Galvos auksinės
Pro langą lenkias,
Akys dangaus
Įžvelgia mirtį.
Baltas kaip sniegas
Plaukia ir stingsta
Rūkas pro pienes –
Į sielą smelkias.
Paukštis kaip šauksmas
Kyla ir dingsta.
Vien tiktai aidas
Atmuša kirtį.
Per gilią bangą
Neria į gelmę,
Krištolo lašas
Perskelia spalvą,
Į spektro širdį
Įmeta angį.
Šliaužia, išgraužia,
Raitos per mintį.
Liepsnos nuo žvakių
Krenta į juodą
Vandenį suterštą
Kraujo ir suodžių.
larradanko
