Lietuviškam Klaipėdos operos teatrui – 75-eri
1934-ieji laikytini profesionaliosios Klaipėdos operos gimimo metais. Tuomet uostamiesčio sceną pirmąsyk išvydo čionykščių lietuvių pastatyta ir atlikta G.Verdi’o „Traviata“.
Daiva Kšanienė
Klaipėdos muzikinio teatro istorija kitais metais minės savo 190-metį. Tačiau daugiau nei 100 metų tai buvo vokiškosios muzikinės kultūros reiškinys – reikšmingas, savaimingas, ugdantis ir svarbus. Klaipėdiečiai daug metų galėjo klausytis ir gėrėtis Mažosios Lietuvos kompozitorių bei pasauliniais operos šedevrais: W.A.Mozarto „Tito gailestingumu“ ir „Pagrobimu iš seralio“, D.F.E.Aubero „Fra Djavolas“, G.Paisiello „Puikiąja malūnininke“, C.M. von Weberio „Laisvuoju šauliu“, J.Offenbacho „Hofmano pasakomis“, R.Wagnerio „Skrajojančiu olandu“, R.Leoncavallo „Pajacais“ ir kitais.
Klaipėdos kraštui tapus Lie-tuvos valstybės dalimi (1923), susirūpinta lietuvių profesionaliosios muzikinės kultūros plėtote.
Pirmieji daigai
Didžiausias Klaipėdos krašto lietuviškosios visuomenės, kultūros žmonių, muzikų troškimas buvo turėti savą operos teatrą. Jo kūrimo kelias buvo ilgas ir sudėtingas. 1922 m. (dar kraštą valdant prancūzams) Klaipėdos mišrus choras „Aida“ Šaulių namuose parodė pirmąjį krašte mėgėjiškomis lietuvių jėgomis pastatytą muzikinį spektaklį – M.Petrausko operetę „Consilium facultatis“. Ji, galima sakyti, pradėjo visos Lietuvos operos teatro kelią.
1927 m. tą pačią M.Petrausko operetę pastatė Klaipėdos giedotojų draugija su Klaipėdos konservatorijos mokiniais bei pedagogais. Tačiau tai taip pat buvo mėgėjiškas spektaklis.
Žingsnis kelyje į operos teatrą buvo ir 1928 m. Klaipėdos konservatorijos kolektyvo pastatyta M.Petrausko opera „Birutė“. Deja, tai buvo nepilnas pastatymas, nes atlikta be orkestro, tik su fortepijonu. Nepaisant to, publika operą priėmė labai šiltai; Klaipėdos teatras, kuriame vyko spektaklis, buvo pilnutėlis.
Dar vienas bandymas kurti lietuvišką operos teatrą buvo tais pačiais 1928 m. taip pat Klaipėdos konservatorijos atlikėjų pastatytos Ch.Gounod operos „Faustas“ premjera. Ji buvo rodoma Klaipėdos šaulių namuose (dabar – miesto Koncertų salė).
Klaipėdos lietuvių visuomenė džiaugėsi pirmiausia pačiu faktu – savo jėgomis pastatyta opera (!), taip pat ir jos pasisekimu. Visi džiūgavo, kad mes, „lietuviai, žingsnis po žingsnio vejamės savo kultūringuosius vakarų kaimynus“ (L. K. Opera „Faustas“ Klaipėdoje. Lietuvos keleivis. Klaipėda, 1928 m. birželio 26 d., nr. 145, p. 3). Apie operą teigiamai atsiliepė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių spauda.
Uždarius Klaipėdos konservatoriją, kuriam laikui sustojo taip gražiai pradėtas lietuviškos operos bei simfoninio orkestro kūrimo darbas.
Palaikė F.Šaliapinas
Dar kartą sutelkus kultūros žmonių ir muzikų pastangas, 1933 m. imtasi atgaivinti Klaipėdos simfoninį orkestrą, kartu ir Operą.
Iš visų mieste gyvenusių muzikantų vėl buvo suburtas miesto simfoninis orkestras, kurio vadovu pakviestas buvęs Klaipėdos konservatorijos auklėtinis, kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas.
Didelių pastangų ir atkaklaus darbo dėka pirmasis naujojo 45 dalyvių simfoninio orkestro koncertas įvyko 1933 m. Klaipėdos šaulių namų salėje. Simfoninio orkestro atgimimas sudarė prielaidas gimti ir profesionaliam Klaipėdos lietuvių operos teatrui. Operos kūrimo būtinybė buvo susijusi ir su lietuviškųjų pozicijų stiprinimu Klaipėdos krašte. Juk nuolat reikėjo konkuruoti su vis labiau XX a. ketvirtajame dešimtmetyje įsigalinčia vokiškąja kultūra.
Pastangos nenuėjo veltui. Dirigentas J.Kačinskas ir kiti dalyviai pirmosios operos pastatymui pasirinko G.Verdi’o „Traviatą“. Visi operos dalyviai dirbo su didžiausiu entuziazmu, repetuodami be poilsio, neretai iki vidurnakčio. Be repeticijų, solistams, choro dainininkams buvo organizuojamos scenos judesio pamokos, improvizacijos ir vaidybos užsiėmimai.
Operos statytojų, dalyvių nuotaiką labai pakėlė garsiojo rusų dainininko Fiodoro Šaliapino apsilankymas Klaipėdoje. Artistas karštai pritarė besikuriančiai Klaipėdos operai, drąsino jos dalyvius, linkėjo pasisekimo ir užsidegimo. Apsilankęs operos repeticijoje svečias susidomėjęs išklausė, pagyrė atlikėjus, ypač dirigentą J.Kačinską, kurio patyrusi ranka sėkmingai vadovavo jo suburtam simfoniniam orkestrui.
Pranoko drąsiausias viltis
Visuomenės susidomėjimas lie-tuviška Opera nuolat augo. Vos paskelbus spektaklį, bilietai per kelias valandas būdavo išpirkti, o dar daugybė norinčiųjų jų nebegaudavo.
1934 m. gruodžio 8 d. miesto teatre įvyko pirmoji jaunos (beveik profesionalios) Klaipėdos operos premjera – G.Verdi’o „Traviata“. Žiūrovų salė lūžo nuo publikos. Tarp klausytojų buvo ir aukšti krašto valdžios pareigūnai.
Spektaklis vyko sklandžiai ir pakiliai. Visi pagrindinių partijų atlikėjai solistai gerai atliko savo vaidmenis. Violetos partiją daina-vo M.Dambravičiūtė-Bručkienė, Alfredo – J.Babravičius, Žermono – V.Bručkus. Didžiulį dėmesį premjeriniam spektakliui parodžiusi muzikinė kritika atsiliepė teigiamai. Per du mėnesius su pasisekimu buvo parodyti šeši tolydžio vis geresni „Traviatos“ spektakliai. Net pats dirigentas, reiklusis J.Kačinskas, pripažino, kad „po kelių spektaklių operos jėgos sustiprėjo“ (Kačinskas J. Klaipėdos muzikos meno gyvenimas. Naujoji Romuva. Kaunas, 1938, nr. 1–2 (363–364), p. 39).
Antrasis veikalas, kurį ėmėsi statyti jaunoji Klaipėdos opera, buvo Ch.Gounod opera „Faustas“. Po intensyvių repeticijų premjera įvyko 1935 m. gegužės 24 d. Dirigavo J.Kačinskas. Pagrindinius vaidmenis atliko: M.Dambravičiūtė-Bručkienė (Margarita), V.Ivanauskas (Faustas), S.Sodeika (Valentinas), E.Kraušaitė (Zybelis).
Ir šios operos pasisekimas pranoko drąsiausias viltis. Gausiai publikos lankomi per dvi savaites buvo parodyti keturi spektakliai. Dauguma Klaipėdos krašto ir centrinių Lie-
tuvos dienraščių akcentavo operos statytojų ir atlikėjų meistriškumą, profesionalumą, ypač išskirdami imponuojantį, muzikalų J.Kačinsko dirigavimą.
Valdžia nutarė neberemti
Abiejų operų („Traviatos“ ir „Fausto“) per sezoną buvo parodyta 17 spektaklių. Klaipėdos operos reikšmė ir įtaka miesto kultūriniam gyvenimui sparčiai augo. Dar nesibaigus pirmajam sezonui Operos vadovai jau planavo ateinantį.
Tačiau naujasis 1935–1936 m. Operos sezonas neprasidėjo. Nepaisant krašto lietuvių visuomenės pastangų, nerimo ir rūpesčio, miesto ir centrinė valdžia nutarė nebe-remti Klaipėdos operos, siūlydama tenkintis Kauno valstybinės operos gastrolėmis. Tokiu būdu 1935 m., netekusi bet kokio finansavimo, Klaipėdos opera ir simfoninis orkestras žlugo, nors pradžia buvo daug žadanti ir sėkminga. Nepaisant sudėtingų istorinių peripetijų bei to meto sunkumų, vis dėlto 1934 m. laikytini profesionaliosios Klaipėdos operos gimimo metais. Nuo to laiko prabėgo 75 metai. Klaipėdos opera (muzikinis teatras), perėjusi daug pakopų, toliau gyvuoja. Klaipėdos muzikiniam teatrui linkiu sėkmės, gražios ateities ir tokio pat dalyvių susiklausymo bei entuziazmo, kokiu pasižymėjo mūsų Klaipėdos operos pirmtakai.
