Nebe už kalnų Lietuvos dainų šventė „Būties ratu“

Nebe už kalnų Lietuvos dainų šventė „Būties ratu“

Irena Armonienė

Klaipėdoje vyko miesto folkloro kolektyvų apžiūra, siekiant atrinkti geriausius Klaipėdos folkloro ansamblius, kurie galėtų atstovauti regionui 2007-ųjų Lietuvos dainų šventėje, bei įvertinti bendrą folkloro ansamblių situaciją šalyje.

Šauniai pasirodė „Smeltės“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Smeltužė“. Jai nenusileido Prano Mašioto mokyklos vaikų folkloro kapela „Vos girdis“. Klaipėdos etnokultūros centrui garbingai atstovavo vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai“.

Kitąmet liepos 3-8 dienomis Vilniuje bus surengta Lietuvos dainų šventė „Būties ratu”, kurios viena iš pagrindinių programų yra Folkloro diena, vyksianti liepos 6-ąją. Joje dalyvaus Lietuvos etnografinių regionų folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meistrai, tradicinės virtuvės žinovai, kitų etninės kultūros sričių puoselėtojai. Lietuvos dainų šventes organizuoja ir pasirengimui vadovauja Lietuvos liaudies kultūros centras.

„Saulutė rateliu tekėjo“ – Folkloro dienos tema

Gruodžio 16-ąją Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos bendrabučio salėje vyko miesto folkloro kolektyvų apžiūra. Ja siekta atrinkti geriausius folkloro ansamblius, galinčius atstovauti savo regionui 2007-ųjų Lietuvos dainų šventėje.

Folkloro dienai, kurios tema – „Saulutė rateliu tekėjo“, folkloro kolektyvai parengė 20 min. trukmės programas apie žmogaus darbus ir rūpesčius nuo saulės tekėjimo iki laidos bei nakties meto. Lauko darbai, šeimos apeigos ir šventės, kalendorinių švenčių papročiai ir apeigos, vaikų, piemenų, jaunimo užsiėmimai, gamtos reiškiniai – apžiūroje dalyvavusių kolektyvų pasirinktos temos.

Klaipėdos folkloro ansamblių parengtas programas vertino Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemetaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro vyr. specialistas Arūnas Lunys, Klaipėdos apskrities folkloro ansamblių konsultantės Zita Baniulaitytė ir Elena Matulionienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Apžiūroje dalyvavo aktyviausieji

Apžiūroje dalyvavo ir tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“. Folkloro kolektyvus apžiūroje vertino etnokultūros specialistų komisija – Nijolė Sliužinskienė, Elena Matulionienė, Arūnas Lunys, Jūratė Šemetaitė, Zita Baniulaitytė. Irenos ARMONIENĖS nuotraukos

Klaipėdos mieste, Etnokultūros centro duomenimis, yra 18 vaikų ir suaugusių folkloro ansamblių, klubų. Iš jų apžiūroje dalyvavo 12: Etnokultūros centro folkloro ansambliai „Kuršių ainiai“ (vad. Jolita Vozgirdienė ir Alvydas Vozgirdas), „Alka“ (vad. Rita Šukienė ), tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ (vad. Elena Šalkauskienė ir Jonas Petrauskas), vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kuršiukai“ (vad. Margarita Macijauskienė ir Vaidotas Macijauskas), Etnokultūros centro ir Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Vorusnėlė“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė), Klaipėdos miesto „Versmės“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Versmelė“ (vad. Ingrida Jankienė), „Smeltės“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Smeltužė“ (vad. Raimonda Milašienė), Prano Mašioto mokyklos vaikų folkloro kapela „Vos girdis“ (vad. Alvydas Vozgirdas), „Ąžuolyno“ gimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Gervelė“ (vad. Asta Strumilienė), Žemaičių kultūros draugijos Klaipėdos miesto skyriaus folkloro klubas „Žemaičių alkierius“ (vad. Vida Čepulienė ir Janina Zvonkuvienė), Klaipėdos miesto folkloro klubas „Šeimyna“ (vad. Danutė Krakauskienė).

Tai aktyviausi Klaipėdos folkloro kolektyvai, klubai.

Problemos entuziazmo nemuša

Lietuvos liaudies kultūros centro specialistai, jau dalyvavę kitų miestų, rajonų folkloro kolektyvų apžiūrose, džiaugėsi, kad šalyje jaučiamas folkloro atgimimas. Buriasi nauji folkloro kolektyvai, klubai, vis didesnis dėmesys kreipiamas į regiono tradicijų propagavimą. Šalyje situacija gerėja, o Klaipėdos miestą, specialistų manymu, galima laikyti pavyzdiniu. Ansamblių meno vadovai čia dirba teisinga linkme.

Pirmą pusdienį pasirodę vaikų folkloro kolektyvai stebino gabumais ir natūralumu muzikuojant, šiurpias istorijas porinant, trankius šokius šokant, dainas dainuojant. Antrąjį pusdienį akį džiugino suaugusiųjų parengtos programos. Galima pasidžiaugti, kad folkloro kolektyvams vadovauja išties geri etninės kultūros žinovai, mokantys sudominti jaunąją kartą, puoselėjantys krašto tradicijas.

Meno vadovams patarta šiek tiek atsargiau rinktis liaudiškų šokių repertuarą. Šiandien yra išleista daugybė leidinių, kuriuose pateikti stilizuoti liaudies šokių variantai ir folkloristams nederėtų jais remtis.

Vaikų folkloro kolektyvų vadovai viena iš silpniausių ansamblių vietų įvardino instrumentarijų. Ansambliams trūksta muzikos instrumentų, instrumentinės grupės vadovų. Kyla minčių „skolintis“ muzikantus iš kitų folkloro kolektyvų. Kai kurie Klaipėdos vaikų folkloro ansambliai patiria itin didelę narių kaitą, ir tik vadovų entuziazmo ir didelio atsidavimo dėka šių ansamblių meninis lygis išlaikomas.

Rimtas išbandymas šiemet teko „Ąžuolyno“ gimnazijos folkloro ansambliui „Gervelė“, pavasarį išskraidinusiam užaugusius „gerviukus“, o rudenį subūrusiam naujus narius.

Kai kuriose mokyklose itin aktyvus vaikų dalyvavimas folklorinėje veikloje. Gausus „Smeltės“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Smeltužė“ nebeįstengia priimti visų norinčiųjų jį lankyti.

Ne visi kolektyvai pajėgūs atnaujinti tautinius rūbus. Dažniausiai jų nariams tenka patiems rūpintis savo apranga. Ypač tautinių kostiumų trūksta Klaipėdos mokyklų folkloro ansambliams.

Paveldo šedevras

Klaipėdos vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvų pasirodymai įvertinti palankiai. „Bendras vaizdas puikus, – teigė J.Šemetaitė. – Visi ansambliai tokie skirtingi, saviti – puikiai gali vieni iš kitų mokytis“.

Folklorinėje veikloje dalyvaujantys vyresnio amžiaus žmonės gražiai šoka tradicinius šokius ir galėtų pamokyti jaunesniuosius. Turintys stiprias ir gausias instrumentines grupes galėtų talkinti folkloro kolektyvams, kurių silpnesnis instrumentarijus.

Ansambliams pažerta daugybė patarimų, belieka jais pasinaudoti. Šiuo metu laukiama oficialaus rašto-kvietimo Klaipėdos folkloro ansambliams dalyvauti 2007-ųjų Lietuvos dainų šventėje „Būties ratu“. Tikimasi, kad visi apžiūroje pasirodę miesto folkloro kolektyvai bus pakviesti.

Dainų švenčių tradicija – tai unikalus nacionalinės kultūros reiškinys. Jo vertę pasaulio mastu patvirtino Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką pripažinusi (2003 m. lapkričio 7 d.) žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

by admin