R.Inčirausko metalo jausmas

R.Inčirausko metalo jausmas

Etapinį 60-mečio jubiliejų Romualdas Inčirauskas paminėjo taip, kaip geriausiai gali dailininkas – pakviesdamas į parodą. Intriguojančiai pavadinta „Durbė, Žalgiris ir dar kai kas“ ji iki vasario 6-osios veikia Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose.

Kristina Jokubavičienė

Sumaniai dedikavęs parodą ir Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms (plg. 60 ir 600), šis kilimo aukštaitis dar kartą priminė visiems šiandien žinomą tiesą, kad yra tapęs tikrų tikriausiu žemaičiu. 1970 m. iš Anykščių atvykęs į Telšius mokytis taikomosios dailės technikume, Žemaitijos sostinę jis buvo palikęs tik penkeriems metalo plastikos studijų Taline metams. Grįžo atgal prie Masčio ežero ir, atrodo, kitaip kaip Samogitia piliečiu savęs ir kartu savo kūrybos nebeįsivaizduoja.

Prieš einant į parodą

Besižvalgydama, kas ir kiek yra apie R.Inčirausko kūrybą spausdinta ar skelbta visažiniame internete, suradau du vertus dėmesio dalykus.

Pirmiausia, informatyvią ir puikiai sutvarkytą dailininko svetainę www.incirauskas.lt kurioje patariu apsilankyti prieš einant į pa-rodą ar ją apžiūrėjus. Žinoma, ir į Telšius nuvažiuoti būtų neprošal; daug dailininko sukurtų objektų pamatytumėte gyvai miesto erdvėse. Pradžiai kad ir mešką laikrodžio bokšte, vėliau visa kita.

Antra – leidinys „Romualdas Inčirauskas“ iš serijos „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ (Vilnius, Dailininkų sąjungos leidykla, 2005). Dailėtyrininkės Jurgitos Ludavičienės įžvalgos leidinio įvadiniame straipsnyje „Nerūdijanti atmintis“ atskleidžia stiprų pamatą, iš kurio kyla skulptoriaus, metalo plastikos kūrėjo, medalininko ir… tapytojo R.Inčirausko kūrybos sui generis.

Lipdo tai, kuo tiki

Noriu pacituoti minėto leidinio 49-ajame psl. išspausdintą dailininko miniautoesė.

Juolab kad ne kiekvienas šią knygelę po ranka turės, o ir mintys kaip tik jubiliejinių metų apmąstymui tinkamos: „Vargu ar galiu laikyti save suaugusiu, nes nuo vaikystės tebesvajoju būti dailininku. Giminaičiai prisimena, kad būdamas ketverių labai mėgau lipdyti iš plastilino. Keista, bet tą patį darau ir dabar (dariau visą gyvenimą). Tik tai, ką darau dabar, kartais tampa bronza ar aliuminiu. Brendimo požymiai: vaikystėje lipdžiau, ką mačiau. Vėliau lipdžiau, ką žinojau. Dabar lipdau, kuo tikiu (Visa per jį atsirado ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę, Evangelija pagal Joną 1,3)“.

Lengvai, grakščiai, užtikrintai

Paroda patvirtina – nemeluoja R.Inčirauskas.

Kaip vaikystėje žaidė su plastilinu, taip dabar „žaidžia“ su metalais – lengvai, grakščiai ir užtikrintai. Profesionaliai ir amato, ir kūrybos požiūriu. Kartais – su geraširdiška pašaipa, dažniau – su gilia pagarba tam, kas įkvėpimo akimirką formuojasi jo rankose, idėjai įgaunant apčiuopiamą pavidalą.

Stebėtinas idėjos ir įgyvendinimo etapų vieningumas, gebėjimas jautriai reaguoti, atskleisti paslėptus dalykus, suteikti jiems adekvačias formas, tiesiog natūraliai būti kūrybos erdvėje, randant savus, svarbius atsakus ir emocionalias jų raiškas.

Visapusiškas medžiagos – metalo pažinimas ir kūrybiškas jo įvaldymas patvirtina, kad autorius išties yra vienas ryškiausių šiuo metu meninio metalo apdirbimo srityje dirbančių lietuvių dailininkų.

Dvi kūrybos viršūnės

Tai patvirtina dvi R.Inčirausko kūrybos viršūnės: projektas „TELZ“ ir Telšių šv. Antano Paduviečio katedros durys.

Abu šiuos objektus parodoje pristato fotografijos, tačiau jų dvasia juntama beveik kiekviename eksponuojamame kūrinyje.

Projektas „TELZ“, skirtas buvusios gausios Telšių žydų bendruomenės atminimui, įgyvendintas 2004–2005 m.; jis apima 20 metalo plastikos objektų. Juose įkūnyta istorinė atmintis apie mieste gyvenusių žydų kultūrą ir tradicijas bei garsiąją rabinų mokyklą „Ješiva“.

Autentiškos plytos panaudojimas kartu su bronza kūriniams suteikė stiprų emocinį užtaisą, tapo prasmingu ir melancholijos kupinu buvimo / praradimo simboliu. Kartu labai asmenišku, ir tuo asmeniškumu nuoširdžiai bei įtaigiai atveriančiu žydų tautos tragediją šių dienų žmogui. Dabar projekto „TELZ“ kūriniai eksponuojami Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Didžiausias darbas – durys

Telšių katedros durys – pats didžiausias iš R.Inčirausko darbų (2007–2009 m.).

Žemaičių krikštas ir katalikybės raida Žemaitijoje tapo leitmotyvu, vienijančiu aštuonias vario reljefines kompozicijas: šešios iš jų skirtos konkretiems istoriniams laikotarpiams, dvi apatinėje durų dalyje traktuojamos kaip apibendrinančios. Užrašai, tekstai organiškai įsiterpia į pulsuojantį vaizdą; jie visi pateikti žemaitiškai, kaip ir ant reljefų rėmų išrašyta malda „Tievė mūsa, katras ėsi…“ Virš katedros durų kyla bronzinė Dievo Avinėlio skulptūra, apgaubdama malonės šviesa visa, kas vyksta.

Šiuo kūriniu dailininkas simboliškai įsijungė į durų kūrėjų sakraliniams pastatams „broliją“ – atsidūrė greta senųjų Hildesheimo, Pizos, Orvieto katedrų durų meistrų, šlovingojo Lorenzo Ghiberti, Florencijos katedros baptisterijaus dviejų durų autoriaus, XX a. vidurio skulptorių Giacomo Manzu, Ewaldo Mataré ir daugelio kitų senosios tradicijos atstovų bei jos gaivintojų moderniaisiais laikais.

R.Inčirausko Katedros durys – daugiavaizdis ir daugiaprasmis, istorija paremtas kūrinys, kuriame randame ir paties autoriaus poziciją, interpretacijas, ir autentišką tikėjimo paliudijimą.

Medžiagų ir formų žaismės

Betgi grįžkime prie „gyvų“ parodos eksponatų.

Medalių sekcijai parodoje reikia nepagailėti laiko, sugrįžti prie jų dar kartą. Nes čia yra tikrai netikėtų sprendimų, kurie ne tik privers prisiminti asmenybes ar įvykius, bet ir peržiūrėti šiuolaikinio medalio sampratą, medalio žanro specifiką.

Ne veltui R.Inčirausko nuopelnai lietuvių medalininkystei visuotinai pripažinti. Medalių ir skulptūrinės plastikos apžiūra teikia didžiulį malonumą medžiagiškumo aspektu. Daug „auksinės“ bronzos ir „sidabrinio“ aliuminio, truputis melchioro, natūralaus ar dažyto medžio, porceliano, stiklo, keramikos arba tikros raudonos plytos, gausiai smulkaus metalo laužo (virdulių dalys, autoriaus darbų fragmentai, varžteliai, baldų furnitūros likučiai ir t.t.).

Toliau – formų žaismės. Autorius mėgsta kurti serijomis ar ciklais. Jis vis sugrįžta prie jau turimų motyvų, varijuoja jais ir juos multiplikuoja. Smagu atpažinti konkrečius smulkius motyvus – senio veidą, ranką, raitelį, paukščio galvelę, avinėlį ir atrasti, kaip naujame kontekste tie patys motyvai gauna kitas konotacijas.

Pasijunti lyg vaikas…

Tada jau laikas nuo „TELZ“, Katedros, memorialinių medalių pagarbaus susikaupimo pereiti prie skulptūrinės plastikos paprasto žaismingumo, jam pasiduoti.

Lyginti medalių ir erdvinių kompozicijų apskritimus, ratus ir aptakumus… Svarstyti spyglys tai, ar padaiga, spėti, ar ketvirtoji kompozicijos „Durbės, Žalgirio ir kiti vaikystės mūšiai (1954–2010)“ koja bus kampuota, ar lenkta?.. Skaičiuoti karius, kniedes, patrankėles, tuos pačius spyglius, nagrinėti, kuo turtingi „1413–2013“ (2010)…

Pasijusti vaiku, kuris ant nutrintų medinių gimtojo namo grindų vadovauja plastilininei kariuomenei…

Vizitinė kortelė

Romualdas Inčirauskas – metalo plastikos kūrėjas, skulptorius, medalininkas, tapytojas.

Gimė 1950 m. Anykščiuose, gyvena ir kuria Telšiuose.

1970–1974 m. mokėsi meninio metalo apdirbimo tuomečiame Telšių taikomosios dailės technikume.

1974–1979 m. meninį metalo apdirbimą studijavo Estijos valstybiniame dailės institute Taline.

Nuo 1979 m. dirbo Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje dėstytoju.

Nuo 1998 m. – Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dėstytojas, nuo 2002 m. – docentas, nuo 2010 m. – profesorius.

Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1998 m. – FIDEM (tarptautinės medalininkų federacijos) narys.

Parodose dalyvauja nuo 1979 m. Kuria medalius, metalo plastiką, skulptūras, molbertinės tapybos paveikslus.

Surengė per 30 autorinių parodų, dalyvavo daugelyje jungtinių parodų, simpoziumų, plenerų, pelnė apdovanojimus daugiau nei 10 tarptautinių medalių konkursų.

Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (vienas iš jų – Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.

by admin