Pasirodė naujas A.Kamiu romano „Svetimas“ leidimas
„Baltų lankų“ leidykla lietuvių kalba išleido A.Kamiu romaną „Svetimas“, kurį jau galima įsigyti knygynuose.
Prancūzų filosofas, rašytojas, teatro režisierius, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Albertas Kamiu (Albert Camus, 1913–1960) buvo moralinis savo gyvenamojo meto autoritetas, kurio poveikį juto ne viena karta.
A.Kamiu romanas „Svetimas“, pradėtas rašyti Alžyre 1937-aisiais ir baigtas Paryžiuje, kur jis atvyko 1940-aisiais, rašytojui atnešė pasaulinę šlovę.
Romanais „Svetimas“ ir „Sizifo mitas“ A.Kamiu analizuoja visuomenės kastruojamos asmenybės tragediją, atskleidžiančią žmogaus bejėgiškumą susidūrus su absurdu.
Įžanginiai romano sakiniai yra tapę absurdo ir ironiškos situacijos sinonimais (“Šiandien mirė mama. O gal ir vakar, nežinau”), o herojus Merso – literatūriniu archetipu.
Nepriimdamas visuomenės diktuojamų žaidimo taisyklių, Merso pasirodo esąs svetimas, prašalietis. Jis vengia viešumo, geidžia ramybės, tačiau nenori nieko, ką kiti laiko normaliu, ir visuomenės akyse tampa nusikaltėliu.
Romano autorius gimė ir augo Alžyre, studijavo filosofiją Alžyro universitete. Po studijų A.Kamiu tapo Alžyro radijo aktoriumi ir laikraščio „Alger républicain“ (Alžyro respublika) reporteriu ir įkūrėju. 1940-aisiais už valdžios kritiką uždarius laikraštį, jis išvyko iš Alžyro į Paryžių, kur redagavo kitą laikraštį – „Paris-Soir“. Nacių okupacijos metais A.Kamiu įsitraukė į pasipriešinimo sąjūdį, o karo pabaigoje ėmė redaguoti pogrindinį leidinį „Kova“.
Rašytojo, kaip aktyvaus publicisto, balsas visuomenei tapo vis labiau girdimas pokario metais: 1953-iaisiais jis palaikė Rytų Berlyno sukilimą socialistinėje Vokietijoje, 1956-aisiais pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus malšinant sukilimą socialistinėje Vengrijoje, reikalavo paliaubų Prancūzijos ir Alžyro kare, pasisakė prieš mirties bausmę… 1957 metais A.Kamiu kūryba įvertinta Nobelio premija.
