Lietuvių režisūros klasika – vaizdo įrašuose

Lietuvių režisūros klasika – vaizdo įrašuose

Projektą „Lietuvių režisūros klasika vaizdo įrašuose“ ir E.Nekrošiaus režisuotą istorinį “Kvadratą” klaipėdiečiams pristatė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedros doc. P.Bielskis. Nerijaus Jankausko nuotraukos

Jūratė Grigaitienė

Šį rudenį Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedros dėstytojai bei teatrologijos magistrai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos Pempininkų filialu pradėjo naują renginių ciklą „Lietuvių režisūros klasika vaizdo įrašuose“.

Gyvuoja tik “čia ir dabar”

Reikėtų priminti, kad šių metų balandžio mėnesį Vilniuje įsteigtas Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos teatrologijos skyrius Klaipėdoje pradėjo savo veiklą. Klaipėdos skyriuje šiuo metu yra dvylika narių. Surengti keli Klaipėdos dramos teatro premjerinių spektaklių aptarimai, rašomi atsiliepimai bei recenzijos spaudoje, planuojamas leidinys, skirtas Klaipėdos dramos teatro 60 metų jubiliejui paminėti, teatrologinės konferencijos, edukaciniai projektai ir kt.

Sumanymas surengti žymiausių Lietuvos režisierių spektaklių videoretrospektyvą kilo dėl pačios teatro prigimties. Spektaklis, skirtingai nei kitos meno rūšys, gyvuoja tik „čia ir dabar“, gimsta ir miršta žiūrovų akivaizdoje. Jei literatūra, muzika ar dailė šimtmečius išlieka nepakitusi rašytiniuose šaltiniuose, natų pavidalu ar dailės kūriniuose, tai spektaklis – tik kiekvieno žiūrovo atmintyje.

Nors režisierius J.Vaitkus paskutiniame „Kultūros barų“ žurnale spektaklio laikinumą laike ir erdvėje pavadino pačia vertingiausia vaidinimo savybe, tačiau džiugu, kad šiuolaikinės technologijos užfiksuoja teatrines akimirkas.

Pristatė “Kvadratą”

Projektą „Lietuvių režisūros klasika vaizdo įrašuose“ pristatė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedros doc. Petras Bielskis. Docentas įžanginėje kalboje apžvelgė teatro raidos bruožus nuo pirmykščių ritualinių apeigų, vestuvinės rėdos, rugio dramos, baisiųjų sakmių, liaudinių vaidinimų iki šių dienų konceptualiosios režisūros aukštumų. Lietuvos teatrą suskirstė į tris lygius: mokyklinis, tautodailinis arba mėgėjų ir dailės arba profesionalus.

Teatrologai pirmuoju šio projekto spektakliu neatsitiktinai pasirinko žymaus lietuvių režisieriaus E.Nekrošiaus pastatymą „Kvadratas“. Šis spektaklis buvo sukurtas pagal mažai kam žinomą V.Jelisejevos apysaką „O buvo taip“, paremtą realiais faktais. Fabula paprasta. Kažkur Rusijos gilumoje, rašydami vienas kitam laiškus, suartėja du žmonės: mokytoja ir kalinys…

Šis spektaklis Jaunimo teatro scenoje vaidintas ilgiausiai – nuo 1980 iki 1996 metų.

Lemtingas teatro istorijoje

Lietuvių teatrologai vieningai sutinka, kad spektakliu “Kvadratas“ prasidėjo naujas etapas lietuvių teatro istorijoje – neverbalinės, autonomiškos nuo literatūros teatro kalbos era. Nors pats „Kvadrato“ siužetas nėra labai gilus, bet jis mokė, pratino žiūrovus skaityti ne tik pjesę, bet ir teatrą, gilintis į jame užkoduotas scenines metaforas.

Iš tiesų jau pavadinime „Kvadratas“ nesunkiai įžvelgiama izoliacijos, uždarumo, vienatvės, kalėjimo kaip gyvenimo metafora. Nauja buvo ir tai, kad pirmą kartą aktorius K.Smoriginas, vaidinantis kalinį, scenoje išbuvo beveik dešimt minučių tyloje, kurdamas savadarbį radijo imtuvą, vienintelį komunikacinį ryšį su aplinkiniu pasauliu. Chrestomatine lietuvių teatro istorijoje tapo ir originali cukraus gabaliukų scena, simbolizuojanti saldžią meilę ir laisvę bei daiktiškai įprasminanti daugybe praleistų dienų kalėjime.

Iš genetinės atminties klodų

Įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žiūrovai, sulaikę alsavimą, spalio 27-ąją bibliotekoje stebėjo “Kvadrato“ vaizdo įrašą. Jis vertė įsiklausyti, išgirsti ir užjausti užguitą, tik į svetimas komandas reaguojantį pagrindinį herojų, neturintį nei vardo, nei pavardės, tik kalinio numerį 372. Įdomu, kad net ir žiūrint vaizdo įrašą prasimuša stiprus aktorių magnetizmas, tikras jausmas, subtilus dviejų mylinčių žmonių bendravimas.

Žiūrovai po peržiūros vieningai pripažino, kad režisierius šiame spektaklyje atsiplėšė nuo literatūros, sukūrė autentišką, neverbalinę teatrinę raišką, o kiekviena scena vainikuojama prasmingu poetiniu apibendrinimu. Be to, prieš du dešimtmečius vaidintas spektaklis ir šiandien nuskambėjo gana šiuolaikiškai, nes „kvadratas“ ir laisvoje šalyje yra greičiau vidinė dvasinė, o ne išorinė kategorija. Docentas P.Bielskis apibendrindamas kalbėjo, kad režisieriaus E.Nekrošiaus pasaulėjauta, poetiniai įvaizdžiai išplaukia iš jo genetinės atminties klodų. Akademinio jaunimo tądien buvo mažoka, nes Klaipėdos universiteto Menų fakultete vyko Režisūros katedros 30 metų jubiliejui skirti renginiai, o Humanitarinio fakulteto studentai audringai šventė humanitarų dieną. Projektas tęsis visus metus. Spektaklių vaizdo įrašai bus rodomi kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį 16 valandą savivaldybės Viešosios bibliotekos Pempininkų filiale. Lapkričio 24-ąją visi besidomintys teatru kviečiami į E. Nekrošiaus V.Šekspyro trilogijos „Hamletas”, „Otelas“, „Makbetas“ vaizdo įrašų peržiūrą, o šiuos kalendorinius metus užbaigsime R.Tumino režisuotu spektakliu „Čia nebus mirties“, skirtu poetui Pauliui Širviui atminti.

by admin