Natūra, atgijusi spalvose
Goda Giedraitytė
Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijoje iki kovos 5-osios eksponuojama autorinė Simono Gutausko (Vilnius) tapybos darbų paroda „Natiurmortai“.
Stiprioji pusė – koloritas
Tai pirmoji tapytojo paroda Klaipėdoje. Aktyviai kuriantis ir parodose nuolat dalyvaujantis menininkas, deja, dar neturėjo progos personaliai prisistatyti Klaipėdos menuomenei. Pirmajai pažinčiai autorius pasirinko natiurmortų kolekciją – viena vertus, labai klasikinį ir įprastą siužetą (būtina pabrėžti – autoriaus itin mėgstamą), antra – nesuvaržantį žiūrovo siužetinėmis peripetijomis ir leidžiantį atskleisti pačios tapybos esmę, t.y. spalvą. O būtent ji yra S.Gutausko stiprioji pusė. Gal todėl iš pirmo žvilgsnio paroda suformuoja vientisos spalvinės dėmės įspūdį, ir, tik įsižiūrėjus, atsiveria detalės.
S.Gutausko drobėse dominuoja raudona ir mėlyna. Puiki tapytojo koloristinė pajauta atliepia fovistines tradicijas: išryškinamas spalvų sodrumas ir sultingumas, svaigūs kontrastai, potėpio mostas. Pastarasis – šiurkštus, mėgaujamasi netvarkingais spalvų perėjimais, aštriais jų susikirtimais drobės paviršiuje. Menininkas nesistengia laikytis žiūrovui įprastos spalvų skaidulos, greičiau atvirkščiai – kuria akiai neįprastą spalvų pasaulį: žalias ar geltonas vanduo, raudonas dangus, mėlynos žuvys.
Klasikos reminiscencija
S.Gutausko tapysenos maniera – plakatiška, plokštuminė, nejuntamas erdvės, gylio formatas. Iškraipyti proporcijų bei perspektyvos dėsniai – formuojami keli žiūros taškai, t.y. vienu metu kompozicijoje matomi ir objektai en face, ir iš viršaus. Patys objektai – deformuoti, stilizuoti. Manipuliuojama ankstyvajam kubizmui būdingais eksperimentais.
Tačiau akcentuotina S.Gutausko natiurmortams būdinga įcentruota kompozicija – savotiška klasikinės tapybos reminiscencija. Tokiu būdu žiūrovo žvilgsnis nukreipiamas į svarbiausią, pagrindinį kūrinio dėmenį, o visi kiti elementai tik papildo bendrąją kompoziciją.
S.Gutausko natiurmortuose dažniausiai vaizduojamos vazos su gėlėmis, vaisiais ar vėžiais (pastarasis motyvas autoriaus itin mėgstamas), paukščių (gali būti ir popieriniai lankstiniai) figūros, maisto produktai, tačiau pasitaiko ir vakarėlių atributikos: kortos, kauliukai, gitara.
Su peizažo motyvais
Netikėtas ir išskirtinis autoriaus natiurmortų bruožas – peizažo (vandens telkinys su laiveliu, kalnai, būtinai – saulės diskas) motyvas fone. Dažnai tai – tiesiog įrėminto paveikslo reprodukcija, tačiau daugelyje kompozicijų formuojama savotiška erdvinė perspektyva, tarsi norint sukurti natiurmorto gamtoje įspūdį.
Galime tik spėlioti, ar šio savotiško lango į pasaulį atsiradimas natiurmorto kompozicijose nėra susijęs su kita menininko puoselėjama specializacija, t.y. vitražu bei stiklo kūriniais. Tačiau akivaizdu, kad dvimačiuose kūriniuose S.Gutauskas labiau mėgaujasi spalvų turtais nei šviesos žaismu. Spalva ir jos svaigulys yra S.Gutausko kūrinių idėja, siužetas ir esmė.
