Nuo vokalinių miniatiūrų iki operų arijų
Daiva Kšanienė
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje Dainavimo katedros profesorė Valentina Vadoklienė surengė dviejų dalių solinį koncertą, skirtą savo kūrybinės veiklos jubiliejui.
Repertuaras – neaprėpiamas
Pirmą kartą V.Vadoklienės stiprus, gražaus tembro sopranas Klaipėdos koncertinėje erdvėje suskambo prieš 25 metus. 1978-aisiais, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tada – Lietuvos valstybinė konservatorija) prof. Z.Paulausko dainavimo klasę, į Klaipėdą ji atvyko 1982-aisiais ir iš karto pasinėrė į miesto muzikinį gyvenimą. Per tuos metus ji tapo labai gerai žinoma muzikinei visuomenei, nes visą laiką be galo intensyviai, nenutrūkstamai koncertavo ir tebekoncertuoja.
Tik atvykusi V.Vadoklienė įsijungė į tuomet veikusį Klaipėdos liaudies operos teatrą. Jame sukūrė apie dešimtį vaidmenų: Antonijos ir Džuljetos J.Offenbacho operoje „Hofmano pasakos“, Bronislavos K.Millöckerio operetėje „Studentas elgeta“, Arsenos J.Strausso „Čigonų barone“, Klarinos G.Rossini’o operoje „Vedybų vekselis“ ir kitus.
Koncertinis dainininkės repertuaras yra tiesiog neaprėpiamas. Jį sudaro stilistiniu, žanriniu, vokaliniu požiūriu įvairiausi ir skirtingiausi kūriniai – nuo lietuvių liaudies dainų iki modernių šiuolaikinių kompozicijų, nuo romansų iki sudėtingų operinių arijų.
V.Vadoklienė yra parengusi ir atlikusi soprano solo partijas keliolikoje stambios formos kūrinių: F.Schuberto „Mišiose“, C.Monteverdi’o „Magnificat“, M.Haydno „Šv. Aloyzo Mišiose“ ir kituose.
Dažnai koncertuoja festivaliuose
Be skambaus V.Vadoklienės balso, jos dainavimo šiandien nelengva įsivaizduoti Klaipėdos muzikinio gyvenimo. Tačiau solistė nuolat rengia koncertus, rečitalius ne tik savajame mieste.
Jai daugybę kartų plojo kitų Lietuvos miestų, miestelių publika, taip pat užsienio klausytojai Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Liuksemburge, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir kitose šalyse.
Be solinių koncertų, V.Vadoklienė dažnai pasirodo su įvairiausios sudėties instrumentiniais ansambliais, orkestrais, chorais. Dainuota su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos Brass kvintetu, choru „Klaipėda“, daug metų veikusiu senosios muzikos ansambliu „Ventus maris“, liaudiškos muzikos kolektyvu „Uostamiesčio muzikantai“.
Su įvairiomis programomis solistė ne kartą dalyvavo tarptautiniuose užsienyje vykusiuose festivaliuose, – pvz., Greifsvaldo (Vokietija) „Bacho muzikos savaitėje“, Vokietijos festivalyje „Vieninga Europa“, „Baltijos šalių baroko muzikos“ forume Lenkijoje.
Dar daugiau dėmesio dainininkė skiria Lietuvoje vykstantiems festivaliams: „Klaipėdos muzikos pavasariui“, „Marių klavyrams“, „Tytuvėnų vasarai“, „Muzikų paradui“, „Šiaulių religinės muzikos festivaliui“ ir kitiems.
O kur dar įvairių koncertinių organizacijų, Filharmonijos renginiai, TV muzikinės laidos, teminiai ir jubiliejiniai koncertai, skirti žymiems pasaulio menininkams.
Pažymėtina, kad visus 25 metus V.Vadoklienė sėkmingai dirba pedagoginį darbą. Jos dainavimo klasę yra baigę per 100 įvairių programų absolventų. Kaip vokalinių mokyklų žinovė, pedagogė ji dažnai yra kviečiama į šalies ir tarptautinių vokalistų konkursų vertinimo komisijas. Jos pačios iniciatyva Klaipėdos universiteto Menų fakultete periodiškai rengiami garsios tarpukario operos dainininkės Elžbietos Kardelienės vardo dainininkų konkursai.
Rečitalis suspindo įvairove
Pirmojoje jubiliejinio rečitalio dalyje V.Vadoklienė dainavo arijas: J.S.Bacho Soprano ariją iš „Magnificat“, Leonoros ariją iš G.Verdi’o operos „Likimo galia“, Normos kavatiną iš V.Bellini’o operos „Norma“.
Ypatingą dėmesį koncerte dainininkė skyrė garsiojo veristinių, kantileniškųjų, ekspresyviųjų operų kūrėjo G.Puccini’o muzikai. Skambėjo Toskos arija iš „Toskos“, Lauretos arija iš operos „Džani Skiki“, dvi Čio Čio San arijos iš „Madam Baterflai“.
Visas septynias sudėtingas arijas solistė atliko puikiai, pademonstruodama savo aukštą profesionalumą, sceninę ištvermę, gerą vokalinę formą.
V.Vadoklienės interpretacijoje šie soliniai operų numeriai įgavo ypatingą išraišką, dažnai prasiveržiančią įgimtu temperamentu, menine įtaiga.
Antroji koncerto dalis buvo kitokia – kamerinė.
Jau daug metų, be operinių vaidmenų, koncertuose dainuojamų operų arijų, solistė atlieka labai daug kamerinės muzikos. Šiame žanre jos repertuaras yra neaprėpiamas: senųjų laikų muzika, klasika, romantiniai bei šiuolaikiniai kūriniai.
Koncerte skambėjo S.Šimkaus, R.Strausso dainos, A.Kačanausko romansai ir kita. Klausytojus sužavėjo V.Vadoklienės atliekama Elizos daina iš F.Lou miuziklo „Mano puikioji ledi“, V.Čiaros daina „Ispanė“, A.Raudonikio „Švelnumas“. Įkvėptai koncerto pabaigoje nuskambėjo G.Hardeloto „Himnas meilei“.
Kaip ir pirmojoje dalyje atliktose arijose, taip ir šiose vokalinėse miniatiūrose publika pajuto solistės gilų meninį atliekamos muzikos suvokimą, įtikinamą kūrinio minties perteikimą.
Prie koncerto sėkmės labai daug prisidėjo puiki, itin subtiliai jautusi solistę koncertmeisterė Miglė Mosėnienė.
