Noriu pabėgt ir sugryžt pas KAŽKĄ

Noriu pabėgt iš pasaulio, nes jame neberandu TO, kas galėtų
mane sustabdyti ir sutramdyti mano užsispyrimą BĖGTI…..
Nebeįdomu stebėti naktį žibančių žvaigždių… Nors ir
neskaičiuodavom jų kartu. Nėra smagu laukti
saulėlydžio,nes nauja diena vis tiek nieko NAUJA nebeatneša.

MAN SUNKU. Kartoju tai, bet manęs tai neveikia. Nes
anksčiau vis sakydavau: „TU STIPRI“. Juk sidabrinė
žvaigždė nepasiduoda! Ji turi svarbų tikslą – sužibti. Ir ne
valandai… Ilgiau. Kol rašysiu, kol kursiu… Kol kažkam tai
bus svarbu… Kol bus jėgų kurti.

Bet jau dabar nebegaliu. Neturiu, to, kas suteiktų man ta
galią, tuos jausmus, kurių vedama as išlieju visą save.
Nuosirdžiai. Ir tik Jam. Kol kas. Nes TU vis dar mano širdy….
Mano eilėse, mano kasdieninėje maldoje… Mano mažame
SMARAGDINIAME PASAULYJE…. Kurį tu sukūrei man… Iš
mano smaragdinių akių gelmės…

Ką daryti, kai JAUTIES VELNIŠKAI VIENAS ?.. Ir neberandi
to, kas galėtų įrodyti, jog tas jausmas, vadinamas MEILE
egzistuoja?!.

Gal bandyti susigrąžinti JĮ? Tą, kurį palikau. Bet tik jam
rašau savo eiles, galvoju apie jį…. JIS buvo vienintelis TOKS
ypatingas…

Sorry, kad mano mintys padrikos…. Tiesiog laukiu patarimų
ir komentarų. Gal kas supras mane.

Tęsinys—-

Jis surado mane…. Tada, kai netikėjau niekuo ir nebelaukiau
Jo…. Gal tu tas mažas angelų pasiuntinys, atradęs ir
privertęs mane vėl nusišypsoti?:) ir privertęs mano širdį
plakti kiek stipriau? Ne, tai dar ne meilė. Tiesiog mažutis
susižavėjimas, sujungęs mus…kai tik išvydome vienas
kitą.:) Gal Tu atėjai užgydi mano širdį? Noriu tikėt…. Juk
vien tavo „karamelinės“ akys ištirpdė stiklus ir ledą,
įsirėžusius ir apgaubusius mano sielą…

Atsiprašau,kad galbūt, kai Tave įsimylėsiu, greit neišgirsi
žodžio „myliu“…. Atsiprašau… jis jau kelerius metus
uždarytas giliausiame kampelyje. Padėk jam išsilaisvinti,
padėk sužibėti mano akyse ir lūpose…. Ačiū, kad atradai
mane.

by admin