Primena kraštiečius dailininkus
Irmantė Šarakauskienė
Ievos Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje iki vasario eksponuojama antroji ciklo „XIX–XX a. Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba“ paroda „Mūsų kraštiečiai“.
Susiję su Klaipėda
Pirmajai buvo pasirinktos akvarelės, o šiuosyk supažindinama su dailininkų, gimusių Klaipėdoje ir jos apskrityje, ar čia atvykusių ir ilgiau gyvenusių, kūryba. Jų Rytų Prūsijos mylėtojų draugijos „Nidden“ dailės rinkinyje – 12.
Šeši iš jų – Bertha Schrader, Friedrichas Behrendtas, Edouardas Kado, Johnas Gleichas, Karlas Eulensteinas ir Archibaldas Bajoratas – gimę pačioje Klaipėdoje.
Keturi dailininkai – Robertas Gleichas, Gustavas Fenkholis, Horstas Skodlerrakas ir sąlygiškai Danielis Staschus – kilę iš Klaipėdos apskrities.
Du tapytojai – 1878 m. Šverine gimęs Gustavas Boese ir 1893 m. Godesberge gimęs Carlas Knaufas – „mūsų kraštiečiais“ tapo ne prigimtine, o laisvo apsisprendimo teise.
G.Boese Klaipėdą atrado 1914 m. atvykęs čia į karinę tarnybą. Jis taip pamėgo šį kraštą, kad čia nuolat lankydavosi ir gyvendavo vasaromis nuo 1919 iki 1924 m. bei po pertraukos – nuo 1939 m. Klaipėdoje šis aukštas, humorą mėgęs dailininkas buvo laikomas savu, o jo nutapyti Klaipėdos ir Kuršių nerijos peizažai bei portretai buvo labai mėgstami vietinių gyventojų.
C.Knaufas Klaipėdos kraštą pamilo apsilankęs Nidoje. Jį taip užbūrė Kuršių nerijos kraštovaizdis, kad 1931-aisiais šis iš Reino krašto kilęs dailininkas Nidoje pasistatė namą-studiją ir ten gyveno iki mirties 1944 m.
Garsino gimtąjį kraštą
Dar vienas dailininkas – Richardas Pfeifferis – parodoje dalyvauja labiau „svečio teisėmis“. Šis Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius buvo mėgstamiausias žymiausio Klaipėdos krašto dailininko K.Eulensteino dėstytojas. Jis kurį laiką gyveno ir dirbo Šilutėje, kur 1925–1926 m. nutapė liuteronų bažnyčią puošiančią freską.
Kaip ir dauguma Rytprūsių krašto dailininkų, šeši parodoje pristatomi autoriai dailės mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje, tai – R.Gleichas, D.Staschus, E.Kado, F.Behrendtas, K.Eulensteinas ir H.Skodlerrakas. Vėliau dauguma jų mokslus tęsė kituose Vokietijos miestuose ir už šalies ribų. Kiti iš karto mokytis išvyko į Vokietijos gilumą bei dauguma ten pasiliko, o savo gimtą kraštą aplankydavo dažniausiai atvykdami į Nidą ir dalyvaudami jos dailininkų kolonijos veikloje.
Tačiau apsigyvenę Vokietijos didmiesčiuose ar svarbesniuose meno centruose, jie turėjo puikiausias galimybes susipažinti su naujausiomis meno kryptimis ir tendencijomis, kurių buvo gausu tiek XIX a. antrosios pusės, tiek XX a. pirmosios pusės dailėje. Jie įsiliejo į Vokietijoje virusį meninį gyvenimą ir dalyvaudami pa-rodose garsino Klaipėdos krašto vardą.
Modernesnio meno link
Parodoje atsispindi minėtam laikotarpiui būdinga stilistinė įvairovė. Matoma, kaip nuo dar gana akademistinių kūrinių (R.Pfeifferio drobė „Vasaros vakaras prie upės Rytų Prūsijoje“) dailininkai pereina prie kiek laisvesne maniera nutapytų, jau moderniajam menui atstovaujančių darbų.
R.Gleicho „Kraštovaizdis su vėjo malūnu potvynio metu“ iš pirmo žvilgsnio – gana realistiškas paveikslas, bet jame jau juntama „art nouveau“, Vokietijoje dar vadinto jugendu, o Lietuvoje – secesija, įtaka.
F.Behrendto „Vakaras Prūsų Lietuvoje“ ar J.Gleicho „Tristiebis barkas Hamburgo uoste“ jau aiškiai paveikti impresionistinės krypties atstovų kūrybos.
O B.Schrader nutapytas „Lune vienuolyno interjeras“ puikiai iliustruoja, kaip impresionistinės krypties sekėjai žengė dar vieną žingsnį modernesnio meno link ir tapo puantilistais, paveikslus konstruojančiais iš mažų spalvotų taškelių.
H.Skodlerrako „Mauduolės prie jūros“ yra puikus klasikinės modernistinės dailės pavyzdys, kuriame savitai susipina naivusis stilius, naujasis daiktiškumas, kubizmas ir polinkis į abstrakciją.
Toks kelių dailės krypčių susipynimas ar savitas jų derinys būdingas daugumai moderniojo meno kūrinių. Jis pastebimas ir D.Staschaus, ir C.Knaufo, ir daugelio kitų eksponuojamų autorių kūryboje.
