Penktųjų muzikos „permainų” spalvos
Penktasis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ artėja į pabaigą, jau galime pradėti skaičiuoti, sverti patirtus muzikinius įspūdžius, apmąstyti išgirstas naujienas.
Danguolė Vilidaitė
Viena aišku – nors šeši festivalio koncertai ir du susitikimai video-klube dažniausiai buvo skirti lietuvių autorių kūrybai, juos atliko tik Lietuvos ir Klaipėdos žymiausi kolektyvai, laikas praleistas Klaipėdos koncertų salėje tikrai buvo prasmingas ir neprailgo.
Tad koks gi tas šių metų festivalio veidas, kokios jo nuotaikos ir spalvos?..
Aistringos išraiškos
Ekspresyvi, manyčiau, ryškiausia. Dar ir dabar mintyse skamba aistringas dabartinio Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo Mindaugo Bačkaus violončelės solovakare „Nakties šokiai“, jam emocingai pritariantis Klaipėdos kame-rinis orkestras (šiam festivaliui, tarp kitko, paruošęs net dvi programas). Ne mažiau dinamiškas ir intensyvus buvo Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų (fortepijonai) pasirodymas antroje koncerto „Garso ontologija“ dalyje.
Minėto fortepijoninio dueto interpretacija visada pasižymi ypatingu atlikimo preciziškumu ir profesionalumu, vienodai gerai jiems pavaldūs tiek klasikiniai, tiek įmantriausi šiuolaikiniai opusai. Ir šįkart „Permainų muzi-koje“ buvo atliktos sudėtingos, virtuoziškos kompozicijos, reikalaujančios, sakyčiau, ne tik kūrybinio išradingumo, bet ir nepaprastos fizinės ištvermės: Zitos Bružaitės „Galopu“, Osvaldo Balakausko „Movimenti 2“, Loretos Narvilaitės „Šauksmas – Šviesa“, Gintaro Sodeikos „Garso ontologija Nr.2“ ir Ryčio Mažulio „Čiauškanti mašina“.
…ir elektroniniai „perskaitymai“
Savotiška vakaro intriga tapo ir tai, kad koncerte išgirdome naujas šių kūrinių, jau papildytų elektronika, versijas. Įspūdis – dvejopas.
Kartais elektroniniai garsai imitavo realiai skambančiųjų ritmus, melodinius jų vingius – tarsi bandė užmegzti dialogą, papildė juos charakteringais žemų ir aukštų dažnių šuorais, dundesiais. Kartais jie tiesiog užgoždavo, savo versmėje paskandindavo pradinę kompoziciją.
Geriausiai šiame kontekste, mano nuomone, suskambo Gedimino Zujaus (L.Narvilaitės „Šauksmas – Šviesa“) ir Lino Paulauskio (R.Mažulio „Čiauškanti mašina“) elektroniniai „perskaitymai“.
Pirmojoje koncerto „Garso ontologija“ dalyje pasirodė Lietuvos fleitų kvartetas (Giedrius Gelgotas, Lina Baublytė, Fausta Drulytė ir Vytautas Sriubikis). Buvo atliktos šešios įvairių autorių kompozicijos panaudojant fonogramas. Kūriniai skirtingi ir nelygiaverčiai. Labiau įsiminė neilga, bet efektinga vengrų kilmės kompozitoriaus Peter’io Eötvös’o „Cricket Music“, plastiška Jono Tamulionio „Jūra“ (vienintelė be fonogramos) ir kylančia dramatine linija pasižyminti Vytauto V.Jurgučio „G.A.L. House“ kompozicija (nors šio kūrinio pabaiga kiek netikėta, silpna).
Džiugu, kad bent prieš dešimt metų tarptautinį pripažinimą pelnęs kolektyvas pagaliau pasiekė ir Klaipėdą – tai buvo pirmasis kvarteto pasirodymas mūsų mieste.
Chorų galia
Du festivalio renginiai skirti chorinei muzikai. Tai „Ritualo galia“ su Vilniaus kameriniu choru „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) bei „Amžinoji šviesa“ su Klaipėdos kolektyvais – Kameriniu orkestru (meno vadovas Mindaugas Bačkus) ir choru „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas). Pastarąjį koncertą bus galima išgirsti šį penktadienį, spalio 30-ąją, festivalio post scriptum vakare.
„Aidija“, šiemet mininti savo antrąjį kūrybinį dešimtmetį, gali pasigirdi nuskynusi ne vieną tarptautinį ir lietuvišką apdovanojimą, nors paskutiniaisiais metais chorui vis dėlto labiau
sekasi Lietuvoje – 2006-aisiais „Aidija“ pripažinta Lietuvos chorų čempione, laimėtas pagrindinis prizas sakralinės muzikos konkurse, 2007-aisiais jai įteikta „Aukso paukštė“ ir skirta „Ryškiausios Lie-tuvos žvaigždės“ nominacija.
Stebina ne tik šio kolektyvo atliekamų kūrinių stilistinė įvairovė – nuo grigališkojo choralo iki šių dienų opusų, – bet ir plati koncertinė geografija. Štai ir Klaipėdoje kolektyvas atliko dalį programos, paruoštos Pekino festivaliui „World Folk Song Festival – 2008“.
Magiška tėkmė
Vakaro „Ritualo galia“ (režisierė ir skaitovė Birutė Mar) centre buvo senovinių ir moderniųjų muzikavimo formų sintezės paieška.
Skambėjo Kazimiero Viktoro Banaičio, Juozo Gruodžio ir Vytauto Montvilos aranžuotos senosios lietuvių polifoninės dainos, sutartinės. Išgirdome gražų ir tikslų a cappella dainavimą, jį paįvairino sceninis judesys su akustiniais erdviniais garso žaidimais, ryškios chorisčių suknelės (tik tas lino suglamžymas atrodė labai neestetiškai).
Ypatingą nuotaiką visada galima pajausti klausantis Broniaus Kutavičiaus kūrinių. Jo oratorijos „Magiškas sanskrito ratas“ ir „Iš jotvingių akmens“ – savotiškas garsų teatras, žadinantis senuosius ritualus. Nuolat pakartojamos tos pačios ritminės ir melodinės linijos tikrai tarsi įtraukia į paslaptingą vyksmą. O liaudies muzikos instrumentų ir įvairių daiktų panaudojimas suskamba kartais visai netikėtai, kaip, pavyzdžiui, grojimas linų brauktuve „Magiško sanskrito rato“ pabaigoje primena vėlių kaulelių šnarėjimą ir pan. Tokių asociacijų, klausantis šios muzikos, gali kilti daug.
Oratorijų atlikimo pati vertinti objektyviai negaliu – pernelyg manyje įaugusi girdėta patirtis, Šarūno Nako „Naujosios muzikos ansamblio“ interpretacija. „Aidijos“ variante kai kurie archajiški
liaudies instrumentai pakeisti modernesniais, liaudiška dainavimo maniera – suformuotu balsu ir t.t. Taip, manyčiau, po truputį prarandamas tas autentiškumo, gilaus ryšio su praeitimi pojūtis. Bet vis tiek koncertas įspūdingas.
Kameriniai ieškojimai
Ansamblio „Vilniaus arsenalas“ (Laima Šulskutė – fleita, Rolandas Romoslauskas – altas, Sergejus Okruško – fortepijonas) repertuare yra daug nuostabių lietuvių šiuolaikinės kamerinės muzikos pavyzdžių. Kaip suprantu, didžios jų dalies atsiradimą inicijavo patys atlikėjai.
„Amberlife provincijos melodijos“ koncerto programa buvo sudaryta iš pačių naujausių 2004-2009 metais parašytų Vidmanto Bartulio, Felikso Bajoro, Algirdo Martinaičio, O.Balakausko, Dalios Kairaitytės, Jurgio Juozapaičio ir Z.Bružaitės kompozicijų. Visos jos įdomios, atliktos preciziškai, stilingai ir išraiškingai.
O vakaro pavadinimas kilo iš A.Martinaičio šmaikštaus kūrinėlio „AmberLife provincijos melodijos“ altui ir fortepijonui, išaukštinančio, anot autoriaus „teisingą ir natūralų gyvenimo būdą, šimtmečiais būdingą lietuviams“, – smulkūs ūkio darbai (plaktukas, dildė ir pan.), šiaudinė skrybėlė ir muzikavimas reprodukcijos su jaučiu ir nuoga mergina fone.
Simfoninis akcentas
Svarbiu „Permainų muzikos“ festivalio akcentu šiemet tapo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (meno vadovas ir dirigentas Juozas Domarkas) pasirodymas kartu su solistu Petru Geniušu (fortepijonas) koncerte „Šimtmečio atspindžiai“.
Pirmoje dalyje skambėjo Lietuvos autorių, iškilių muzikos pasaulio atstovų, vienaip ar kitaip susijusių su Klaipėdos miestu, darbai. Išgirdome Stasio Vainiūno „Sutartines“ op.35, Eduardo Balsio „Jūros atspindžius“ ir O. Balakausko „Tetra“. (Šiais metais kaip tik minime S.Vainiūno 100-ąsias ir E.Balsio 90-ąsias gimimo metines).
Įsimintiniausia šiuosyk buvo E.Balsio kompozicija – ne veltui jis laikomas vienu geriausių orkestruotės meistrų, sugebančiu giliausius jausmus išreikšti aiškiai, logiškai ir paveikiai. O O.Balakausko „Tetra“, orkestro pagrota taip pat be priekaištų, man suskambo tarsi H.Hesse’s aprašytasis žaidimas „stiklo karoliukais“.
Virtuoziškai ir efektingai antroje šio vakaro dalyje atliktas vie-no žymiausių šių dienų Amerikos kompozitorių Johno Adamso koncertas fortepijonui ir orkestrui „Century Rolls“. J.Adamsas daug kartų yra įvertintas „Grammy“ apdovanojimais, gavęs Pulitzerio premiją, daugiausia kūryboje naudoja minimalistinius komponavimo principus.
„Century Rolls“ parašytas išstudijavus ankstyvąsias mechaniniam fortepijonui skirtas studijas. Tai sudėtingas kūrinys, eklektiškai sujungiantis įvairiausias įtakas, nuotaikas ir stilistikas, dažnai net derinamas vienu metu. Manyčiau, tik maestro P.Geniušo nuostabus atsidavimas šiam opusui padėjo įveikti jo kaprizingiausius ritminius viražus. Bravo!
P.S. pokalbiai
Ne mažiau įdomūs buvo ir susitikimai festivalio videoklube.
Šiais metais festivalio organizatorei L.Narvilaitei pavyko prikalbinti atvykti ir prakalbinti dvi labai ryškias ir kūrybingas asmenybes. Klaipėdoje svečiavosi kompozitoriai Mindaugas Urbaitis ir Renata Šerkšnytė.
Tad įspūdžiai po „Permainų muzikos“ geri, išgirdome tikrai daug geros ir kokybiškai, profesionaliai atliktos šiuolaikinės muzikos, geriau susipažinome su jos kūrėjais Lietuvoje ir pasaulyje.
