Puikus startas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru

Puikus startas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru

Laima Sugintienė

Klaipėdos koncertų salė naujuosius trečiojo koncertinio sezono metus pradėjo sausio 18 dieną, pakviesdama į Donato Katkaus vadovaujamą bei diriguojamą Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo orkestro koncertą. Trečią kartą Klaipėdoje svečiavęsis kolektyvas šįkart grojo su jaunosios kartos pianistu Edvinu Minkštimu (JAV).

Pianistas E.Minkštimas grojo virtuoziškai, kartu papirkdamas publiką kuklia ir paprasta scenine laikysena. Profesoriaus D.Katkaus diriguojamas Šv. Kristoforo orkestras klaipėdiečiams pagrojo originalios, retai atliekamos muzikos. Darijos Vasiliauskienės nuotraukos

„Vinis” – originalumas

Kaip ir pirmuosius du kartus, kai pasirodė Klaipėdoje, šiuokart vėl kolektyvas intrigavo įdomiai sudaryta programa.

Joje, kaip jau įprasta šiam orkestrui, greta baroko ar klasikos nuolat pristatomi šiuolaikiški, modernūs kūriniai. Orkestro dėka klaipėdiečiai jau klausėsi originalių, retai atliekamų kompozicijų: A.Ginasteros Koncerto styginiams, C.A.Nielseno Mažosios siuitos a-moll, Juliaus Juzeliūno Poemos-koncerto, Vitoldo Liutoslavskio Gedulingos muzikos B.Bartoko atminimui , Antano Rekašiaus Muzikos styginiams Nr. 2.

Manyčiau, būtent toks programų sudarymo principas yra neatsiejama šio kolektyvo įvaizdžio dalis, ir būtent tokie opusai dažniausiai tampa jų koncertų „vinimi“.

Ne išimtis buvo ir minėtas koncertas – pirmojoje jo dalyje klausėmės Josefo Haydno kūrinių, o antroji reprezentavo, pasak paties D.Katkaus, „Kijevo moderistų ratelį“– skambėjo Leonido Hrabovskio ir Alfredo Šnitkės kūriniai.

Ne mažiau intriguoja ir paties vadovo – pedadogo, muzikologo, altininko – ryški, kontraversiška asmenybė. Jo nestandartinis mąstymas, šmaikštūs komentarai vienus erzina, kitus žavi, bet abejingų niekada nepalieka…

Pranoko lūkesčius

Koncerto pirmoji dalis buvo skirta Haydnui… Daugiausia abejonių sukėlė pirmasis koncerto kūrinys – penkių dalių J.Haydno kvarteto A – dur op 2 Nr.1. versija (kieno?) styginių orkestrui. Skoninga, stilinga.

Tačiau šio kūrinio funkcija šiame koncerte taip ir liko neaiški – toks kūrinys tiesiog būtinas akademiniame repertuare, bet šįsyk?.. Peršasi mintis, kad antrasis Haydnas nebūtų vienišas…

Pianistui E.Minkštimui – tik 26-eri, bet jis jau devynių konkursų laureatas. Anonse apibūdintas kaip „talentingas“, jis šį epitetą pateisino su kaupu.

Jo atliktas J.Haydno koncertas fortepijonui G – dur – išskirtinis įvykis Klaipėdos koncertų salėje. Kultūringa, stilinga ir skoninga interpretacija, kukli ir paprasta sceninė laikysena – ryškiausi šio puikaus, nepaprasto solisto bruožai.

Tiesiog sužavėjo jo nuoširdus muzikavimas, grįstas puikia, sakyčiau, tobula virtuozine technika, leidusia jam tarsi žaidžiant, ypač preciziškai perteikti visas šio retokai skambančio kūrinio subtilybes.

Nesutrikdė net po kiek romantiškos, įdomia harmonine kalba grįstos kadencijos ypač ne vietoje ir ne laiku (deja, deja…, vis dar…) nuaidėję aplodismentai.

Nepaprasto grožio tembras tiesiog pakerėjo lėtojoje dalyje (ak, tie fotografai – taip ir laukia lėtosios dalies, piano vietos, kad papliaukšėtų fotoaparatais…), o ritminio piešinio judrumas, faktūros lengvumas – rondo.

Sužavėjo universalumu

Orkestrui tų „subtilumų“ kiek pritrūko – norėjosi lengvesnio, lakesnio jo skambesio, ryškesnių faktūrinių reljefų, gražesnio, gilesnio tembro antrojoje dalyje con sordino.

Antrojoje dalyje turėjome progos pasiklausyti modernių kompozicijų, kurios, be abejo, yra orkestro ir jo vadovo „arkliukas“.

L.Hrabovskio keturių dalių Mažoji siuita Nr.1 imponavo artikuliacijos įvairove, kraštinių registrų kontrastais, netikėtais tembriniais ieškojimais, tarsi leidusiais peržengti styginių instrumentų raiškos galimybes.

A.Šnitkės Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui tapo dar viena šio koncerto kulminacija. Šis kūrinys pademonstravo atlikėjus gebant įvaldyti įvairių stilių medžiagą ir tai padaryti vėlgi labai profesionaliai, meistriškai ir įtaigiai.

Ir solistas, ir orkestras buvo lygiaverčiai parneriai „perskaitant” šią sudėtingą partitūrą. Žavėjo atlikėjų universalumas, nuolatinis persikūnijimas: dažna faktūrų kaita, kai rečitatyvinius solinius epizodus keitė išraiškingas fortepijono ir kontraboso dialogas, industrinės muzikos fragmentus – choraliniai, cerkvinį giedojimą primenantys fragmentai, peraugantys į drastišką, skausmingą valsą… Ypač giliai ir prasmingai nuskambėjo sukaupta solisto kadencija.

Bisui atliktas Šumanas dar kartą įrodė E.Minkštimą turint nepapras-tą persikūnijimo dovaną, begalinę koncentraciją: romantinis opusas nešte išnešė iš ką tik patirtų skaudžių Šnitkės išgyvenimų…

Išties puiki metų pradžia. Džiugu, kad Klaipėdos koncertų salė vis stipriau įleidžia šaknis į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą, vis daugiau jam turi įtakos, formuoja jį. Kūrybiškas ir darbštus kolektyvas nestokoja energijos ir sumanymų. Tenepristinga jų ir visus 2007-uosius!

by admin