Mušamųjų garsai prikėlė ir pagarbino pavasarį

Muzika

Mušamųjų garsai prikėlė ir pagarbino pavasarį

Loreta Narvilaitė

Šių metų balandžio 12–26 dienomis uostamiestyje vyko XXIX “Klaipėdos muzikos pavasaris”.

Jau antrus metus festivalį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Muzikos centras. Šiemet renginio meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas subūrė ir meno tarybą, su kuria kartu sprendė, kokie koncertai būtų įdomūs, reikalingi klaipėdiečiams. Buvo sulaukta nemažai pasiūlymų, ypač iš vilniečių atlikėjų, kompozitorių, kurie pageidavo atvykti čia koncertuoti. Tai suteikė galimybę rinktis, atsižvelgiant į miesto koncertinio gyvenimo specifiką.

Festivalis ir toliau išliko tradiciškai demokratiškas ir aprėpė platų akademinės muzikos žanrų spektrą. Jame skambėjo pati įvairiausia muzika, pradedant barokine, klasicistine, romantine ir baigiant XX bei XXI amžiaus kūryba. Festivalyje pasirodė pasaulinio ryškumo žvaigždė ir nemažas lietuviškas žvaigždynas, jis taip pat suteikė sceną saviems, vietiniams, atlikėjams.

Verti partnerių

XXIX “Klaipėdos muzikos pavasario” programą sudarė septyni koncertai. Dviejų kamerinių orkesrų pasirodymai žymėjo festivalio pradžią ir pabaigą. Su Klaipėdos kameriniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, atidarymo koncerte grojo saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir altininkas Ilanas Šneideris (Liuksemburgas). Daugelį intrigavo, kaip garsusis lietuvių saksofonininkas, improvizacijų ir spontaniškai gimstančios muzikos meistras interpretuoja tiksliai užrašytus barokinius Tomaso Albinonio ir Benedeto Marcelo kūrinius. P. Vyšniauskas jų muziką atliko jautriai, atsargiai, jo saksofonas išties kartais skambėjo tarsi obojus, – instrumentas, kuriam šie kūriniai ir buvo parašyti. Tačiau visa savo jėga ir grožiu jis pragydo atliekant Felikso Bajoro kūrinį „Vakaro godos“ – saksofonininko prašymu specialiai kompozitoriaus aranžuotą estradinę dainą. Vis dėlto P.Vyšniauskui artimesnė yra naujoji muzika, teikianti daugiau interpretacinės laisvės.

Altininkas I. Šneideris Nikolos Paganinio ir Paulo Hindemito kūrinius griežė labai įsijautęs, tačiau sugebėdamas tuo pat metu ir bendrauti su publika, ją stebėti ir netgi šypsotis. Klaipėdos kamerinis orkestras šiame koncerte pademonstravo brandų grojimą, tikslią intonaciją ir tikrai buvo vertas garbingų solistų partnerystės.

Entuziazmo netrūko

Net du festivalio renginiai buvo skirti pučiamųjų muzikai, mūsų mieste turinčiai ypač senas ir aukšto lygio atlikimo bei dėstymo tradicijas. „Vilniaus fagotyno“ – vienintelio keturių fagotų ansamblio Lietuvoje, koncerto programą sudarė baroko epochos muzika ir šiuolaikinių autorių kūriniai. Juos ansamblis, vadovaujamas Šarūno Kačiono, parengė profesionaliai ir grojo su dideliu entuziazmu.

Entuziazmo netrūko ir tūbininkui Sergejui Kirsenkai, pristačiusiam projektą “Tūba solo +”. Publika klausėsi ne įprasto koncerto, bet regėjo vieno atlikėjo teatrą, kur garsai ir reginiai (videoprojekcijos autorė – Goda Skėrytė) kūrė savitą pasaulį. Jo centre, žinoma, buvo tūba – žemiausio diapazono pučiamasis instrumentas. Ar jis gali būti patrauklus? Gali, bet tik S. Kirsenkos fanatizmo ir meilės savo instrumentui dėka. Grodamas vien tik šiuolaikinius švedų, danų, vengrų, amerikiečių bei lietuvių autorių kūrinius tūbai solo arba su fonograma, atlikėjas išties demonstravo virtuoziškumą. Jis meistriškai valdė įvairiausią grojimo techniką, išgaudamas net dvigubus garsus, taip pat dainavo, kalbėjo, improvizavo ir netgi šoko kartu su tūba. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio solinis tūbos koncertas Lietuvoje, ir Sergejus, manau, yra patenkintas, kad jis įvyko mieste, kuriame tūbininkas pradėjo savo profesinį kelią į didžiąją sceną, studijuodamas Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje (kurią, beje, yra baigęs ir P. Vyšniauskas).

Kareivio istorija

Festivaliui įpusėjus Klaipėdos muzikos centro choras “Aukuras” kartu su Plungės kultūros centro kameriniu choru (abiem kolektyvams vadovauja Alfonsas Vildžiūnas, kuris ir dirigavo koncerte) Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje dainavo Šarlio Guno „Messe solennelle“. Solo partijas atliko Rita Urniežienė, Mindaugas Zimkus ir Giedrius Prunskus, vargonavo Bernardas Vasiliauskas. Koncertas vyko pavasarišką Atvelykio sekmadienį, ir klausytojai jautėsi pakylėti, savo sielas pripildę gražios, romantiškos muzikos.

Net dviejuose “Klaipėdos muzikos pavasario” koncertuose skambėjo XX a. klasika – Igorio Stravinskio kūryba. Klaipėdos žvejų rūmų Teatro salėje vilniečių atlikėjų ansamblis, vadovaujamas dirigento R. Šerveniko, stilingai ir šmaikščiai pasakojo I. Stravinskio “Kareivio istoriją”. Sužavėjo renginio režisierės Birutės Marcinkevičiūtės atliktas Skaitovo vaidmuo, perteiktas senąja rusų kalba, pripildytas vitališkos energijos, kuri pulsavo ir šokėjų – Kareivio bei Velnio (Gytis Ivanauskas ir Aurelijus Liškauskas) judesiuose. Choreografiją pastatymui sukūrė Birutė Banevičiūtė. Susilaukęs itin gerų atsiliepimų Maskvoje, šis spektaklis naujais aspektais praplėtė grynosios muzikos koncertais prisodrintą klaipėdiečių festivalio paletę, palikdamas šiltus, geltonus prisiminimus apie daugybę linksmai žydinčių saulėgrąžų ir panašių meninių išgyvenimų ilgesį būsimuosiuose renginiuose.

Keturiomis rankomis

Pavasarišką programą festivaliui paruošė pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. Savo koncertą jie pradėjo Klodo Debiusi pjese “Pavasaris”, o baigė skandalingojo I. Stravinskio baleto “Šventasis pavasaris” atlikimu fortepijonu keturiomis rankomis.

Klaipėdiečių publika gausiai aplodismentais įvertino šį milžinišką pianistų darbą. Nors tenka pripažinti, kad ausyse nuolat skambėjo originalioji – simfoninė baleto versija, kuri savo spalvomis ir gyvybingumu daro žymiai didesnį poveikį, nei kūrinio atlikimas fortepijonu.

Beje, “Šventojo pavasario” atlikimą Zubovai paskyrė neseniai iš gyvenimo pasitraukusio muzikologo Adeodato Tauragio, kuris ne vienai muzikų kartai dėstė apie I. Stravinskį ir kitą šiuolaikinę muziką Lietuvos muzikos akademijoje, atminimui.

Trys premjeros

“Klaipėdos muzikos pavasario” metu įvyko trijų lietuvių autorių – Vidmanto Bartulio, Žibuoklės Martinaitytės ir Loretos Narvilaitės – kūrinių premjeros. V.Bartulio kūrinį „Vakarykštei dienai“ atliko ansamblis „Vilniaus fagotynas“. Autoriaus teigimu, šiame kūrinyje „viskas labai laisva ir tradiciška. Emocionali muzika, ir tiek.“

Ž. Martinaitytės opusą „AB INITIO“ tūbai su fonograma grojo tūbininkas S.Kirsenko. Kompozitorė kūrinyje naudoja paukščių balsus, skambančius tiek fonogramoje, tiek pačios tūbos partijoje.

L.Narvilaitės kompozicija „Labirintas“ buvo sukurta specialiai pianistų S. ir R. Zubovų koncertui „Klaipėdos muzikos pavasaryje“. Kūrinyje vyrauja painios gamų linijos, žyminčios vingiuotą kelią gyvenimo (taip pat ir kūrybos) labirintu.

Nepaprasta viešnia

Festivalio uždarymo koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu ir diriguojamu prof. Sauliaus Sondeckio, muzikavo perkusijos virtuozė iš Didžiosios Britanijos Evelina Gleni. Prieš šešerius metus Stokholme klausiausi solinio šios atlikėjos koncerto, kuris tada man padarė didžiulį įspūdį, neišblėsusį iki šiol. E. Gleni pasirodymas Klaipėdoje pranoko visus lūkesčius. Tūkstantinė klausytojų auditorija jos klausėsi sulaikiusi kvėpavimą. Atlikėjos muzikalumas ir artistiškumas tiesiog pavergė visus. Ir orkestrantai, ir publika sėdėjo tarsi užhipnotizuoti, skambant bisui – solinei pačios E. Gleni kompozicijai “A Little Prayer” (”Mažasis maldininkas”). Magiškai veikė ne tik muzika, perkusininkės rankų judesiai. Įspūdinga buvo net tyla, kuri bene minutę skyrė paskutiniuosius marimbos garsus ir aplodismentų audrą. Klausiausi jos ir mąsčiau, kad tokioje tyloje nuolat gyvena pati Evelina, fantastiškai sugebanti milijonams žmonių atverti nuostabių garsų pasaulį. Labai džiugu, kad Klaipėdos festivalio klausytojai jį išgirdo. Visai nesentimentalių vyrų ir moterų akyse blizgėjo ašaros, kiti net negalėjo rasti žodžių patirtai būsenai įvardinti. O pasaulinio lygio žvaigždė paprastai ir nuoširdžiai kalbėjosi su visais gerbėjais, ją sveikinusiais po koncerto vykusio priėmimo metu.

Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru E.Gleni grojo barokinę Antonijo Vivaldžio bei šiuolaikinio brazilų kompozitoriaus Nėjaus Rosauro muziką, kurią perkusistė atliko vibrafonu bei marimba. Orkestras dar grojo Henrį Perselį, Jozefą Haidną ir Benjaminą Briteną. Kaip visada, grojo nepriekaištingai, tačiau nelinksmuose orkestrantų veiduose buvo matyti pastarųjų dienų konflikto su vadovu S.Sondeckiu žymės.

Šis koncertas turėjo ir svarbų politinį aspektą, nes juo prasidėjo tarptautinis projektas “Idėjų kryžkelė”, kurį įgyvendina Didžiosios Britanijos ambasada Lietuvoje ir Britų taryba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje proga. Klaipėdiečius pasveikino Jo Didenybė Didžiosios Britanijos Ambasadorius Lietuvos Respublikoje ponas Kolinas Robertsas, tą pačią dieną atidaręs naująjį savo valstybės konsulatą mūsų mieste.

Pranoko ankstesnius

Štai toks spalvingas, mušamųjų instrumentų garsais prikeltas ir pagarbintas buvo šiemetinis “Klaipėdos muzikos pavasario” festivalis. Jame vyravo tradiciškai akademinė kryptis, daugumoje renginių orientuota į klasikines koncertų formas įprastose erdvėse. Tik gaila, kad gera muzika, skambėjusi KU Menų fakulteto koncertų salėje, kurią atliko Klaipėdos kamerinis orkestras, “Vilniaus fagotynas”, tūbininkas S. Kirsenko, S. ir R. Zubovų fortepijoninis duetas, sulaukė vis dėlto mažokai klausytojų. Tačiau festivaliui naujoje erdvėje – Žvejų rūmuose surengtas I. Stravinskio “Kareivio istorijos” atlikimas ir Lietuvos kamerinio orkestro pasirodymas su E. Gleni suintrigavo daugiau žmonių. Ypač finalinis koncertas pakėlė festivalį į naują kokybinį lygį, kurio bus tikimasi ateinančiais metais jubiliejiniame XXX “Klaipėdos muzikos pavasaryje”. Minėtas koncertas, mano nuomone, neabejotinai tapo sėkmingiausiu ne tik šio festivalio, bet ir visų iki šiol vykusių pavasarių renginiu, palikęs pačius maloniausius įspūdžius ir melomanams, ir muzikos profesionalams.

by admin