Prieš lietuviškos tapybos srovę
Džiazmenai, boksininkai, balerinos – ko tik „nesutiksi“ klaipėdiečio tapytojo Virginijaus Viningo parodoje uostamiesčio „Tilto“ galerijoje.
Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Džiazas, boksas ir baletas
Apžiūrėjęs ekspoziciją brauki prakaitą, lyg būtum visą naktį šėlęs džiazo klube, iki išsekimo smūgiavęs bokso ringe ar vos vilktumei geliančias kojas po alinančių baleto mokyklos pamokų. Iš tiesų ne taip baisu. Net pikdžiugiškai smagu. Nes tai tik fikcija, tapybos sukelta emocija, tiesa, kutenanti ne tik visas jusles, bet ir protą. Tokia gyva, įtaigi, mąsli muzikos, sporto, šokio refleksija pulsuoja V.Viningo tapyboje.
„Bokso treniruotes pats kažkada lankiau, – prasitarė autorius. – Sporto tema labai sunki, nes lengva nuslysti į pasakojimą, kaip mes dailininkai sakom – į literatūrą. Reikia ieškoti kitokio priėjimo. Manasis – gal gana statiškas. Bet darau taip, kaip aš galvoju. Boksas – žiauri sporto šaka, labai vyriška. Man patinka technika, virtuoziškumas ir džiaze, ir bokse, ir balete. Noriu parodyti, kad galima tapyti ir tai. Balerinų šokis – sulėtintas boksas. Paleiskite Piotro Čaikovskio muziką – pamatysite „Gulbių ežerą“. Tai ne priešpriešos. Baletas irgi ne toks švelnus, gražus ir lengvas menas, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo… Boksas ir baletas yra žiaurus, juodas darbas.“
Kai „užsikabina už temos“
V.Viningas nedažnai Klaipėdoje rengia savo tapybos parodas. Todėl smalsu pamatyti jo naujausius darbus. „Tilto“ galerijoje veikiančioje parodoje jis iškabino 16 įvairaus dydžio drobių. Stebina ir žavi šio tapytojo sugebėjimas suvaldyti tokius skirtingus formatus – nuo keliametrių iki centimetrais matuojamų. Kaip įrodymą, kad geba tapyti ir peizažus, pridėjo porą pleneriškų Tolminkiemio vasaros atspindžių.
„Ten per savaitę nutapiau gal penkis darbus, – savo kūrybos tempų neslėpė dailininkas. – Taip, dažniausiai eskizuoju daug, bet ne ant drobės. Taisyti irgi tenka.“
Kone dviejų dešimtmečių tapytojo stažą turintis V.Viningas gali tapyti bet ką. Svarbiausia, anot jo, „užsikabinti už temos“. O tuomet jo jau nebesustabdysi, kol pats nesuvoks, kad ji jam jau išseko. „Užsikabinu už vienos ir improvizuoju, kol nusibosta. Taip buvo su pakabomis, kėdėmis ir gimnazistėmis. O štai prie bokso, sporto dar grįšiu – neišsemti klodai. Čia tik pirmas „apsišaudymas“. Nuo vienų temų einu ieškodamas kitų. Taip mano paveiksluose ėmė šokti balerinos. Vilniaus „Arkos“ galerijai turiu sumanęs vien tik šokio, būtent balerinų visu ūgiu paveikslų parodą – gegužę parodysiu, kas iš tos idėjos išėjo“, – žadėjo dailininkas per vernisažą.
Kitoks ekspresionistas
Originalus, turintis savitą stilių tapytojas iš tolo atpažįstamas iš varvančių – viningiškų potėpių, vis su didesne jėga srūvančių prieš lietuviškos tapybos mokyklos srovę.
„Be tų pavarvėjimų anksčiau neįsivaizdavau savo paveikslo plastikos, – šyptelėjo V.Viningas. – O dabar tapau nuosaikesnis.“
Jau senokai esu pastebėjusi, kad ką bevaizduotų – maištaujančias pakabas, grėsmingas sūpuokles ar su trenksmu virstančias kėdes, ant abstrakcijos ribos skaudžiai balansuojančias emocijas, beasmenius gimnazisčių veidus ar socialiai provokuojančius bananų valgytojų portretus, savo mylimą šunį ar džiazo įžymybes, kurias pažįsta tik iš muzikos, boksininkus ar balerinas, – V.Viningas parodo, kad puikiai moka tapyti „varvančius“ savo personažus. Ir spalvos viningiškos – šalčiu kaustanti mėlyna, anemiška pilka, deginančiai raudona, akivariškai juoda ir anonimiška balta. Dviejų, trijų spalvų kombinacijos dailininkui su kaupu pakanka, kad jo tapybos personažai išnirtų iš po jo energingų potėpių, atgytų, prabiltų, imtų demonstruoti savo nuotaikas.
Plėtodamas Londono tapybos ekspresiją, V.Viningas nuolat pats save papildo – atskleidžia dar neregėtus žvilgsnio rakursus ir matymo bei interpretacijos galimybes, improvizuoja vis naujomis temomis, į savo tapybos erdves atsiveda vis kitus personažus. Sugebėjimas kūrybiškai atsinaujinti visuomet intriguoja.
Vizitinė kortelė
V.Viningas gimė 1960 m. Pasvalyje.
1984–1990 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą.
Parodose pradėjo dalyvauti 1993 m.
Yra kūręs vitražo ir asambliažo srityse, bet visuomet jam svarbiausia buvo tapyba.
Nuo 1997 m. – Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys.
Nuo 2006 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Surengė 14 autorinių tapybos parodų Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje.
Gyvena ir kuria Klaipėdoje, dirba dailės mokytoju Eduardo Balsio menų gimnazijoje.
Komentarai
Augustinas Virgilijus Burba
Grafikas
Nepamatysi, kad sensta šitaip tapantis žmogus. Taip pasitaško!.. Tokia ekspresija, nerimas!.. Klaipėdoje V.Viningas vienas iš pirmųjų pasiėmė šią naštą nešti. Ekspresionistas. Daugiau intuityvus, tikras sprinteris. Net keista – ar kas jo paveiksluose taisyta? Kad ir kaip ten būtų, žino kada sustoti, jam negresia, kad „užkankins“ savo kūrinį.
Edvardas Malinauskas
Tapytojas
Sunku man vertinti. Esu kitos tapybos srovės atstovas. Bet kai V.Viningas atvažiavo į Klaipėdą ir pradėjo viską versti per galvą, įnešė kitą supratimą, – kad galima tapyti ir taip. Toks darbštus ir kūrybingas. Ir tapyba – aukšto lygio. Iš jo paveikslų trykšta energija. Spalviškai ir emociškai viskas liuks. Taip jis priverčia mus jį pripažinti. Dar man V.Viningo tapyboje labai patinka tas laisvumas, tas energingas potėpis ir spalvų žaismė. Aš tokių kontrastų neišdrįsčiau. Bet aš kitoks tapytojas.
