M.Valiukas: „Rašymas man – vis dar malonumas“

LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com

Trys klausimai rašytojui

M.Valiukas: „Rašymas man – vis dar malonumas“

Mindaugas Valiukas (g. 1976) – poetas, išleidęs tris eilėraščių rinkinius ir vieną dramų knygą, taip pat dainų autorius ir atlikėjas, mokyklinio teatro režisierius, šiemet debiutavęs profesionaliojoje scenoje spektakliu „Trintukas“ pagal savo pjesę „Menų spaustuvėje“ Vilniuje. Jo kūryba versta į anglų, vokiečių, rusų, latvių, lenkų kalbas. Gyvena Klaipėdoje, dirba teatro studijoje „Aušra“. Pasiprašėme į rašytojo kūrybos virtuvę.

– Ką šiuo metu rašote?

– Rašau pjeses ir jas statau „Aušros“ teatre su savo aktoriais moksleiviais, taip pat rašau raides ant visokių kaladėlių, popierėlių savo dukrai Saulei, kuri jas noriai taria. Taigi mano rašymas kažkaip labai jau susijęs su pedagogine veikla…

Šiuo metu rašau apsakymų ciklą „Lietuvos psichopatas“. Priešokiais (ir labai dėl to graužiuosi) durstau kino scenarijų pilno metražo filmui „Pašteto brolija“, kurį su Arūnu Eimuliu imsiva ir pastatysiva. Kuriu dainas, kurias atlieku pats arba su „Kaukolėlėmis“. Tik poezijos nerašau. O taip faina buvo būt poetu…:) Tiesa, yra dainų tekstai, jie irgi valiūkiški, net rimuojasi, bet tai vis dėlto taikomoji poezija. Kaip eiliuoti sveikinimai ar prezidento kalbos per šventes.

Dar kelias prozas rašau galvoje.

– Kaip vertinate tai, ką rašote ir parašėte? Sau esate griežtas kritikas ar atlaidus?

– Sau tampu vis atlaidesnis kritikas. Neskubu savo opusų čiustyti ir blizginti. Duodu sau laiko padykaduoniauti ir sugrįžti prie jų, kai yra nuotaika pataisinėti arba kai smaugia deadline`as. Bet sutartimis nesu saistomas, tai rašymas man – vis dar malonumas. Pjeses, kurias statau, taisau, kupiūruoju ir perrašinėju, jei matau, kad „nelimpa“. Su dainų tekstais – tas pats. Kaip vis dėlto sunku parašyti tekstą dainai… Labai retai būnu jais patenkintas (ne tik savo).

Reziumuojant – esu ir kritiškas, ir atlaidus. Patarimas – prieš leidžiant knygą susiraskite gerą redaktorių. Padeda!

– Ar rūpi, kaip jūsų kūrinius vertina kiti?

– Gali sakyt, kad ne, bet jeigu juos vertina kokios premijos komisija ir pakvimpa piniginiais vienetais, dvejetais ir neblėstančia šlove, tai labai parūpsta. O jei rimtai, tai visada yra žmonių, kurių nuomonė tau brangi. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, visada vertinu G.G., G.G. ir prezidentės nuomonę. O anoniminiais komentarais internete dažniausiai piktinuosi, bet vis tiek neiškenčiu ir perskaitau. Tada vėl piktinuosi ir t.t., nors suprantu, kad ši terpė yra lietuviškas „Pagiežos“ variantas. Todėl, jei atvirai, visai nenusiminčiau, jei tas purvo vonias uždarytų.

Klausinėjo Rita Bočiulytė

by admin