Nuėję ir ateinantys K.Kšano metai
Kūrybingas ir smalsus – jo visur pilna: Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Operos studijoje, koncertų, Muzikinio teatro salėse, choro repeticijose, įvairių institucijų posėdžiuose, vertinimo komisijose ir kitur. Naujųjų metų išvakarėse profesorius Kazimieras Kšanas švęs gražią asmeninę sukaktį.
Laima Sugintienė
Energingas ir jaunatviškas – užtenka pamatyti jį diriguojant… Diplomatiškas. „Profesionalios, tačiau visada geranoriškos pastabos,“ – teigia šaltiniai iš egzaminų vertinimo komisijų. Jo tradicinį „o kaip jūs manote?“, neabejoju, girdėjo visi šias eilutes skaitantys.
Atsakingas ir pareigingas
O kaip į jūsų gyvenimą atėjo muzika? – klausiu. „Vidurinėje mokykloje buvo geras muzikos mokytojas, dainavau chore, visa šeima buvo muzikali, tėvas grojo mandolina. Manęs niekas ir neklausė, ko aš noriu, sakė, tinki triūbai. Ją ir pradėjau pūsti, šokiuose grodavom“, – šyptelėjo sukaktuvininkas.
Jis puikus organizatorius, atsakingas ir pareigingas. Per 20 metų vadovavo Liaudies operai, pastatė 10 operų.
„Mano profesorius Klemensas Griauzdė sakė: Kazimierai, tu turi įkurti teatrą. Nors paskyrimas buvo į teatrą, jo kaip ir nebuvo: keleri metai jau nevyko jokie spektakliai, egzistavo tik labai pagyvenęs choras. Tiesą sakant, gavau apgavystę. Tačiau surinkau visą orkestrą, net arfą kažkur rajone radau… Ir viskas nemokamai! Fanatiškai laikiausi. Ko gero, mano profesorius neapsiriko su tuo paskyrimu“, – šypsojosi jubiliatas. Jo nuomone, per tuos 20 metų svarbiausi buvo paskutiniai penkeri, prieš pat Muzikinio teatro įkūrimą, kai atvažiavo Viačeslavas Tarasovas. Didėjo choras, orkestras. Jie buvo ir sunkiausi. Reikėjo formuoti trupę. Vieni jos nariai gaudavo atlyginimą už etatą, o kiti grojo veltui. „Penkerius metus jungiau ir tokius, ir tokius, nelengva buvo… – prisimena jis. – Sunku buvo ir repertuarą formuoti, labai ribojo pajėgumai. Užvaldydavo įvairios kūrybinės idėjos, tačiau ne visas galėdavau įgyvendinti. Vis dėlto manau, kad man pavykdavo paskirstyti vaidmenis, lyg ir nepadariau klaidų. Galvodavau apie žmones, kas kam tiks.“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas V.Tarasovas – pirmasis profesionalus dainininkas, profesoriaus pakviestas į Klaipėdą, noriai dalijosi prisiminimais: „Maestro kvietimu čia atvykau 1982-aisiais. Jis pažadėjo, kad po ketverių metų Klaipėdoje bus įkurtas muzikinis teatras. Taip ir įvyko, visi jo pažadai išsipildė. Žadėjo, kad per sezoną gausiu butą, o gavau po mėnesio. Pradžioje miegojau grimo kambaryje. Tame pačiame pastate buvo miesto Kultūros skyrius, su jo vadove Nijole Novogreckiene susitikdavome ant laiptų. Teatras labai gražiai priėmė. Po manęs atvyko M.Gylys, D.Žūsinaitė, V.Kurnickas, devyni orkestro muzikantai. Maestro diriguojant vyko aukšto meninio lygio spektakliai. Tai žmogus iš didžiosios raidės – kuklus, puikus organizatorius, geras specialistas. Nesu matęs geresnio vadovo. Subtilus ir diplomatiškas. Jam nuolat kildavo daug klausimų, jis viską analizuodavo. Visi girdėjo jo nuolatinį „Jūs taip manote?“, „O kaip Jūs galvojate?“ Atrodė, kad jis nuolat konsultuojasi. Jis nulėmė mano karjerą. Iki šiol koncertuoju su choru „Klaipėda“.
Mačiau visus Liaudies operos spektaklius. Labiausiai įsiminė „Hofmano pasakos“. Berods, taip pat buvo Naujųjų išvakarės…
„Jūs taip manote (argi nesakiau…)? Nors visi „išnešioti“, visi spektakliai labai brangūs, aš irgi šį išskirčiau. Sunkiai jį „gimdėm“, dekoracijas vilkino Vilnius“, – prisimena profesorius.
Seka muzikinį gyvenimą
Maestro ir šiandien atidžiai seka Muzikinio teatro veiklą: „Matau, domiuosi, mane kviečia. Ir dabartinė, ir buvusi vadovybė. Jaučiu jų dėkingumą, pagarbą. Užaugo orkestras. Neblogas choras“. Priminsiu – jam nuo pat įkūrimo vadovauja maestro studentas Vladimiras Konstantinovas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris.
„Likimui esu dėkingas už tai, kad suvedė su šiuo žmogumi, – tvirtino jis. – Kodėl? Pirmiausia – maestro K.Kšanas yra plačių pažiūrų muzikas ir neordinaraus talento pedagogas. Šio talento svarbiausia paslaptis – gebėjimas tikėti savo mokiniais. Vieną kartą jis patikėjo manimi, tada dar 17-mečiu vaiku. Būdamas antro kurso studentas (na, jau 18 buvo suėję), buvau pakviestas bendradarbiauti jo vadovaujamame Liaudies operos teatre, kuris vėliau, kaip žinome, evoliucionavo į profesinį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Džiaugiuosi dirbdamas šiame teatre ligi šiol, turiu tam daug, labai daug pagrindo. Matau teatro „klestėjimo ir nuopuolio“ periodus, jaučiu grėsmes, skaudžiai jas išgyvenu, kritiniais momentais (ach, nepainiokime su dabar taip populiariu „sunkmečiu“) stengiuosi neleisti kūrybai užgesti. Kas šioje istorijoje svarbiausia? Man svarbiausia yra tai, kad tikiu šio teatro gera ateitimi. Kodėl? Todėl, kad maestro K.Kšanas gerai žinojo, kaip puoselėti operos teatro idėją šiame mieste. Žinojo ir savo žinią perdavė savo mokiniams.“
Bakalaurams ir magistrantams dėstęs dirigavimą, partitūrų pažinimą, orkestro pagrindus, K.Kšanas išleido 43 absolventus – choro dirigentus. Iš šio būrio paminėjo ir Aistę Banevičiūtę. „Dauguma mano klasės absolventų yra choro dirigentai įvairiuose Lietuvos miestuose, mokyklose, kultūros namuose“, – džiaugėsi pedagogas.
Pastovus ir prieraišus
K.Kšano biografijoje – vos kelios darbovietės, beveik 40 metų – ta pati Liepų (anksčiau vadinta M.Gorkio) gatvė, per 40 metų – tas pats choras ir… ta pati žmona. Be to, jis – šaunus senelis.
Aštuonerių anūkas Juozas porino: „Mano senelis geras, linksmas ir kartais griežtas. Gražus, pasišiaušęs ir gabus. Mes su seneliu važiuodavom kartu į sodą, ten traiškydavom kolorado vabalus, degindavom medžių šakas ir lapus. Dar maudydavomės upėje. Kai aš dar pats nemokėjau važiuoti dviračiu, senelis vežiodavo mane ant balkiuko. Kai manęs niekas negali pasiimti iš mokyklos, tai pasiima senelis, ir mes važiuojam autobusu. Kartais, kai mes ilgai važiuojam, jis man duoda obuolių ir spurgą. Ir aš dažnai matau, kaip senelis diriguoja. Kai diriguoja, jaudinasi ir būna labai rimtas, o kai kalba – linksmas ir džiaugiasi.“
Klaipėdos universiteto Informatikos katedros profesorius, habilituotas daktaras Antanas Andrius Bielskis, ilgametis Liaudies operos solistas, choro „Klaipėda“ dainininkas atviravo: „Mudu su K.Kšanu pažįstami jau nuo pirmųjų jo darbo Klaipėdoje metų. Ypač vertinu šio muziko meninius gebėjimus ruošiant choro ir įvairių koncertų repertuarus. Jis buvo ir yra puikus pianistas, padėjęs parengti daugelį mano atliekamų solisto partijų visuose Liaudies operos spektakliuose bei koncertuose. Gerbiu K.Kšaną už jo atsidavimą puoselėjant chorinę kultūrą.“
Apie ką bekalbėjome, K.Kšanas vis grįždavo prie muzikos. O be muzikos, teatro – kas dar?
„Pušynai, jūra. Mėgstu sode pasikapstyti. Tiesą sakant, nesu aš nei žvejys, nei grybautojas. Hm, teisingai, norėčiau koncerte ką nors kaimiško patraukti… Kaip jūs manote?..“
Nuotaikingas nemokamas šventinis koncertas „Nueinančius metus palydint“, skirtas prof. K.Kšano jubiliejui, įvyks Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje gruodžio 27 d. 16 val. Jame skambės įvairių kraštų autorių dainos, operų, operečių ištraukos, kurias, diriguojant energingam ir jaunatviškam jubiliatui ir pritariant chorui „Klaipėda“, atliks solistai Andrius Bielskis, Mindaugas
Gylys, Eduardas Kaniava, Dalia Kužmarskytė, Valentina Vadoklienė, V.Tarasovas, Rasa Ulteravičiūtė, Lina Andriekutė, Judita Butkytė, Asta Dromantaitė, Loreta Karkauskaitė, Vitalijus Muravjovas ir Rokas Spalinskas.
Biografijos faktai
Kazimieras Kšanas:
gimė 1939 m. gruodžio 26 d. Raseinių rajono Devogalos kaime.
1954 m. įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.
1959–1964 m. studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. K.Griauzdės klasėje.
1965 m. dirbo pedagoginį darbą S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje.
1965–1986 m. – Klaipėdos liaudies operos teatro meno vadovas ir vyriausias dirigentas.
Pastatė 10 operų, dirigavo per 1000 spektaklių ir koncertų.
1987 m. pakeitus Klaipėdos liaudies operos statusą ir įkūrus valstybinį muzikinį teatrą, atnaujino mišrų chorą „Klaipėda“, kuriam vadovauja iki šiol.
Su choru „Klaipėda“ parengė keliasdešimt koncertinių programų, dirigavo per 500 koncertų, 15 kartų dalyvavo „Klaipėdos muzikos pavasaryje“, nuo 1965 m. – visose Klaipėdos bei šalies dainų šventėse.
Nuo 1971 m. dėsto KU MF Chorvedybos katedroje, išleido 43 absolventus – choro dirigentus. 1989–1992 m. – katedros vedėjas.
1986 m. suteiktas pedagoginis docento vardas, 1992 m. – pedagoginis profesoriaus vardas.
1994 m. su prof. O.Glinskaite KU MF Dainavimo katedroje įkūrė Operos studiją, kuriai abu vadovauja iki šiol, parengė 25 koncertines programas.
1997– 2006 m. – KU Senato narys, 1999–2009 m. – KU MF Tarybos pirmininkas.
1977 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos artisto vardas.
1981 m. apdovanotas Lietuvos kultūros žymūno ženklu.
2006 m. – Klaipėdos kultūros magistras.
2009 m. – profesorius emeritas.
