Maironis ir mes (2)
Bernotuose, Maironio gimtinėje, dviem dienoms į savo XXIV krivūlę suvažiavę klojimo teatrai pagerbė Jono Mačiulio-Maironio atminimą. Minėdami didžio Lietuvos poeto, dramaturgo 150-metį, dešimtys teatrų iš visos šalies vaidino savo naujausius ir geriausius spektaklius.
Petras Bielskis
Reikia ne plepaus, o kovojančio
Šiais metais į klojimo teatrų judėjimą įsijungė Baltrušaičių bendruomenės teatras bei Girdžių ir Bilionių klojimo teatrai.
Apie Bilionis parašyta, kad jie dar „1956 m. rugpjūčio 6 d. per Požerės Atsimainymo atlaidus Gulbių kaime (Laukuvos valsčius) S.Strauko klojime suvaidino J.Paukštelio „Vaiduoklius“. Įsivedė elektrą, išsikėlė ketverias duris ir sunėrė pakylą, naudojo viską, kas po ranka. Spektaklio metu vyrai lyg kopėčiomis karstėsi klojimo kampų sukirtimais, iš plėšų nusipynė kubilus. Jie lengvi ir įsilindus galima visokias štukas išdarinėti“ (Laukuva. I dalis. 14-oji „Lietuvos valsčiai“ monografija. 2005, p. 640). Užrašas ant senos nuotraukos liudija, kad Straukų jaujoje buvo vaidinama jau 1919 m.
Dabartiniai bilioniškiai prisijaukino E.Untulį ir vaidina ne tik „Meilės kvadratą“, bet visas jo pjeses iš eilės. Teatrui ūkiškai vadovauja Z.Grudienė, bet Z.Levickis yra teatro šerdis. Ir ne tik teatro. Jo pilna visur: ir seniūnijos reikalai, ir savivaldybė, ir Bilionių istorija, ir senkapiai – viskas jam rūpi. Artistu gimsta kiekvienas lietuvis, o Z.Levickis net būtinai. Šalia jo visi pasidaro gabūs ir kūrybingi (V.Geštautienė, T.Bernotas, A.Gestautienė, J.Pocienė).
E.Untulio pjesės gaivališkos, žemaitiškos, aktualios, bet kai kur labai žodingos, ne veikiančios, o aiškinančios. Ir minėtas spektaklis prasideda žavingai. Kurmaitis (Z.Levickis) spalvingai ir aiškiai stengiasi atsikratyti vienos moters ir įsipiršti kitai. Viskas daroma atsargiai, šmaikščiai, kryptingai. Plepėjimas yra, bet turi aiškų tikslą. Vėliau daugelyje vietų prasideda tik nupasakojimas arba atpasakojimas. Režisierius, dirbdamas su autoriumi, turi tokias vietas išgryninti, paversti vyksmu. Būtent režisierius, kadangi autoriui tekstas gražus ir kiekvienas sakinys nepamainomas. Režisieriui reikia ne plepaus, o kovojančio herojaus.
Gali pavydėti visi
Girdžių artistai atvažiavo iš Jurbarko rajone sename klebonijos kluone ką tik įkurto naujo teatro. Turi savo kluoną. Ko gero, todėl, kad jų miestelio seniūnas D.Juodaitis yra vaidinantis seniūnas… Ir gerai vaidinantis, ir besirūpinantis kultūra. Duok, Dieve, daugiau tokių seniūnų ir seniūnaičių.
J.Grušas labiau žinomas kaip dramatinis rašytojas, o režisierė L.Zdanavičienė surado jo „Tikrą komediją“. Tipažai, ypač vyresnieji, parinkti labai vykusiai, organiški, ryškūs. Tik gal vertėtų atsisakyti kai kuriems pabrėžtinai nenatūraliai uždėtų perukų. Arba visiems uždėti, tik neaišku – kodėl.
Baltrušaičiai – vos 12 km nuo Tauragės, o režisierius S.Kancevyčius surinko trupę, kurios galėtų pavydėti ir pati Tauragė: istorijos mokytojas M.Giačas, bendrovės pirmininkė E.Jucienė, mokymo centro direktorė O.Sturonienė, traktorininkas A.Čepas, studentės ir moksleivės K.Vaivadaitė ir V.Šetkutė, pusiau dirbančios ir bedarbės R.Jurgilienė ir J.Beržinienė. Elegantiška J.Skinkio komedija „Moderni moteris“, nors savo struktūra primena K.Čyplio „Bobutės susipyko“. Ypač teismo scena – tiek savo forma, tiek moralo tiesmukiškumu. Spektaklis pasižymi išbaigtumu, estetika, kostiumų spalvos ir linijos švarumu.
Paskyrė premijas
Baltrušaičių teatras ir Viešintų bei Skapiškio teatrai pagal Raseinių kultūros centro planą savo spektaklius vaidino skirtinguose rajono miesteliuose. Atitinkamai Betygaloje, Šiluvoje ir Ariogaloje. Tokiu būdu visas rajonas pajuto respublikinės krivūlės alsavimą.
Ypač šiltai Baltrušaičių teatras buvo sutiktas Maironio gimtojoje Betygalos parapijoje… Miestelio salė pilna žmonių, seniūnas S.Totilas parengė specialią miestelio kultūrinio gyvenimo apžvalgą, pasveikino su karaliaus Mindaugo ir Maironio diena. Visa bendruomenė sugiedojo Lietuvos himną, o po spektaklio fotografavosi su artistais, diskutavo, kalbėjo apie savo teatro kūrimą.
Antra diena. Raseinių bažnyčioje iškilmingos šv. Mišios karaliaus Mindaugo ir tautos dainiaus Maironio intencija. Po pietų Bernotuose vėl prasideda konkursiniai vaidinimai.
Po sumos į Bernotus atvyko XXIV krivūlės organizacinio komiteto pirmininkas J.E. Panevėžio vyskupas J.Kauneckas ir Šilalės rajono mero J.Gudausko įgaliotas Laukuvos seniūnas V.Ačas. Abu solidžių premijų fundatoriai. Jungtiniame krivūlės organizacinio komiteto ir vertinimo komisijos posėdyje svarstyti du klausimai: 2012 m. premijų skyrimas ir XXV Lietuvos klojimo teatrų krivūlės sušaukimas 2013 m.
Pagrindinė kun. J.Katelės premija ir Didysis prizas vienbalsiai skirti Senajam Agluonėnų klojimo teatrui už visą 25 metų kūrybinę veiklą, įteikiant diplomus režisieriams E.Kupčiūnui ir A.Šutkui, kiekvienam personaliai. Antroji Laukuvos seniūnijos premija už kaimo teatrinės kultūros puoselėjimą paskirta Bilionių klojimo teatrui ir režisierei Z.Grudienei.
XXV krivūlė – Laukuvoje
Siekiant sušaukti XXV krivūlę, buvo pateiktos trys paraiškos – Telšių, Agluonėnų ir Laukuvos. Dauguma balsų pirmenybė atiteko Laukuvai. Ten 2013 m. bus švenčiama pirmo vaidinimo Laukuvos klebono N.Butkevičiaus jaujoje 90-mečio sukaktis. Čia 1923 m. per Škaplierinės atlaidus buvo suvaidinta P.Petliuko komedija „Neatmezgamasai mazgas“. Tarsi klojimų teatro judėjimo pradžia. Tada ir vėliau daug metų teatrui vadovavo M.Tallat-Kelpšienė, M.Valančiaus vaikaičio daktaro B.Tallat-Kelpšos žmona.
Po nekonkursinio Klaipėdos universiteto teatro spektaklio Maironio „Vytautas pas kryžiuočius“ prasidėjo krivūlės uždarymo iškilmės, išdalyti diplomai ir premijos, pasakytos gera linkinčios kalbos. Visus sujaudino ir nustebino vyskupo J.Kaunecko su jam būdingu humoru papasakoti prisiminimai iš „artistinės“ jaunystės. Dar 1952 m. buvo pilnas ir gyvas jo gimtas Trajoniškių kaimas (Pasvalio raj.). Paauglys kartu su Dirvoniškių, Lapiškių, Gaidynės ir Vytautų kaimų žmonėmis ėjo lažą kolūkyje, drauge giedodavo mojavas, šokdavo gegužinėse ir lankė dramos būrelį. Kaimų jau nebėra, o vaidinimą prisimena. Reikėjo pasakyti kelis sakinius, bet jaudulys buvo toks didelis, kad po to bėgdamas namo per Vingrio upelį nepataikė lieptu ir įgriuvo vandenin. Teatrinis krikštas. Vaidinimas yra mūsų prigimtyje. Daug didelių vyrų yra išbandyti teatru.
Raseinių šventės organizatoriai perdavė krivūlę Laukuvos seniūnui V.Ačui. Visi sugiedojo Maironio „Lietuva brangi“.
(Pabaiga. Pradžia DURYS, 2012 08 30)
