Nubrauksime užmaršties dulkes – pagerbsime A.Braką
Kristina Jokubavičienė
Balandžio pradžioje Klaipėdoje minėsime 120-ąsias Adomo Brako, vienintelio profesionalaus lietuvio dailininko, nuolat gyvenusio prieškario Klaipėdoje, gimimo metines.
 |
| Adomo Brako autoportretas, nutapytas maždaug 1918-1919 metais. |
Įamžins atminimą
Vaikų dailės mokyklai bus iškilmingai suteiktas Adomo Brako vardas, mokslinės konferencijos metu bus pirmą kartą nagrinėjama A.Brako kultūrinė, visuomeninė veikla, o dailininko kūrybai skirtoje parodoje visuomenė pirmą kartą pamatys išlikusius originalius A.Brako kūrinius, saugomus Lietuvos muziejuose, archyvuose, privačiuose rinkiniuose. Vakaro metu kartu su aktoriais ir atlikėjais išgyvensime žmogaus ir kūrėjo dramą, pajusime XX a. pirmos pusės Klaipėdos kultūrinio gyvenimo atmosferą.
Į dailininko gimimo metinių minėjimą atvyks jo giminės – sūnaus Tautvydo šeimos nariai, kurie padovanos Adomo Brako dailės mokyklai klaipėdiečio tapytojo Juozo Vosyliaus nutapytą A.Brako portretą.
Dailininko A.Brako gimimo metinių minėjimo programą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Vardas – mokyklai
A.Brakas, kaip ir daugelis kitų prieškario Klaipėdos kultūrai nusipelniusių žmonių, šiandien yra nepelnytai užmirštas. Nuo 1945 metų Klaipėdoje nebuvo oficialiai paminėtas nė vienas A.Brako jubiliejus, mieste iki šiol nėra jam skirtų atminimo ženklų.
Netinkama partiniams ideologams A. Brako biografija, jo tremtis nulėmė, kad sovietiniais laikais jis buvo tarp neminėtinų asmenų. Šimtąsias A. Brako gimimo metines 1986-aisiais pažymėjo tik Martyno Mažvydo klubas Vilniuje.
2006-ųjų vasario 13-ąją Klaipėdos miesto tarybos sprendimu uostamiesčio Vaikų dailės mokyklai suteiktas Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos vardas. Tai giliai prasmingas dailininko ir subtilaus bei jautraus pedagogo atminimo įamžinimas.
Tarp krašto šviesuolių
A.Brako veiklą, kuri buvo labai įvairialypė – dailininkas, pedagogas, publicistas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius ir aktyvus jo dalyvis, taikliai nusakė Vydūnas: „Kur Mažojoje Lietuvoje paskutiniomis 20 mt. buvo Lietuvių daroma, kas galėjo būt menama su pasigėrėjimu, čia buvo ir Adamas Braks. <…> Įgijęs teisėtai visų pasitikėjimą, buvo reikalaujamas visokiems žygiams ir darbams“. (Mažosios Lietuvos lietuvių šventė su giesmėmis, kalbomis ir dainomis. Klaipėda, 1927, p. 34).
A.Brako pavardė visada minima greta Vydūno, Jokūbo Stiklioriaus, Viliaus Gaigalaičio, Martyno Jankaus, Jurgio Mikšo, Enzio Jagomasto ir kitų krašto šviesuolių pavardžių.
Studijavo Paryžiuje
A.Brakas gimė 1886 m. balandžio 5-ąją Jankaičių kaime (tarp Kalotės ir Kretingalės, Klaipėdos apskrityje) smulkių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. Gyvendamas Tilžėje, jis pirmą kartą susitiko Vydūną, kurio asmuo ir idėjos pakreipė visą jo gyvenimą. 1908-1910 metais A. Brakas mokėsi Nacionalinėje aukštojoje dailiųjų menų mokykloje Paryžiuje.
Klaipėdoje A.Brakas apsigyveno 1914-aisiais. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis įsitraukė į politinį krašto gyvenimą. 1920-1923 metais A.Brakas buvo Prūsų lietuvių susivienijimo Tautos tarybos pirmininkas, o 1922-aisiais dalyvavo Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, kurioje svarstytas Klaipėdos krašto klausimas. 1922-1939 metais dailininkas mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dėstė piešimą, buvo mokinių mylimas pedagogas.
Statė spektaklius
A.Brakas visą gyvenimą žavėjosi Vydūno idėjomis, sekė juo ir kartu dirbo „Santaroje”, krašto lietuvių jaunimo organizacijų draugijoje. Kartu su bendraminčiais jis buvo Klaipėdos krašto giedotojų draugijos „Aida“ (1919), švietimo ir kultūros draugijos „Aukuras“ (1922) steigėjas, vienas iš Klaipėdos krašto muziejaus, Muzikos mokyklos iniciatorių, Valstybės teatro Klaipėdoje repertuaro komisijos narys.
Draugijai „Aida“ A.Brakas vadovavo iki 1939 metų. Jis režisavo per šimtą spektaklių, iš jų keturiolika Vydūno dramų, kūrė jiems dekoracijas.
Skleidė lietuvybę
Skleisdamas lietuvybę, A. Brakas važinėjo po kraštą, rengė tradicines šventes Rambyne, Juodkrantėje, sakė kalbas, pasižymėjo kaip puikus oratorius.
Nuoširdus, tolerantiškas, atviraširdis žmogus, svajotojas ir idealistas, buvo visų mėgstamas, mylimas ir laukiamas.
A.Brako veiklą rėmė ir visaip jam talkino žmona Marija Brakienė. Jų svetingi namai Klaipėdoje buvo svarbi lietuvininkų susibūrimo vieta.
Kapo vieta nežinoma
Hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą, už veiklą prieš germanizavimo politiką A.Brakas buvo suimtas.
Priverstas palikti Klaipėdą, 1939 m. dailininkas persikėlė į Kauną, dirbo „Saulės“ gimnazijoje piešimo mokytoju.
Prasidėjus sovietų okupacijai, ankstyvą 1941-ųjų birželio 14-osios rytą jis buvo suimtas ir kartu su sūnumi Tautvydu ištremtas į Altajaus kraštą, Kamenio miestą.
Dirbo teatro dekoratoriumi Kamene, vėliau Bijsko valstybiniame teatre. 1947 metais A.Brakas už „antitarybinę agitaciją“ buvo nuteistas 10 metų kalėti.
Nusilpęs ir apakęs A.Brakas 1952 m. kovo 3 d. mirė Barnaulo kalėjime. Kapo vieta nežinoma.
Iliustravo knygas
Svarbiausia A.Brako kūrybos sritis buvo knygų grafika. Jis iliustravo ir grožinės literatūros leidinius, ir savo iliustravimo specifiką turinčią mokomąją literatūrą. Daugiausia dailininkas apipavidalino Vydūno leidinių, pjesių, knygų, kūrė viršelius, atsklandas, užsklandas, vinjetes, iliustracijas.
A.Brakas piešė Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų portretus knygoms ir periodikos leidiniams, sukūrė atvirukų, afišų, plakatų, draugijų emblemų, tapė paveikslus.
Bendroje XX a. pradžios lietuvių dailės panoramoje A.Brakas iškyla kaip aktualių Klaipėdos kraštui leidinių iliustratorius. Jo kūriniai, turintys simbolikos ir stilizacijos elementų, atskleidžia krašto savitumą ir dvasią.
Architektūrą ne tik tyrinėjo
Pagal dailininko projektą buvo pastatytas paminklas 1923 metų sukilėliams Klaipėdos miesto kapinėse (1925), Kristijono Donelaičio gimnazijos pastatas Pagėgiuose.
A.Brakas tyrinėjo lietuvių liaudies architektūrą ir piešė lietuviškų medinių namų dekoro elementus, ornamentiką, laikė juos svarbiu tautinio savitumo požymiu.
Straipsniuose ir paskaitose A.Brakas populiarino lietuvių liaudies ir profesionaliąją dailę, skaityti paskaitas kvietė žymius kultūrininkus, menininkus, mokslininkus.
Kūrė ir tremtyje
Tremtyje A. Brakas piešė nedidelio formato piešinius pieštuku, rašalu, rečiau akvarele ant prasto popieriaus, kartono. Jis projektavo antkapius mirusiems lietuvių tremtiniams, komponavo ženklus. Piešiniuose varijuojami ankstesnių kūrinių motyvai, gausu likimo draugų portretų.
Iš tremties jis rašė žmonai laiškus. Kaip ir piešiniuose, laiškuose atsispindi dailininko gyvenimo siekiai, pasaulėjauta, atsiskleidžia tragiškas likimas žmogaus ir menininko, nepraradusio šviesaus tikėjimo gėriu.
Išblaškyti po pasaulį
Lemtis nepagailėjo dailininko kūrinių. Jie išblaškyti po visą pasaulį: nuo Sibiro iki Jungtinių Amerikos Valstijų, daugelis negrįžtamai prarasti. Tai, kas pateko į archyvus, muziejus, yra žinoma ir saugoma. Dalis kūrinių pateko į sąžiningų kolekcininkų rankas, daug kas buvo surinkta bent kopijų pavidalu, kūrybos likučiai su meile išsaugoti artimųjų.
Rengdami pirmąją A. Brakui skirtą parodą, siekėme atskleisti visas dailininko kūrybos sritis, parodyti kuo daugiau šiuo metu mums žinomų išlikusių kūrinių.
Parodoje pamatysime…
Didžiausią dalį, net 60 originalių dailininko kūrinių, gavome parodai iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo Vilniuje. Tai iki šiol niekur neeksponuoti, buvę žinomi tik siauram specialistų ratui A.Brako darbai.
Parodoje bus eksponuojami trys dailininko paveikslai: du iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kaune ir vienas iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus.
Bus galima pamatyti ir didžiąją dalį A.Brako iliustruotų leidinių: pradedant Vydūno drama „Tėviškė“ (1908) ir baigiant J.Remeikos trilogija, skirta Lietuvos praeičiai (1938-1940). Visi leidiniai – iš KU bibliotekos dr. K.Pemkaus ir mažosios Lietuvos archyvų.
Nemažą parodos dalį sudarys rankraščiai, laiškai, dokumentai ir archyvinės nuotraukos. Šiuos eksponatus parodai taip pat skolino LLMA, minėti muziejai, privatūs asmenys, A.Brako giminės ir artimieji.
Vyks konferencija
Pasak rengiamos mokslinės konferencijos kuratorės dr. Silvos Pocytės, konferencijoje „bus pirmą kartą ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje nagrinėjama įvairialypė pirmojo profesionalaus lietuvininko dailininko A.Brako veikla, padėsianti geriau suvokti to meto lietuvininkų klaipėdiškių gyvenseną, puoselėtas kultūrines, dvasines, tautines vertybes. Džiugu konstatuoti, jog krašto istorijos ir kultūros tyrinėtojų darbuose ši asmenybė nėra užmiršta, ji yra prisimenama, apie ją yra rašoma. Tai liudija tematinė pranešimų įvairovė, kuri bus tyrinėjama konferencijos metu“.
Konferencijoje dalyvaus pranešėjai iš Vilniaus ir Klaipėdos. Joje bus aptarta bendroji Klaipėdos krašto kultūrinė ir politinė aplinka (S.Pocytė), analizuojamas A.Brako ir Vydūno idėjų bendrumas (V.Bagdonavičius), nagrinėjama švietimo situacija ir Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuviškoji aplinka (N.Strakauskaitė).
A.Brako dailės kūrinius nagrinės K. Jokubavičienė, Klaipėdos kultūrinių draugijų steigėjo ir puoselėtojo veiklą pristatys D.Kšanienė, Pagėgiuose pagal A.Brako projektus pastatytus statinius apžvelgs E.Dargužas ir P.Vaišvilas.
Atskleis istorinę tiesą
Konferencijos pranešėjai A.Arbušauskaitė ir I.Tumavičiūtė kalbės apie skaudžius A.Brako ir jo šeimos išgyvenimus nacių ir sovietinės okupacijos metais, sūnaus Tautvydo grįžimą iš Sibiro į Lietuvą prisimins V.Kaltenis, B.Aleknavičius aptars sovietiniais metais ignoruotą viešą istorininį atminimą apie A.Braką. Z.Genienė ir V.Vaivada pristatys Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Klaipėdos universiteto bibliotekoje saugomus dokumentus apie A.Braką ir jo artimuosius.
Visa A.Brako kūryba ir veikla spinduliuoja ypatingu tėvynės meilės jausmu. Dvasinio idealizmo nuostatos, romantizuota tautos praeities vizija, projektuojama į ateitį, atskleidžia istoriškai svarbų krašto kultūrinės raidos etapą.
Minėdami A.Brako gimimo metines, tikimės, kad vieno iš ryškiausių XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūros ir dailės veikėjo atminimas taps artimas visiems, kuriems brangus Klaipėdos krašto kultūros paveldas.
Minėjimo programa
Balandžio 5 d., trečiadienį, 16 val. Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje (Rumpiškės g. 45) – Adomo Brako vardo suteikimo Klaipėdos vaikų dailės mokyklai iškilmės. Mokyklos auklėtinių projekto „Dailininkui Adomui Brakui – 120“ pristatymas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros III kurso studentų projektinių darbų „Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos ženklas“ pristatymas.
Balandžio 6 d., ketvirtadienį, 10 val. LDM Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) – mokslinė konferencija „Užmaršties dulkes nubraukus. Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo Adomo Brako 120-ąsias gimimo metines minint“.
Balandžio 7 d., penktadienį, 17 val. LDM Prano Domšaičio galerijoje – parodos „Mūsų brangiajam gimtajam krašteliui“, skirtos dailininko Adomo Brako kūrybai, atidarymas. Paroda veiks iki 2006 m. gegužės 7 d.
Balandžio 7 d., penktadienį, 18 val. LDM Prano Domšaičio galerijoje – kultūrinis vakaras „Kad lietuvis su džiaugsmu prisipažintų esąs lietuvis“. Dalyvauja aktoriai V.Kochanskytė, P.Venslovas, vokalistė S.Kubiliūtė, pianistė R.Gutautaitė, Klaipėdos etnokultūros centro ir Mažosios Lietuvos bendrijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Vorusnėlė“ (vad. D.Kiseliūnaitė), choras „Klaipėda“ (dirigentas prof. K.Kšanas, koncertmeisterė M.Mosonienė). Vakaro scenarijus ir režisūra – V.Kochanskytės.
