Išnyra rankos, plojimai netyla,
Tylą skrodžiantys aršiai,
Įkvėpęs giliau, pasimuistai –
Kišenėse tiek smėlio, smėlio
Jis plaus akis, vagos krūtinę,
Užstrigs gerklėj tavoj,
O sūrymas tekės per skruostus, plaus
Ir plauks lėtai tavoji mūza,
Kuriai neleidai upėj pailsėti…
Tada prisėsiu aš, keliausiu
Smiliumi per tavo laikinumą,
Byrėti smėlis ims į mano delnus,
O brydės mūzos neužpustomos…
Nors grimsi vis gilyn tolyn tom pėdomis,
Nenoriai pasimuisčius, rankomis suplosiu…
Kišenės greit tuštės, tuštės nebyliai –
Saujelė aukso dulkių, gerklėj strigusių,
Rieškučiuose manuos paliks…
li94na
