„Medžioklė“ – apie kitokius zombius
Į Lietuvą atkeliavęs garsaus danų režisieriaus Thomo Vinterbergo filmas „Medžioklė“ – įtemptas moralinis trileris, šiuolaikinė raganų medžioklės istorija. Iš tikrųjų tai mergaitės tvirkinimu apkaltinto darželio auklėtojo istorija, artima Lietuvos įvykiams.
Aivaras Dočkus
Šiek tiek istorijos
Danų režisierius Th.Vinterbergas kartu su Larsu von Trieru sukūrė natūralistinį „Dogmos“ kino judėjimą bei susuko pirmąjį šio manifesto filmą „Šventė“, kuris nugriaudėjo visuose svarbiausiuose festivaliuose bei susižėrė solidų apdovanojimų kraitį. Vėliau Th.Vinterbergas bandė supurtyti ne tik Europą, bet ir Holivudą originalių siužetinių vingių juostomis „Meilė svarbiausia“ ir „Brangioji Vendė“. Bet platūs užmojai skambių atgarsių nesulaukė ir jis grįžo prie šiaurietiško kino ištakų drama „Submarinas“, kuri vėl padėjo šiam talentingam režisieriui susigrąžinti geriausią jo formą.
Idėja sukurti psichologinę dramą „Medžioklė“ Th.Vinterbergui gimė dar po pasaulinio „Šventės“ triumfo. Režisieriui į rankas ėmė plaukti įvairiausio sukirpimo šeimos dramų scenarijai, tačiau dėmesio vertas pasirodė esantis jo pažįstamo psichologo pasiūlymas sukurti filmą, pagrįstą vaikų fantazijomis. Iš savo archyvo gydytojas ištraukė kelias tikras neteisingų kaltinimų pedofilija istorijas. Jos buvo tokios sukrečiančios, jog Th.Vinterbergas ilgai nesiryžo jų sudėlioti į vientisą scenarijų.
Filmavimo proceso pabaigoje režisierių apėmė abejonės dėl „Medžioklės“ atomazgos įtaigumo, todėl jis parengė kelias skirtingas versijas ir tik po ilgų diskusijų su artimiausiais kolegomis apsisprendė, koks bus finalas.
Lietuviška tema
Žiūrėdamas „Medžioklę“ negali atsiriboti nuo įvykių mūsų gimtojoje šalelėje, kuri tik dabar nubunda iš gilios „kedofilijos“ komos. Danų filmas išnarsto po kaulelį, kaip veikia melo viruso plitimo mechanizmas. Kokios pažeidžiamos yra žmogaus smegenys. Ir kokios jos pavojingos, kai prasideda užkrėtimas.
Ką tik darželio auklėtojas Lukas buvo visų gerbiamas, pas visus laukiamas, turintis daugybę draugų. Niekam neužkliuvo, kad jis nuoširdžiai randa bendrą kalbą su vaikais, o šie ji myli kaip geriausią vyresnį draugą. Bet pakanka tėvų dėmesio stokojančiai artimiausio bičiulio dukrai leptelėti nesąmonę, ir visas miestelis virsta zombiais.
Th.Vinterbergo ir Tobiaso Lindholmo scenarijus kerta elektros srove į pačias pasąmonės gelmes. Absurdiškais skiedalais pirmiausia užsikrečia darželio vedėja. Pusamžė moteriškė, neberandanti, kur save realizuoti, todėl jos siauraprotiškame gyvenimėlyje sušmėžuoja gelbėjimosi šiaudas. Nauja ir vienintelė gyvenimo prasmė. Galimybė sužibėti. Žvaigždžių valanda. Ir sulig kiekvienu iškastu iš niekur faktu paprasta moterėlė stiprėja tiesiog akyse iki komiksų superherojės lygmens. Niekam tikusiam psichologėliui taip pat suboluoja šanselis ką nors ypatingo nuveikti, nors kaltinamajam jis neturi drąsos net pažvelgti į akis.
Taip formuojasi zombių kariuomenė. Į ją buriasi visos tos ir tie, kuriems reikia išgalvotos tiesos, paskui kurią galima iškilmingai žygiuoti į šviesią ateitį. Tokioje zombių armijoje – visos įmanomos pilkos bespalvės vidutinybės. Prisitaikėliai. Lengvatikiai. Ar visas šis užkrėtimas nenutiko Lietuvoje? O juk jam pasidavė ne tik menko protelio sraigteliai, bet ir truputėlį aukštesnio mąstymo padarai. Kažkas rašė šūkius. Kažkas organizavo koncertus. Kažkas juose deklamavo eiles ir dainavo. Prisipažinsiu, ir aš vienu metu buvau susvyravęs. Užkratas šnabždėjo į ausį slapčiausius užkeikimus ir konspiracijų teorijas.
Lengva mesti akmenį
„Medžioklė“ žvelgia dar toliau negu Lietuvos aktualijos. Taip gimsta Šiaurės Korėjos tipo režimai. Nes žmonėms būdinga lengvai įtikėti. Ne, Th.Vinterbergo filmas nepasmerkia melaginga tiesa užsikrėtusių žmonių. Kai kur net galime aptikti pateisinimų. Režisierius atskleidžia veikimo principus. Kaip lengva mesti akmenį arba nukryžiuoti. Žmogiškos prigimties ypatumai.
Viena stipriausių scenų – parduotuvėje, kai Madso Mikkelseno herojus nepasiduoda, žinodamas, kad jį smerkiantieji neteisūs. Jis kaunasi kone iki sąmonės netekimo, ir tai teisingas dramaturginis momentas, diktuojantis seną amerikietišką tiesą – blogis triumfuoja, jei gėris nieko nedaro. Lukas pasirenka kovos kelią, iš kurio jis nebeturi kur trauktis. Ir jis kaunasi iki galo.
Be abejo, kaip atsvara suzombėjusiems personažams yra ir tie, kurie išsaugo sveiką protą. Tokių nedaug, bet jie gyvybiškai svarbūs. O pribloškiančioje bažnyčios scenoje mes regime, kokie beviltiški visi zombiai, kai tiesa apsiverčia aukštyn kojomis. Suakmenėję kaip komunistinio režimo paminklai. Bijantys krustelėti, kad neprikrautų kelnių.
Mūsų visuomenė išgyveno panašius virsmus kaip „Medžioklės“ herojai. Visi norėjome pasireikšti. Pasijusti teisuoliais. Prisiminti minios nenugalimumo jausmą. Ir nepajutome, kaip tapome viruso nešėjais. Kad tai nepasikartotų, pravartu pasižiūrėti „Medžioklę“.
Kinomaniški dalykai
Kiną kaip ir palikau užribyje. Nes ten viskas savo vietoje. Kelia emocijas. Nuo nuostabos iki pasibjaurėjimo. Nuo žmogiškų silpnybių atpažinimo iki daugybės neatsakytų klausimų. „Medžioklė“ nesibaigs visiškai taip, kaip norėtumėte. Nuskambės įspėjamasis šūvis, jog tokių istorijų dalyviams gyvenimas ir toliau bus nesaldus. Ir kad tokios istorijos kartosis.
Norisi paminėti šį M.Mikkelseno darbą, įvertintą Kanų kino festivalyje geriausio aktoriaus apdovanojimu. Beje, Europos kino gerbėjams rekomenduočiau peržiūrėti šio dano filmografiją – joje aptiksite nemažai įsimintinų atradimų savo kinomaniškai kolekcijai.
O šiaip „Medžioklė“ nušauna kaip ir viską. Ir režisūrą, ir scenarijų, ir aktorinius darbus. Europos kinas vėl laiko du aukštai iškeltus nykščius.
Naujas filmas
Pavadinimas: „Medžioklė“.
Šalis: Danija.
Premjera: 2013 m. vasario 6 d.
Premjera Klaipėdoje: balandžio 26 d. 18 val. ir 27 d. 17 ir 19.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Bilietai – po 6 Lt.
Žanras: Drama.
Trukmė: 115 min.
Režisierius: Th.Vinterbergas.
Prodiuseriai: Th.Vinterbergas, Mortenas Kauffmanas.
Aktoriai: M.Mikkelsenas, Thomas Bo Larsenas, Annika Wedderkopp, Lasse’as Fogelstromas, Alexandra Rapaport.
Scenaristai: T.Lindholmas, Th.Vinterbergas.
Operatorius: Charlotte Bruus Christensen.
Kompanijos: „Film i Vast“, „Zentropa Entertainments“.
Amžiaus cenzas: nenustatytas.
Biudžetas: 3 mln. 800 tūkst. JAV dolerių.
Apdovanojimai: trys Kanų kino festivalio prizai, Europos kino apdovanojimas už geriausią scenarijų.
Siužetas: Po sunkių skyrybų atsigaunantis 40-metis Lukas turi naują merginą, naują darbą vaikų darželyje, daug draugų glaudžioje bendruomenėje ir stengiasi pataisyti santykius su paaugliu sūnumi Markusu. Tačiau dėl netikėtų kaltinimų viskas ima žlugti. Iškritus sniegui ir įsižiebus kalėdinėms lemputėms, gandai paplinta kaip virusas. Viskas ima slysti iš rankų, nedidelėje bendruomenėje sklinda nepasitikėjimas ir isterija, o Lukas lieka vienas kovoti už savo gyvenimą ir orumą.
