Primadona ves į naują teatrą

Primadona ves į naują teatrą

Per garsiausios visų laikų lietuvės operos dainininkės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro italo Alfredo Nigro koncertą Klaipėdos muzikiniame teatre liejosi aukščiausios prabos muzika ir publika tryško neregėtu entuziazmu.

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

Neregėtas anšlagas

Dainininkų pora sutikta ir išlydėta audringomis ovacijomis. Praėjusio šeštadienio vakarą Klaipėdos muzikinio teatro salė buvo pilnutėlė. Tam nesutrukdė 250–300 litų kainavę koncerto bilietai. Prieš jo pradžią netrūko tokių žmonių, kurie būtų mokėję dar daugiau, kad tik patektų į salę.

O joje tvyrojo pakili įtampa. Pasiklausyti vieno gražiausių pasaulyje sopranų V.Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro tenoro A.Nigro susirinko šalies, Vakarų Lietuvos ir uostamiesčio politikai, verslininkai, nemažai kultūros ir meno žmonių. Visi troško patirti kažką nepaprasta – neeilinę dvasios puotą su muzika, kuri tąvakar įstabiai sujungė itališkos operos emocionalumą su vokišku – vagnerišku racionalumu.

Dainininkų porai akompanavo dar neregėto dydžio, scenoje vos sutilpęs, geriausiais uostamiesčio muzikantais papildytas Klaipėdos muzikinio teatro orkestras, kuriam virtuoziškai dirigavo jo vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius.

Nusipelnė aplodismentų

Svečiai kone tris valandas su nedidele pertrauka dainavo G.Verdi’o, V.Bellini’o, G.Donizetti’o, A.Ponchielli’o, G. Puccini’o ir R. Wagnerio operų arijas bei duetus, pasirodymo pabaigoje publiką dar pamalonindami F.Leharo operetine muzika. Iki tol dainavę itališkai ir vokiškai, bisui Hanos ir Danylos duetą iš „Linksmosios našlės” solistai atliko lietuviškai ir jau po pirmų žodžių buvo apdovanoti šiltais aplodismentais.

„Bravo!” kaskados iš salės į sceną skriejo nuo pat koncerto pradžios, po kiekvieno V.Urmanavičiūtės-Urmanos bei A.Nigro pasirodymo scenoje salėje griaudėjo plojimai. Jau po pirmosios koncerto dalies publika pakilo iš savo vietų ir entuziastingai plojo atlikėjams stovėdama. O vakaro finalas užtruko daugiau nei pusvalandį, nes solistai bisui buvo kviečiami keturis kartus, ir po kiekvieno salė vilnijo aplodismentų audra, publika stojosi ir plojo, plojo, plojo…

Iš tikrųjų jie visi to nusipelnė. Ne tik garbioji viešnia, dainuojanti garsiausiuose pasaulio operos teatruose ir žymiausiose koncertų salėse, bei jos vyras – labai gražus itališkas bel canto tenoras. Taip puikiai, jautriai ir su tokiu įkvėpimu griežiant Klaipėdos muzikinio teatro orkestro, ko gero, dar nėra tekę girdėti. Štai kaip priverčia pasitempti tikros žvaigždės… Bet orkestro meistriškumas atsiskleidė ne tik subtiliai akompanuojant dainininkams. Ypač jis buvo akivaizdus jam griežiant operų „Nabukas“, „Don Paskualė“, „Likimo galia“ uvertiūras.

Aukštas lygis

„Išėjus iš koncerto – nepaprastai pakilus jausmas, – dalijosi įspūdžiais muzikologė profesorė Daiva Kšanienė. – Teko daug skaityti ir girdėti apie V.Urmanavičiūtės-Urmanos sėkmę garsiausiose pasaulio operos scenose. Dabar savo ausimis išgirdau, kaip ji dainuoja. Tiesa, teko ją girdėti, kai dar buvo studentė ir mecosopranas. Jau tuomet nepaprastai žavėjo, buvo daug žadanti atlikėja. Ir dabar ji pademonstravo daug mecosopraninių galimybių. Kol dar dainavo pirmuosius numerius, iki „Džokondos“, – dar su tam tikru rezervu. O paskui ji parodė labai aukštą vokalinio meistriškumo lygį. Mane iki ašarų sujaudino R.Wagnerio muzika – tai, ką ji dainavo iš „Tristano ir Izoldos“ bei „Valkirijos“. Manau, kad Lietuvoje kitos tokios R.Wagnerio muzikos atlikėjos kol kas neturime. Nebent Sigutė Stonytė galėtų šiek tiek konkuruoti. Apskritai sužavėjo V.Urmanavičiūtės-Urmanos balso diapazonas – nuo Mimi partijos aukščiausių natų iki mecosoprano tesitūros. Man atrodo, tai vokalistė, kuri gali dainuoti ir soprano, ir mecosoprano partijas.“

Apie A.Nigro muzikologė irgi atsiliepė gerai: „Nepaprastai gražaus tembro tenoras. Tikras itališkas bel canto. Na, galbūt jam dar šiek tiek trūksta sceninės patirties. Nes interpretaciškai mums norisi matyti kažką ir sceniško, ką Violeta daro savo žvilgsniu, judesiu, poza… O jis šia prasme truputėlį statiškas. Bet balsas nepaprastai gražus. Ir aukštos natos jam pagal jėgas – Kavaradosio ariją iš „Toskos“ jis padainavo puikiai“.

Didžiulis įvykis

D.Kšanienė sakė likusi sužavėta ir orkestro pasirodymu: „Jis nepaprastai ūgtelėjęs. Nežinau, ar jam pagelbėjo kviestiniai muzikantai, nes orkestro sudėtis truputėlį pastiprinta. Kad ir kaip bebūtų, man atrodo, kad orkestras dabar labai geros formos, ir dirigento V.Lukočiaus vadovavimas-dirigavimas jam yra itin naudingas. Jo dirigavimo maniera gana santūri, bet įtikinama, ir interpretacijos labai stilingos“.

Nenuginčysi – V. Urmanavičiūtė-Urmana Klaipėdoje paliko neišdildomą pėdsaką. Primadonos pėdos atspaudą padaręs klaipėdietis dailininkas Vytautas Karčiauskas įamžino šį atmintiną uostamiesčio muzikinį įvykį.

„Klaipėdoje tai didžiulis meno įvykis, kuris turėtų palikti didelį pėdsaką mūsų širdyse ir atmintyje. Laimingi tie žmonės, kurie šįvakar buvo koncerte“, – tvirtino D.Kšanienė.

Po koncerto kalbėta, kad operos žvaigždės pėda – įkvepiantis simbolis, vedantis visus į naują Klaipėdos operos teatrą. Tikimasi, kad jis bus pastatytas per artimiausius dvejus metus.

by admin