PARODŲ ATSPINDŽIAI
Pra-regėjimai aštuntąją dieną, kurios nėra
Ignas Kazakevičius
Klaipėdiečio grafiko Algio Kliševičiaus paroda „Paletėje“ pavadinta „Aštuntoji diena“. Iš kur ši diena atsiranda? Tarkim, jog tai laikmena, kurioje kondensuojasi darbinio septyndienio fragmentai ir nuobiros.
Aštuntą – susikurk!
Sekmą dieną švęsk. Aštuntą – susikurk! Skamba kaip tezė iš šiuolaikinio menininko biblijos. Duotu atveju susikurti kūrybos zoną galima nuosekliai perkopus septynių dienų laiptelius. Daug dirbančio menininko aplinkoje tiesiog turi, privalo rastis traukos zona, meno orbiton užgriebianti mintis, minteles, kaligrafinių tekstų molekules. Zona, kurioje nusėda visa tai, kas nespėjama įvaldyti, išgryninti per savaitę.
Menas betgi prasideda ten, kur susilygina amato ir technikos, mokėjimo ir žinojimo greičiai. Ten, kur yra būtinas pagreitis, leisiantis toms dalelėms nugalėti septyndienio trauką ir sugulti. Sukristi į tuos pačius dirvonus, tik kita kryptimi, su paauzėmis ir išimtimis. Taisyklingai – be taisyklių arba su paklaidos galimybe.
Virtualioje erdvėje
Algis Kliševičius turi aštuonias dienas. A.Kliševičius turi kompiuterį. Kuris padeda iš tos kalendoriškai metaforiškos makulatūros minkyti naujo popieriaus lakštus.
Aštuntosios dienos kūryba esti įdomi, gyva dėl to, jog nespėjama tikslingai perdirbti, nudirbti, pakeisti tų nuotrupų, išgryninti nuo priemaišų. Taigi parodoje aiškiausiai matome tuos „septynis“ laiptelius, kuriais kantriai ir kruopščiai žengia meistras į savo trobelę. Žengia, idant skaitmeninius karolius suvertų.
Pirmas laiptelis ar paskutinis, ar vidurinis – koks gi skirtumas. Vis viena aštuntadienis pasiekiamas virtualioje erdvėje. Ar dėl to grafika nustoja gyvumo? A. Kliševičius žinomas savo pomėgiu technikai. Regis, grafiką Algis traktuoja kaip priemonę įprastoje grafikoje panaudoti įdomius techninius sprendimus, naujoves. Su klasikine grafikos samprata, pavadinkime ją tradicine grafika, A. Kliševičių sieja literatūriška literatūriškai nuosekli ištikimybė tekstui ir ženklui.
Atima, bet ir duoda
O štai kompiuterinė grafika leidžia sklęsti kūrinio paviršiumi, ATMETANT vieną iš kūrinio gelmės faktorių – paviršiaus faktūros ir popieriaus, kuriamo vaizdinio santykį. Atima malonumą liesti akimis. Betgi turi kažką ir duoti. Autorius duoda spalvą, ritmingą tos pačios frazės vinguriavimą, ritmingą fragmento, detalės pasikartojimą ir juos dengiančių šluotražiškų – fachverkinių skaidulų – štrichų kuokštus. ASIMETRIŠKUS, dinamiškus. Bet. Tai linijinis atsikartojimas. Paveiksluose pastebiu ir kitą – veidrodinį. Kai viršutinė paveikslo dalis tarsi prasislenka pro – per – už apatinės, kaip kad debesys teka vandenyje, savo atspindžiais raibuliuodami. Ir jokios mistikos, tik technika. O mistikos tik kvapas.
Grafikas – dizaineris. Dailininkas (už)rašytojas. Jam svarbu frazės kartojimas(is), kolei iš tiesų patiki užrašytu tekstu. Juk užrašyta. Ir užantspauduota kongrevu.
Dvasinga kalba
Dabartinės parodos kūriniuose sumažėjo detalių. Autorius tarsi ištempia vaizdą it gumą ar sapno malonumą. Ištempia, tačiau nepratęsia. Regis, norima paveiksle sutalpinti daugiau frazės laiptelių. Visa A. Kliševičiuas grafika laiptuota. Vertikaliai ir horizontaliai. Laiptuota dvigubu – trigubu (su šešėliais) šriftu. Laiptuota tarsi namų horizontalės su ant vienas kito lipančiais pastatų moduliais.
Taigi turime karkasą, kurį pavadinčiau gana savitiksliu. Save reprodukuojančiu, tačiau ne mechaniškai. Mechaniškas tik kartojimo procesas, pati tokio modeliavimo idėja pastarajam nepaklūsta. Čia A. Kliševičius vėl sutinka tradicinius grafikos parametrus. Ar jie negali, taip ir neišnyks, ar neišnyks iš menininko lakštų?
A. Kliševičiaus grafika galėtų būti geras tradicijos keitimo sintetine kalba pavyzdys. Ne kokios nors sintezės, tačiau pačių vidurių arba „laikančiosios“ konstrukcijos pakeitimo. Todėl iš A. Kliševičiaus paveikslų į mus (ir mums) vis dar kalba pažįstamas vaizdas, t.y. jaukus, lyriškas, mąslus, fragmentiškai pažįstamas – šiek tiek dangaus, saulės, medžio žievės, tonų pelerinomis paryškintų geometrinių formų trupinėlių. Iliustratyvu. Bet…
žodžių prasmingų
nestinga
paveikslams dvasingiems.
