštis, kurį išleido „Drukos” leidybos grupė.
Į savo aukščiausią finalinį tašką 15-oji džiazo fiesta įkopė – birželio 27–29 dienomis Teatro aikštėje. Kiekvieną „didžiojo savaitgalio” vakarą joje vyko pasaulinių megažvaigždžių pasirodymai, kuriems nesutrukdė vienąvakar stipriai nulijęs lietus.
„Tower of Power” spindesys vis dėlto neužgožė viso kito. Nors tai aukščiausio lygio profesionalų grupė, kuri 40 metų išliko pasaulio soul, jazz, rock ir funk muzikos zenite. Ne be reikalo grupės pavadinimas lietuviškai reiškia „Galybės bokštą“. Išties festivalis įkopė į savo galybės bokštas – „Tower of Power” atima žadą, šios grupės muzikantai tikri virtuozai, jų muzika skamba dieviškai.
Ir muzikos kokybe, ir publikos nostalgija, ir šou, kokį gali sukurti turbūt tik amerikiečiai, jiems kone prilygo „The Earth Wind and Fire Experience Featuring the Al McKay Allstars”. A.McKay’s suburti muzikantai labai meistriškai grojo kiek stilizuotą, demokratiškesnį džiazą. Koks tempas! Ne grupė, o vulkanas.
Bet „Tower of Power” vokalistas Larry’s Braggsas charizmatiška energija ir meistriškumu vienas atstojo tris artistiškus ir balsingus A.McKay’s grupės dainininkus.
Būgnininko J.Mayerio su „Depart” triuškinančio pasirodymo ypač laukė šio muzikanto gerbėjai, kurių jis daug įgijo prieš dvejus metus pirmąsyk grojęs Klaipėdos festivalyje. Nuo tol muzikantas ūgtelėjo kaip atlikėjas, dabar yra pripažintas antruoju būgnininku pasaulyje, ir savo titulą įrodė fantastišku grojimu, po kurio beliko sviesti publikai būgnų lazdeles, – atidavė viską.
Mėgaujantis tradicijomis
Vokiečių „Jazz Pistols“ plūdo pulsuojančiu optimizmu. Grupė atlieka savo kompozicijas, ir žinovai tai įvertino. Vėlgi vokiečių „Charivari – Jazzband“ grojo visai kitokią muziką – tradicinį diksilendą – štai nuo kokios muzikos prasidėjo Klaipėdos Pilies džiazo festivalis. Ir olandų džiazo orkestras – geras, tikras, koncertinis, profesionalus bigbendas suteikė be galo didelį malonumą mėgaujantis tradicijomis. Aukščiausio lygio džiazo orkestras, kuriame groja geriausi Olandijos džiazo muzikantai, gali brangintis – tokių Europoje nedaug. Taip pat mažai, kaip olandų, nors truputį kalbančių lietuviškai. Bet ne tik tuo papirko orkestro dirigentas Henkas Meutgeertas. Atrodė, kad į sceną jis išėjo pasivaikščioti, pašmaikštauti, o ne diriguoti orkestrui. O tas tarsi savaime grojo – meistriškai, plastiškai į taktą klasikai krapnojant klasikiniam lietučiui. Koks gi džiazas be lietaus?!
C.Verny kvartetas panardino į gero vokalinio džiazo gelmes. Svajingos džiazo baladės, šiltas dainininkės balsas, nuostabus jo valdymas, žaisminga improvizacija ir dainavimas iš pačios širdies stebuklingai ramino sielą. Puikus ansamblis, tiesiog kerinti muzikos garso ir balso dermė, žavėjo atlikėjų susiklausymas ir profesionalumas.
Tuomet prisiminiau, kad L.Bello bliuzas tokiu subtilumu nepasižymėjo. Betgi jis – specifinis, čikagietiškas. Stiprus balsas, stiprus, pasakyčiau, kietokas bliuzas jau kaip reikiant pilant lietui buvo pats tas.
O po gana skirtingų C.Verny kvarteto ir „Depart“ trio pasirodymų šmėkštelėjo mintis, kad koncertai labai gerai įgarsinti – techninių sąlygų sąvadas idealus – žemai lenkiuosi „Combo“. Ir visiems, kurie gali muzikos stebuklu paversti kelias uostamiesčio vasaros dienas. Juk ne dievai, o gali. Betgi visos galimybės, anot rengėjų, turi ribas.
Iki šiol organizatoriai atkakliai gynė savo nuostatą, kad visi Klaipėdos Pilies džiazo festivalio koncertai turi būti nemokami. Kiekvieną rengdami kaip paskutinį, nuolat balansuodami ant galimybių ribos, patirdami vis didesnį ekonominį spaudimą, vis sunkiau surinkdami renginiui lėšas, artimiausioje ateityje jie žada ieškoti kardinalių sprendimų ar kompromisų. Dar neaišku kokių, bet, anot jų, pokyčių tikrai bus. Labai būtų gaila, jei 15-asis festivalis taptų paskutiniu.
Muzikos įvykis
Aivaras Dočkus, „Balticum TV“ kino anonsų redaktorius:
– Na, džiazai šiemet buvo ypatingi, pakylėti. Įsivaizduoju, kaip „kaifavo“ muzikantai, išvydę tokią gausią, išsilavinusią ir ištroškusią supermuzikos publiką. Tai, ką girdėjome ir matėme, tikrai buvo MUZIKOS ĮVYKIS. Be abejo, stipriausią įspūdį paliko legendiniai „Tower of Power“. O jėėėėėėėėė… Tai buvo kažkas tokio. Ypač pagrindinio vokalisto balsas, su niekuo nepalyginamas.
Vis dėlto išsakysiu ir pastabas ateičiai. Taip, patikrinti džiazo gigantai yra užtikrinta festivalio sėkmė. Taip, be senojo dėdulės džiazo – bliuzo festivalis neapsieitų. Bet man visuomet norisi naujesnių formų, kuriomis alsuoja muzikos pasaulis. Nu Jazz, Electronic Jazz, Jazz House – labai įdomūs ir malonūs ausiai stiliai, ne veltui vadinami ateities džiazu. „Salt sound“ festivalyje stebėjau lietuvaičių „Magic Mushrooms“ pasirodymą – vaje, kaip fantastiškai naujai skamba!.. Ir kaip šaunu būtų tokius pakviesti į kitą džiazo festivalį.
Atgijo miestas
Gytis Skudžinskas, plėtojantis fotografijos, instaliacijos ir garso meno praktikas:
– Nesu labai didelis džiazo muzikos žinovas, tiksliau sakant, klausausi daug radikalesnės džiazo muzikos atmainos, nei atliekama Klaipėdos festivalyje. Todėl mano pastebėjimai labai subjektyvūs. Šiemet man geriausią įspūdį padarė „Walk Away“ ir „Depart”. Lenkai jau ne pirmąkart grojo Klaipėdoje, ir nesuprantu, kaip anksčiau juos praleisdavau. Tikrai įdomus šios grupės saksofonininkas.
J.Meyerį įsidėmėjau, kai jis grojo Klaipėdoje su „Nerve”, tad šiemet tai buvo mano laukiamiausia grupė. Be abejo, stilistiškai „Depart” ir „Nerve” – visiškai skirtingos grupės, bet ritmas vėl buvo intensyvus ir išradingas.
Dar vienas festivalio akcentas, džiuginantis mane, tai atgyjančios senamiesčio gatvės. Būtent festivalio metu Klaipėda tampa panaši į miestą – gyvą, pulsuojantį ir išradingą. Po džiazo šventės užtenka vienos dienos, kad uostamiestis vėl panirtų į tingų snaudulį.
Brangintina galimybė
Gintaras Grajauskas, rašytojas, bliuzroko grupės „Kontrabanda“ narys:
– Apie Klaipėdos Pilies džiazo festivalį nerasčiau blogo žodžio, net ir labai besistengdamas. Prisimenu jį nuo pat pradžios – iš tų laikų ypač įsiminė šilta ir jauki kamerinė Laikrodžių muziejaus kiemelio atmosfera, kurios pasiilgstu iki šiol. Vėliau festivalis persikėlė į platesnes erdves, populiarindamas džiazą – ir, reikia pripažinti, pasielgta buvo teisingai. Galima susitaikyti su minios šurmuliu, šiandien regint jaunatvišką publiką, užsikrėtusią džiazu būtent čia, Klaipėdos džiazo festivalyje.
Klaipėdos džiazo festivalis yra bene vienintelis nemokamas tokio lygio renginys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tai neįtikėtina galimybė – jaunam žmogui, negalinčiam sau leisti pirkti brangius bilietus, gyvai pamatyti Billy Cobhamo, Maynardo Fergusono ar šiųmetinių „Tower of Power“ pasirodymus. Kartu tai ir didžiulis indėlis į miesto įvaizdį – neseniai viename interneto portale teko persimesti keletu žinučių su Tootsu Thielemansu, grojusiu 9-ajame Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje – gyva lūpinės armonikėlės legenda, vienu iš džiazo grandų. Užklausęs, iš kur aš, T.Thielemansas prabilo susižavėjimo liaupsėmis Klaipėdai ir festivalio publikai: įspūdžiai, pasirodo, tebegyvi iki šiol.
Manau, jei tokie muzikantai nepamiršta Klaipėdos ir po šešerių metų, tai jau šis tas. Festivalio organizatoriai – o ir visi miestelėnai – pagrįstai gali didžiuotis. Ir visais įmanomais bei neįmanomais būdais stengtis išsaugoti nemokamo festivalio statusą: tai bene rimčiausia atsvara vis aktyviau Lietuvoje propaguojamai idiotų muzikai.
Dovanoja šventę
Leonidas Donskis, filosofas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras:
– Įspūdžiai – puikūs. „Tower of Power“ net sunku komentuoti. Tai yra nuostabi grupė, ją labai gerai žinau, todėl nebuvo didelio atradimo. Bet gyvai juos girdėjau pirmąsyk.
Labai patiko S.Verny. Vienareikšmiškai – fantastiška dainininkė, esanti kažkur per vidurį tarp šansono ir puikaus džiazo.
J.Meyeris – vėlgi labai gerai. Aš jį jau buvau girdėjęs prieš dvejus metus. Nepasakyčiau, kad tai yra toji muzika, kurios galėčiau meditatyviai klausytis. Bet kad tai yra be galo gera, intelektualaus klubo muzika – be jokios abejonės.
Man labiau patinka vadinamasis cool džiazas. Toks inteligentiškas, refleksyvus, dar vadinamas baltuoju džiazu. Tokio būna ir Klaipėdos festivalyje. Čia būna visko. Klaipėda neįsivaizduojama be savojo orleaniško džiazo, be diksilendo. Yra daug bebop. Pastaruoju metu įsileisti įvairūs stiliai, įskaitant regie.
Man patinka Klaipėdos Pilies džiazo festivalio atmosfera. Kad galima šitokio lygio muziką, tokio aukšto lygio džiazo festivalį padovanoti žmonėms. Skirtingai nei kiti Lietuvos festivaliai Klaipėdos Pilies džiazo festivalis netapo snobiškas, brangus, jis dovanojamas visiems.
Linkiu, kad festivalis išliktų, kad išlaikytų gyvenimą teigiančią nuotaiką. Kad jis dovanotų šventę žmonėms. Man, kaip senam klaipėdiečiui, ypač malonu, kad atsiranda dienų, kai visa Lietuva patraukia į Klaipėdą. Man patinka, kad Klaipėda ne tik pramogomis, ne tik Jūros švente, bet ir kultūros renginiais gali tapti Lietuvos sostine.
