Lietuvos meno aukštumos nuo Vilniaus dangoraižio
Vasario 16-ąją naujasis Vilniaus savivaldybės pastatas Konstitucijos prospekte savaitei tapo didžiausia Lietuvos meno galerija. Čia savo kūrybą eksponavo 25 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų šalies miestų meno galerijos. Lietuvos dailininkų sąjungos “Klaipėdos galerija” sostinėje pristatė uostamiestyje gimusį meno projektą www.madona.st.
Pretendavo į rekordą
Vasario 16-22 dienomis 20 aukštų naujajame Vilniaus savivaldybės dangoraižyje ir jo požeminėje automobilių aikštelėje įsikūrė didžiausia meno galerija. Trijų tūkstančių kvadratinių metrų plote buvo pristatyta per 250 dailininkų ir triskart daugiau jų kūrinių – skulptūrų, grafikos, tapybos drobių, fotografijos, videomeno ir kitų žanrų darbų. Ekspozicija savo dydžiu, pasak rengėjų, galėjo pretenduoti į Gineso rekordų knygą. Parodą atidarė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja Danutė Zovienė džiaugėsi, kad šis didelis ir ambicingas projektas yra žingsnis į meno ir valstybės, sostinės valdžios santykius, laukiant, kol 2007 metais Konstitucijos prospekte iškils rekonstruota Nacionalinė XX amžiaus dailės galerija.
Okupavo menininkai
Didžiausią laikinąją meno galeriją sudarė trys dalys. Pirmajame savivaldybės aukšte – atriume buvo surengta dešimties iškiliausių įvairių kartų šiuolaikinių Lietuvos tapytojų – Kazimiero Žoromskio, Dalios Kasčiūnaitės, Rūtos Katiliūtės, Vilmanto Marcinkevičiaus ir kitų – drobių paroda, tarsi atverianti duris į šių meistrų dirbtuves.
Nuo antrojo iki penktojo aukštų savo autorių darbus eksponavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos dailės galerijos bei Vilniaus dailės akademija. 20-ajame aukšte buvo surengta Andriaus Surgailio fotografijų paroda “Vilnius nuo stogo (1972-1986)”, o požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pristatyta akcija “Platforma: aukštas Nr.0”, kurioje architektas Valdas Ozarinskas demonstravo menininkų išpieštus automobilius.
Šiuolaikinė “Madona”
Vilniaus savivaldybės paskelbtame šio projekto dalyvių konkurse iš uostamiesčio dalyvavo ir jį laimėjo vienintelė “Klaipėdos galerija” su klaipėdiečio menotyrininko Igno Kazakevičiaus ir kaunietės dailininkės Jūratės Rekevičiūtės sumanyta www.madona.st menine versija.
Šis meno projektas, fiksuojantis sakralaus meno tradicijos gyvybingumą, startavo Klaipėdos paveikslų galerijoje 2003-iųjų spalį. Tuomet jis prabilo apie kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sąsajas, madonos tipų ir formos kaitą meno istorijoje, klausdamas, kokias prasmes šiandiena įrėžė madonos motyve, koks šiuolaikinės madonos įvaizdis.
Šiemet sausio 9-30 dienomis www.madona.st viešėjo Šiaulių “Laiptų” galerijoje.
Pristatė Deivis
Į Vilnių projektas nukeliavo papildytas ir šiek tiek pasikeitęs. Be tapybos, grafikos, skulptūros ir fotografijos, jame dar atsirado ir objektų bei įspūdinga vaizdo projekcija.
Dabar projekte www.madona.st dalyvauja 32 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos menininkai. Uostamiesčiui nuo pat pradžių jame atstovauja tapytojų Liudviko Natalevičiaus, Algimanto Jusionio ir Juozo Vosyliaus, grafikų Anatolijaus Klemencovo, Augustino Virgilijaus Burbos, Onos Šimaitytės-Račkauskienės ir fotomenininkės Aurelijos Čepulinskaitės kūriniai.
Šių metų pabaigoje lietuviškoji www.madona.st išaugs į tarptautinį vaizduojamojo meno projektą, kuris bus eksponuojamas Vilniaus “Vartų” galerijoje.
Na, o pirmąkart sostinėje savo projekto pristatymą klaipėdiečiai surengė vasario 20-ąją Vilniaus savivaldybės dangoraižyje, kur jam buvo skirtas 150 kvadratinių metrų plotas. Menotyrininko I. Kazakevičiaus www.madona.st koncepciją originaliai “išdėstė” klaipėdietis popmuzikos dainininkas Deivis (Deividas Norvilas), būgnais pritariant kauniečiui džiazo muzikantui Gediminui Laurinavičiui.
Iš uostamiesčio į Vilnių atkeliavusi www.madona.st įsiliejo į neįprastos ir didžiulės meno galerijos šurmulį, kuris truko vos savaitę.
Neįprastas dialogas
Pasak menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės, ši įvairialypė paroda priminė pasaulio šalyse populiarias meno muges, kuriose per trumpą laiką vienoje vietoje galima pamatyti daug meno. Be to, šiuo projektu norėta pritraukti naujos dailės galerijose dar nesilankančios publikos, praplėsti žiūrovų ir kolekcininkų būrį. Įdomiai menotyrininkei atrodė ir dar neįprastas šiuolaikinės architektūros ir dizaino dialogas su daile.
Dailės parodos naujajame Vilniaus savivaldybės pastate turėtų vykti ir ateityje, o 2005-aisiais Vilniuje norima surengti vizualinių menų mugę.
ELTA ir “Klaipėdos” inf.
