LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com
„Miestelio istorijose“ – mūsų visų Černiauskas
Vasario pradžioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bib-liotekoje pristatyta garsaus klaipėdiečio rašytojo Rimanto Černiausko novelių knyga „Miestelio istorijos“.
Dalia Bielskytė
Dalyvavo leidėjai ir personažai
Ir nelaukite, kad prie jo vardo pridėčiau „išėjusio Anapilin“ ar kokią kitą panašią nesąmonę. Visi susirinkusieji, gerai pažinoję Rimantą, aiškiai jautė – niekur jis neišėjęs, dalyvavo renginyje, šaipėsi į ūsą ir gal tyliai sau galvojo, kad pats viską būtų padaręs geriau… Bet svarbiausia – knyga yra. Gyvenimas tęsiasi.
Knygos pristatyme dalyvavo jos redaktorė, leidyklos „Versus Aureus“ atstovė Onutė Gudžiūnienė, knygai iliustracijas sukūręs dailininkas Jonas Varnas, literatūros kritikas Ramūnas Čičelis. Renginį vedė R.Černiausko dukra Rimantė Černiauskaitė. Grojo, žinoma, profesorius Pranciškus Narušis – kaip būtų grojęs, jei knygos sutiktuvėms būtų dirigavęs pats autorius.
Bibliotekos salėje susirinkę R.Černiausko kūrybos gerbėjai, bičiuliai, draugai knygoje atpažino save ir gyvenimą, kurį gyveno drauge su knygos autoriumi – Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriui daug metų vadovavęs R.Černiauskas lyg burtininkas artimiausius draugus ir kolegas pavertė novelių personažais.
Teko laimė pažinoti
Taip jau nutiko, kad beveik prieš dvejus metus Liepų gatve išlydėjome Rimantą į jo gimtąją Švėkšną ir ten palikome. Taip jau išėjo, kad miestelio gatvėse nuo tada besusitinka tik mūsų mintys, jausmai, bet ne akys. Nors kartais (apie tai pasišnekame su draugais) keistu šoniniu matymu pastebime kresną siluetą – rankoje aplamdytas portfeliukas, – dingstantį už Daržų gatvės kampo, krūptelime, atsisukame, panūdę pašaukti vardu, ir tik tada prisimename – taigi jau palydėjome. Į Švėkšną. Liepų gatve.
Na, už šią beletristiką mane neabejotinai griežtai bartų naujojoje knygoje aprašytas labiausiai mokytas miestelio redaktorius Sigitas, greičiausiai nusiųstų pas garsų miesto seksologą, buvusį Seimo narį Vytautą, tačiau susilaikyti negaliu – meilė, kurią „Miestelio istorijų“ ir kitų 15-os knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius R.Černiauskas pasėjo širdyje, per didelė, kad galėčiau kalbėti kaip literatūrologas per knygos pristatymą – liūdnai ir sausai. Taip, be abejo, nutiko dėl to, kad R.Čičelis nepažinojo Rimanto ir miestelio istorijas skaitė tik jau sugulusias knygon. Didžioji publikos dalis jas girdėjo gyvai, iš autoriaus lūpų, tad taikiai atleido jaunam kritikui už netyčinį „Rimanto“ pakeitimą „Regimantu“, pritariamai palinksėjo dėl knygos tinkamumo vaikams ir suaugusiesiems bei dėl kadais, kai kartą susitiko Manto gatvėj, pastebėto jo gebėjimo „juoktis akių kampučiais“.
Pasėjo racionalumo grūdą
Bet, ginkdie, tai ne priekaištai literatūros kritikui ar renginio organizatoriams, greičiau, kiek vaikiškas nusivylimas, kad nekalbėjo žmonės, galėję rasti daugiau ir tinkamesnių žodžių, atklystančių iš drauge su Rimantu praleistų metų. Jų visa susirinkusi publika taip tikėjosi. Publika tikėjosi, o I.Simonaitytės bibliotekos direktorius, R.Černiausko įpėdinis LRS Klaipėdos skyriaus pirmininko poste, buvęs draugas, vienas pagrindinių „Miestelio istorijų“ herojų Juozas Šikšnelis (jis – ir Raidas Dubrė), kaip visada, pasėjo racionalumo grūdą ir aptarė klausimą „iš esmės“ vienam jam būdinga tarp šaipesio ir rimčiausio tono svyruojančia maniera.
„Pakliūti į literatūros istoriją nėra taip paprasta. Tai – atsakinga. Turėčiau pasakyti arba ką nors labai prasminga, arba ką nors labai juokinga, – kalbėjo jis. – Didelė šios knygos dalis skirta man, nes, nors su Rimantu ne kartą skelbėmės, kad nesame vyriškos lyties gerbėjai, Rimantas mane mylėjo.“
J.Šikšnelis pasvarstė, kad, ūmai suminkštėjus smegenims, gal paduotų R.Černiausko palikuonis į teismą už pažemintą orumą, tačiau, jo manymu, taip nenutiks, nes ieškinys vis tiek būtų atmestas – knygoje net pikčiausias teisėjas nerastų jokių orumo žeminimo požymių. „Kviesčiau Rimanto bičiulius ir visus, kurie skaitys šitą knygą, atsiskirti nuo pavardės, nuo personalijų (reto čia sėdinčių pavardės nėra knygoje), – sakė J.Šikšnelis, – reikia pakilti virš visko, pamiršti, kas yra knygos autorius, ir skaityti ją kaip dailiosios literatūros kūrinį, o ne kaip aktualijas, kuriomis autorius norėjo ką nors iškelti ar pažeminti. Tik tada pajusite tikrą malonumą ir sugebėsite įvertinti Černiausko talentą.“
Lengva pasakyti „atsiskirkite nuo personalijų“ – sunku padaryti. Toks saldus malonumas ieškoti ir rasti draugų, pažįstamų, nedraugų, savo paties vardą ar bent jo šešėlį talentingo rašytojo knygoje ir tapti dalimi istorijos, kurią, gyvendamas tarp mūsų, taip spalvotai kūrė R.Černiauskas. Galvoju apie visus paminėtus ar tik numanomus garsūnus, galvoju apie negarsią, bet mielą mažą mergaitę Ievutę, kuri, tapusi vienos novelės heroje, ūmai iš mažos mergaitės virto literatūros istorijos dalimi. Ir džiaugiuosi – su tokiu lengvumu, grakštumu, žavesiu perrašyti gremėzdiškus mūsų gyvenimus, per šiurkščius ir kampuotus charakterius prakikenti su pasikutenimais, be jokio pasidygėjimo ir skausmo brūkštelti plunksna per negražiausius sopulius gali tik labai talentingas žmogus. Ir nepiktas.
Tokios norėjo autorius
Knygos gimimas buvo nulemtas iš anksto – rašytojas jau matė ją gimusią, jau žinojo, kas turėtų sukurti jos rūbą, kokia leidykla ją išleis.
Apie savo pokalbius su R.Černiausku, kuriuose buvo minimos „Miestelio istorijos“, pasakojo leidyklos „Versus Aureus“, išleidusios ne vieną R.Černiausko knygą, redaktorė O.Gudžiūnienė. „Išpildėme Černiausko norą – jo „Miestelio istorijos“ jau pasirodė knygynuose“, – džiaugėsi ji. Džiaugėsi ir dėl to, kad knygą R.Černiausko pageidavimu iliustravo dailininkas karikatūristas J.Varnas, anksčiau iliustravęs ir jo „Gusto istorijas“.
Dailininkas J.Varnas surengė tikrą šou – vyko jo albumų loterija, kurios klausimai buvo susiję su paties dailininko ir R.Černiausko gyvenimo bei kūrybos faktais, čia pat buvo eksponuojami dailininko darbai. J.Varnas pasakojo apie knygos iliustracijų gimimą: „Negalėjau nesutikti. Juk, jei po to susitiksime ten aukštai, sulauksiu Rimanto priekaištų. Iliustruoti nebuvo sunku. Nusivežiau rankraštį į Palangą, arčiau moterų pliažo. Ten kūrybinė potencija daug geresnė. Viskas puikiai pavyko.“
Įsigijusiems „Miestelio istorijas“ J.Varnas dalijo autografus. Kaip sakoma – ir už save, ir už tą vaikiną.
Rašytojas, kuris sapnuojasi
Šių istorijų knygos pavidalu laukta pasirodant dar tada, kai Rimantas buvo tarp mūsų, miestelyje. Poetai-paukščiai ir daugelis kitų herojų jau senokai gyveno savarankišką gyvenimą rinktinėse miestelio draugijose bei „Gintaro lašų“ puslapiuose. Pagaliau sulaukta knygos.
Deramą pagarbą ir padėką už jos gimimą būtina skirti knygos rėmėjams Rimandui Stoniui ir KLASCO generaliniam direktoriui Audriui Paužai. Be šių žmonių, anot rašytojo dukters, knyga būtų pasirodžiusi vėliau ir, pasak redaktorės O.Gudžiūnienės, jos iliustracijos tikrai nebūtų spalvotos.
Ypatinga padėka ir R.Černiausko šeimai. Dukroms. Rimantei, drąsiai tęsiančiai nebaigtus tėčio darbus ir besirūpinančiai jo buvimu čia, tarp mūsų.
„Su Rimantu Černiausku galima bendrauti skaitant jo kūrinius, – baigdama renginį ir dėkodama visiems susirinkusiesiems kalbėjo R.Černiauskaitė. – Skaitydama tėčio darbus, spausdintus ir nespausdintus, aš pradėjau su juo bendrauti ir kitaip – jis ėmė lankytis mano sapnuose. Kai pritrūksta jėgų arba kas nepasiseka, jis ateina į mano sapnus ir paguodžia, nuolat jaučiu jį mane vedant. Ir šį vakarą jaučiu, kad jis yra su mumis. Ir manau, kad kiekvienas, skaitantis jo esamus ir būsimus kūrinius – nes yra dar viena knyga, kuri turi pasirodyti (R.Černiauskas paliko neišleistą romaną apie poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio gyvenimą ir kūrybą – D.B.) – jaus jo buvimą. Su Rimantu Černiausku mes dar gyvensime ilgai ir laimingai.“
Rimantė nelinkėjo sapnuoti R.Černiausko visiems susirinkusiems bičiuliams. Esą, kad neišgąsdintų. Pagalvojau – argi tas besišypsantis, geras žmogus, įvairiais būdais įrašęs mus į literatūrą, o literatūrą – į mus, gali įgauti gąsdinantį pavidalą?
Prisisapnuokit, man, Rimantai, nes aš siaubingai jūsų pasiilgau.
R.Černiauskaitė sukūrė tėčiui skirtą internetinę svetainę www.rcerniauskas.lt ir visus pažinojusius rašytoją kviečia siųsti atsiminimus, nuotraukas, kitą informaciją.
Tik faktai
R.Černiauskas gimė 1950 m. rugsėjo 10 d. Alytaus raj. Daugų miestelyje.
1968 m. baigė Šilutės raj. Švėkšnos vidurinę mokyklą, 1973 m. – Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą.
Prie jūros, Klaipėdoje, praleido 38 kūrybingiausius savo gyvenimo metus iš visų 60-ies.
15-os knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, pedagogas.
Nuo 1984 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) narys.
Nuo 1987 iki 2011 m. – LRS Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
2008 m. R.Černiausko knyga „Slieko pasaka“ pripažinta Lietuvos metų knyga vaikams.
2010 m. R.Černiausko knyga „Vaikai ir vaiduokliai“ pripažinta Lietuvos metų knyga vaikams.
2010 m. R.Černiauskui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
Mirė 2011 m. birželio 1 d. Klaipėdoje, palaidotas Švėkšnoje.
Klaipėdos „Senamiesčio“ bare žmonių, vaikų, sliekų, o dabar ir viso miestelio gyvenimą aprašiusį rašytoją primena draugų iniciatyva atsiradęs mažosios plastikos kūrinys – bronzinis, iš bloknoto lapelio besišypsantis jo istorijų personažas Sliekas (aut. Sergejus Plotnikovas).
