“N. Drama 2004” atveria mūsų rezervato sienas

AKCIJA

“N. Drama 2004” atveria mūsų rezervato sienas

Ovidijus PETKEVIČIUS
Akcijos “N. Drama 2004” koordinatorius

Praėjusį savaitgalį Dramos teatre Gintaro Grajausko pjesės “Rezervatas” premjera prasidėjo naujosios lietuvių dramaturgijos akcija “N. Drama 2004”, truksianti net iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos.

Šiuolaikinė, lietuviška

Pagrindinis akcijos tikslas – pristatyti pačius naujausius teatro eksperimentus, kurių atsiradimui pagrindą suteikia būtent šiuolaikinės lietuvių dramaturgų pjesės ar tai, kas kada nors jomis gali pavirsti. Be specialiai akcijai “N. Drama 2004” pastatytos pjesės – G. Grajausko “Rezervato”, projekto metu bus parodyti įvairių Lietuvos teatrų naujausi, premjeriniai šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos pastatymai. Akcijos pabaigoje, 2005-ųjų kovo mėnesį, bus pristatyta dar viena su šio projekto vėliava gimusi premjera – teatro kritikės Rūtos Oginskaitės pjesė “Meškis po širdimi”. Tuo pat metu turėtų įvykti ir šiuolaikinių lietuvių dramaturgų “simpoziumas”.

Renginį, kurio atsiradimą inicijavo Klaipėdos dramos teatras, globoja Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrius bei Kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Šį vakarą Dramos teatre – antroji “N. Drama 2004” programą papildanti valstybinio Vilniaus mažojo teatro premjera – Mariaus Ivaškevičiaus pjesė “Madagaskaras”. Spektaklio režisierius – Rimas Tuminas.

Nyksta kaip bizonai

Lietuvos teatras jau keletą dešimtmečių įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose nenulipa nuo pjedestalo. Kultiniais tapę Lietuvos teatro režisieriai graibstyte graibstomi garsiausiuose Rytų ir Vakarų Europos teatruose. Iki šiol buvo galima pastebėti vieną dėsningumą – mūsų teatras garsėjo genialiais režisieriais ir pasaulinio garso pastatymais. Pastariesiems šioje “runkelių šalyje” konkurenciją tegalėjo sudaryti nebent krepšinis.

Paradoksalu, tačiau lietuvių teatras triumfavo ne nacionalinės dramaturgijos padedamas. Iš jos ilgai težinojome chrestomatiniais tapusius “Mažvydą” ar “Barborą Radvilaitę”. Tačiau pasaulio ribų ir užribių nepaisantis lietuvių teatras reikalavo ir naujos nacionalinės dramaturgijos, kuri naujai (ne tik lingvistine prasme) interpretuotų mūsų vietą “po saule”. Tad dėsninga, kad esame naujos šiuolaikinių lietuvių dramaturgų kartos atsiradimo liudininkai. Nors Mariaus Ivaškevičiaus, Gintaro Grajausko, Sigito Parulskio ar Vytauto V. Landsbergio (sūnaus) nepavadinsi bendraamžiais, tačiau juos vienija bendra “atdarų” sienų pasaulėžiūra. Šie ir būsimieji dramaturgai, kuriuos naujosios lietuvių dramaturgijos akcija “N. Drama 2004” galbūt inspiruos kūrybai, ir tampa pagrindiniu jos (akcijos) “objektu”. Kita vertus, Eimunto Nekrošiaus K. Donelaičio “Metų” pastatymas neabejotinai išlieka vienu iš “šiuolaikinės” lietuvių dramaturgijos idealų.

Iš rezervato į Madagaskarą

Pirmieji akcijos “N. Drama 2004” spektakliai akcentuoja šiuolaikinių dramaturgų kosmopolitizmą. G. Grajausko “Rezervatas” ir M. Ivaškevičiaus “Madagaskaras” tolumoje palieka “išbraidžiotus sodžiaus takelius” bei kuklias lietuvaites su valstietišku apatiniu trikotažu.

Kosmopolitizmas ženklina patį G. Grajausko pjesės atsiradimą bei jos kelią iki Klaipėdos dramos teatro. “Rezervatas” sukurtas Ajovoje (JAV), galbūt kaip tik besižvalgant į ugninio vandens ištroškusius, ne bizonais, o šaldytos mėsos pusfabrikačiais besimaitinančius paskutiniuosius indėnų palikuonis. Pjesė su didžiuliu pasisekimu Oskaro Koršunovo šią vasarą “perskaityta” Avinjono teatrų festivalyje Prancūzijoje. Dar prieš tai su aktoriais Dariumi Meškausku ir Egle Barauskaite (tąkart jiems talkino aktoriai vilniečiai) “Rezervato” skaitymai įvyko Naujosios dramos akcijoje Menų spaustuvėje Vilniuje. Šios akcijos rengėjas – Audronis Liuga, todėl naująjį Klaipėdos dramos teatro spektaklį teisingiausia būtų laikyti bendra šio teatro ir A. Liugos produkcija.

Nors negalėčiau taip detaliai nušviesti M. Ivaškevičiaus “Madagaskaro” tapsmo, vis dėlto ir čia galioja dėsnis “be sienų”. Esame pagaliau vieninga Europa! “Madagaskaras” neverčia per prievartą tapti juodaodžiu, tačiau kelionė erdvėje vyksta link “karštosios” klimatinės juostos, kur prošal praskriejančių Vakarų Europos sostinių dekadansas ir bohemiška aplinka vis dėlto nenugali kaimietiškos mūsų kilmės.

Išnyksta ribos

Pastaruoju metu sunku nubrėžti ribą tarp dramos, muzikinio ar šiuolaikinio šokio spektaklio. Ši riba iš tiesų visai išnyksta net dviejuose šiuolaikinės nacionalinės dramaturgijos pagrindu sukurtuose projektuose. Vasario ir kovo mėnesiais akcijoje “N. Drama 2004” bus pristatyti Antano Kučinsko ir Birutės Mar “Grimo opera” bei Gintaro Sodeikos ir Sigito Parulskio kamerinė opera “Vienatvė dviese”, kurios režisierius – Oskaras Koršunovas. Abiejų šių spektaklių premjeros įvyko šių metų šiuolaikinės muzikos festivalyje “Gaida”. Abiejų šių spektaklių koproduktorius – Oskaro Koršunovo teatras. Abu šie darbai intriguoja netikėtais sceniniais sprendimais bei originalia dramaturgija.

K. Donelaitis nepaseno

Akcijos “N. Drama 2004” objektu taps ir “laiko patikrinti”, tačiau naujai “perskaityti” kūriniai. E. Nekrošiaus režisuoti K. Donelaičio “Metai” deramai praturtins šio projekto programą. Besidomintys nacionaliniais autoriais E. Nekrošiaus teatro gerbėjai turės progą Klaipėdoje pamatyti abi spektaklio dalis „Pavasario linksmybes” ir „Rudens gėrybes”. (Spektaklių rodymo data dar derinama, sekite informaciją.)

Provokuoja kūrėjus

Perfrazuodamas Gintaro Grajausko žodžius, pasakytus prieš “Rezervato” premjerą, kad “pasaulis yra rezervatas, pilnas vienišų indėnų”, drįsčiau teigti, kad dramaturgai tokie pat “vieniši indėnai”, tik neturintys savojo “rezervato”. Priešingai nei rezervato, akcijos “N. Drama 2004” nejuos “ganyklų tvoros” ar bekraščiai “kukurūzų laukai”. Pati akcijos trukmė (penki mėnesiai) provokuoja naujų pjesių bei naujų pavardžių dramaturgijos padangėje atsiradimą. Tad pirmyn!

by admin