„Nextart”, arba Pavadinimo improvizacijos
Darius Vaičekauskas
Vilnietis menininkas Juozas Laivys, bendradarbiaudamas su Klaipėdos dailės parodų rūmais, juose pradėjo įgyvendinti projektą – užrašo „PARODŲ RŪMAI” improvizacijas.
 |
| J.Laivys pirmiausia privertė auksu žvilgėti paradinę Klaipėdos dailės parodų rūmų iškabą. Dariaus Vaičekausko nuotrauka |
Konkretus išraiškos objektas – vienuolikos raidžių užrašas „PARODŲ RŪMAI” ant pastato Aukštojoje gatvėje 3, Klaipėdoje. Per 11 šių metų mėnesių turėtų būti įgyvendinta 11 menininko J.Laivio sumanymų, tiesiogiai susijusių su institucijos pavadinimu bei jos veiklos specifika.
Metų pabaigoje planuojama išleisti katalogą ir CD, reprezentuojantį įgyvendintus projektus bei Klaipėdos dailės parodų rūmus. Šimtas katalogo egzempliorių bus sunumeruoti ir turės autentišką vertę.
Pastaraisiais metais, kai tapo populiaru steigti meno centrus ar šiuolaikinio meno institutus, dėmesio atkreipimas į istoriškai nusistovėjusį vaizduojamąją kūrybą pristatančios institucijos pavadinimą yra idėjiškai įdomus ir svarbus faktas. Klaipėdos dailės parodų rūmai, tiesiogiai pavaldūs miesto savivaldybei, yra vienas iš nedaugelio kultūros traukos centrų, veikiančių Vakarų Lietuvoje.
Akivaizdu, kad gyvename laisvos rinkos santykiais grindžiamoje visuomenėje, kur įvairiausių institucijų reklamos atlieka reprezentacinę ar informacinę funkciją. Tokiame kontekste šis sumanymas, idėjiniu atspirties tašku pasirenkant jau kone 30 metų nesikeičiantį užrašą „PARODŲ RŪMAI”, galėtų būti suvokiamas kaip nextart meno pavyzdys. Tai „sekančiai“ menininkų kartai būdingas darbas. Vienareikšmiškai demonstruojantis šiai srovei nesvetimą pagarbą konservatyviajai meninei raiškai, kuri tiesiogiai „nextartininkų” traktuojama kaip atspirties platforma.
Šiame projekte pastebimos ir novatoriškos, aktualios kalbėsenos paieškos, savitas visuomeninės erdvės ir objekto traktavimas, neišvengiamas žiūrovo ir kūrinio komunikacijos formų aktualizavimas.
Vienuolikos sumanymų, kuriuos sujungia tas pats pavadinimas, įgyvendinimas per vienerius metus taip pat nėra atsitiktinis. Tokiu būdu demonstruojama kūryba neišvengiamai dekonstruoja tradicinę parodoms skiriamo laiko intervalo sampratą, kartu patį projektą leidžia interpretuoti kaip atitinkamą informacijos sklaidos greitį turinčią išraišką, būdingą XXI a. pradžios konceptualiajai kūrybai.
