Magiška papuošalų savastis
 |
| “Papuošalai moteriai – kaip desertas”, – sako jų kūrėja Jūratė Čėsnaitė. |
Goda Giedraitytė
Žodis “papuošalas” intuityviai asocijuojasi su prabanga, dekoratyvumu, įmantrumu, brangiomis medžiagomis. Tačiau šiandien papuošalo, kaip ir meno, samprata regimai perskrodžia jiems priskirtų žanro rėmų ribas. Tereikia prisiminti Birutės Stulgaitės ar Sigito Virpilaičio eksperimentus novatoriškomis formomis ir medžiagomis: plastiku, medžiu, šiaudais ir pan. Tai liudija ir jaunos uostamiesčio menininkės Jūratės Čėsnaitės debiutas – autorinių papuošalų ir aksesuarų paroda “Ugnis. Ledas. Šokoladas”, visą mėnesį su lankytojais flirtuojanti dekoratyvinio meno salone “Hobis. Menas. Dekoras” (Didžioji Vandens g. 13).
Gimsta iš smulkmenų
Jūratės papuošalai ir aksesuarai nėra minimalūs ir tokiais tarsi nenori būti. Jie gimsta iš mažyčių bižuterinių smulkmenų, spalvotų karoliukų, akmenėlių, kriauklelių, perlamutro, gifiūro, kailio, plunksnų ir net garsių menininkų paveikslų inkliuzų ar retro nuotraukų replikų. Tai – eklektinis (eklektiką suvokiant pačia teigiamiausia šio žodžio prasme) detalių ir medžiagų derinys, kuris autorės rankose virsta harmoningais, estetiškai vieningais kūriniais: koljė, apyrankėmis, sagėmis, auskarais, pakabučiais, rankine.
Kita vertus, Jūratės kūriniai skirti moterims – iš prigimties eklektiškoms būtybėms, savyje talpinančioms daugybę jausmų. Kartu kiekvienas jaunos menininkės kūrinys – vienetinis, autorinis, kito tokio nėra ir negali būti. O ir jo dėvėjimas – kiekvienos moters meistrystės dalykas. Juk papuošalas ar aksesuaras yra ta garderobo dalis, kuri įgalina moterį atsiskleisti, išsiskirti iš minios, apgaubia nenusakomu žavesiu ir šarmu. Tuo būdu Jūratės kūriniai tampa tęstiniais, – jie, regis, vis dar auga, gimsta, transformuojasi, kadangi galutinę formą įgaus tik prisilietę prie konkrečios moters kaklo, rankos, plaukų.
Ugnis, ledas, šokoladas
Šį daugialypį moters ir papuošalo charakterį įprasmina ir tripolis Jūratės parodos pavadinimas “Ugnis. Ledas. Šokoladas”, kuris, anot pačios autorės, atskleidžia šokoladinį moters saldumą, ugningą jos aistrą ir kartu jai nesvetimą ledinį šaltį. Šiuos tris charakterio rėžius – it atskirus ciklus, susietus formos, spalvos, funkcijos, – galime įžvelgti ir kolekcijos ekspozicijoje. Štai – šokolado plytelės svaigulys, čia – ugningas raudonos rožės tango, o greta – boluojantis panelės Smilos sniego jausmas.
Nors pati autorė nėra baigusi juvelyrikos mokslų (Šiaulių universitete studijavo dailę ir darbus), parodoje prisistato kaip drąsi papuošalų kūrėja. Papuošalų, kurių gimimas susijęs su ypatinga kantrybe, kruopštumu, vaizduotės ir grožio pajauta.
Kažkiek sentimentali, kažkiek romantiška, kažkiek paslaptinga, kažkiek erotiška ir neabejotinai moteriška Jūratės papuošalų kolekcija leidžia pasidžiaugti tuo, jog ir Klaipėdoje užgimsta menininkų, į papuošalus žvelgiančių šiek tiek kitaip. Galbūt ateityje galėsime pasididžiuodami sakyti, jog Kaunas turi Jūratę Rekevičiūtę, Vilnius – Vitalį Čepkauską, o mes – Jūratę Čėsnaitę.
